Kybartai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigacija, paiešką
Kybartai
   Kybartai COA.jpg   
Kybartai1.JPG

Kybartai
54°38′24″N 22°45′36″E / 54.640°N 22.760°E / 54.640; 22.760 (Kybartai)Koordinatės:54°38′24″N 22°45′36″E / 54.640°N 22.760°E / 54.640; 22.760 (Kybartai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Marijampolės apskritis
Savivaldybė: Vėliava Vilkaviškio rajono savivaldybė
Seniūnija: Kybartų seniūnija
Gyventojų: 4 461 (2020 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Kybártai
Kilmininkas: Kybártų
Naudininkas: Kybártams
Galininkas: Kybártus
Įnagininkas: Kybártais
Vietininkas: Kybártuose
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-70065


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: KybartaiVikiteka

Kybartai – miestas Vilkaviškio rajono savivaldybėje, 19 km į vakarus nuo Vilkaviškio, prie pat sienos su Kalinigrado sritimi (siena eina Lieponos upe). Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Dariaus ir Girėno, Č. Darvino).

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia, pastatyta 1928 m. (projekto autorius Vytautas Landsbergis-Žemkalnis)
Legenda pomnik.svg Paminklas Sūduvos krašto knygnešiams, pastatytas 2006 m. (autorius Vytautas Lelešius)
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija
Japanese Map symbol (Library).svg Kybartų biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas
Globos namai
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
BSicon MBAHN.svg Kybartų geležinkelio stotis – paveldo objektas (4 kompleksai, 18591899 m.). 2009 m. joje buvo aptikti bene didžiausi Lietuvoje rūsiai.
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Geografija[taisyti]

Kybartų pagrindiniai keliai yra  A7  MarijampolėKybartaiKaliningradas, kuris yra dalis Europinio kelio  E28  Berlynas-Gdanskas-Kaliningradas-Marijampolė-Prienai-Vilnius-Minskas ir  186  KybartaiVištytis. Pro miestą teka Liepona. Yra naftos telkinys.

1995 m. liepos 10 d. Kybartuose užfiksuota stambiausia Lietuvoje kruša – jos ledėkų skersmuo siekė 120 mm.

Geležinkelio ruožas

Railway station template image.jpg

Kybartai



[redaguoti]

Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Kybartai OpenStreetMap žemėlapyje
Kybartai TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4].
'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap


Istorija[taisyti]

Kybartų geležinkelio stotis, caro laikais vadinta Veržbolovo, apie 1900 m.

Kaimas kūrėsi karalienės Bonos laikais kolonizuojant Sūduvą. Kybartai pirmą kartą minimi 1561 m. Jurbarko ir Virbalio inventoriuje, tuo metu kaime buvo 20 ūkių. 1598 m. dalis kaimo užrašyta Virbalio bažnyčiai.

1856 m. Kybartai gavo miesto teises ir ėmė sparčiai augti po 1861 m., kai buvo nutiestas Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio atšaka iš Lentvario į Virbalį, buvo pastatyta Kybartų geležinkelio stotis. Stotis pastatyta 1857 m. kaip didžiausia vakarinėje Rusijos dalyje, čia buvo specialūs butai carui ir kitiems aukštiems keliautojams. 1870 m. pastatyta Kybartų sinagoga ir cerkvė.

1919 ir 1924 m. miesto teisės suteiktos pakartotinai. 1919 m. įkurtas vienas pirmųjų futbolo klubų Lietuvoje – „FK Sveikata“. 1940 m. birželio 15 d. vėlų vakarą, į Lietuvą įsiveržus sovietų kariuomenei, iš Kybartų, perėjęs per upelį, į Vokietiją pabėgo prezidentas Antanas Smetona.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė prekybos įrengimų, gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos, „Jiesios“ dailiosios keramikos gamyklos cechas.

1998 m. patvirtintas Kybartų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVIII a. pabaiga Kybartų valsčiaus centras Kalvarijos apskritis
18671950 m. Vilkaviškio apskritis
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas Kybartų rajono centras Kauno sritis
19531959 m.
19591972 m. Vilkaviškio rajonas
19721995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Kybartų apylinkės centras
1995 Kybartų seniūnijos centras Vilkaviškio rajono savivaldybė Marijampolės apskritis


Pavadinimo kilmė[taisyti]

Kybartų vardas neabejotinai yra asmenvardinis vietovardis – nuo pavardės Kybartas. 1561 m. inventoriuje ne tik minimas miesto vardas, bet ir gyventojų pavardės: 26 valakų kaime gyventa bene 24 ūkininkų, tarp kurių ketvirtadalis turėjo pavardes Kibortaitis arba Kibortowicz. Gali būti, kad ir kaimas iš pradžių vadinosi Kybartaičiai ar Kibortaičiai, o XVI a. viduryje tapo Kybartai (panašiai kaip ir Šakiai). Galbūt kartu sutrumpėjo ir pavardė, kadangi dabar Kibortaičių neaptinkama.[5]

Liaudies etimologija mena, kad Kybartus pastatę 5 broliai dailidės Kybartai. Tokia pavardė dabar aptinkama Nemakščių, Raseinių, Viduklės apylinkėse, todėl manoma, kad pirmieji gyventojai galėjo būti iš Žemaitijos.[6]

Sportas[taisyti]

Gyventojai[taisyti]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1895 m. ir 2011 m.
1895 m. 1923 m.sur. 1931 m. 1939 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur.
2 364 6 300 6 731 7 337 6 244 6 435
1974 m. 1976 m. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
6 700 6 800 6 676 7 064 6 556 5 631
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus.

Žymūs žmonės[taisyti]

Šaltiniai[taisyti]

  1. Kybartai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Кибарты. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 15 (29) : Керосин — Коайе. С.-Петербургъ, 1895., 41 psl. (rus.){{#subobject:Kybartai (Кибарты, ESBE) |Straipsnis=Kybartai |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Кибарты |Žodyno tomas=Т. 15 (29) |Žodyno puslapis= 41 psl. }}
  3. Kybartai SSRS genštabas 1985–1990 m.
  4. Kybartai loadmap.net
  5. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 96–98 psl.
  6. 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 184 psl.
  • Kybartai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 824 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 184–185 psl.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 103% (+7641-790=6851 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 9% (+687-153=534 wiki spaudos ženklai).
Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys

Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Vikipedijose
Google paieška
Spausdinti/eksportuoti