|
Kybartai
- Kitos reikšmės – Kybartai (reikšmės).
Kybartai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Marijampolės apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Vilkaviškio rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Kybartų seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 4 126 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
Pašto kodas: | LT-70065 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Vikiteka: | KybartaiVikiteka |
Kybartai – miestas Vilkaviškio rajono savivaldybėje, 19 km į vakarus nuo Vilkaviškio, prie pat sienos su Kalinigrado sritimi (siena eina Lieponos upe). Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Dariaus ir Girėno, Č. Darvino).
STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI |
Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia, pastatyta 1928 m. (projekto autorius Vytautas Landsbergis-Žemkalnis)
|
Paminklas Sūduvos krašto knygnešiams, pastatytas 2006 m. (autorius Vytautas Lelešius) |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija
|
Kybartų biblioteka |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
Paštas |
Globos namai |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
SUSISIEKIMAS |
Kybartų geležinkelio stotis – paveldo objektas (4 kompleksai, 1859–1899 m.). 2009 m. joje buvo aptikti bene didžiausi Lietuvoje rūsiai. |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Kybartų pagrindiniai keliai yra A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas, kuris yra dalis Europinio kelio E28 Berlynas-Gdanskas-Kaliningradas-Marijampolė-Prienai-Vilnius-Minskas ir 186 Kybartai–Vištytis. Pro miestą teka Liepona. Yra naftos telkinys.
1995 m. liepos 10 d. Kybartuose užfiksuota stambiausia Lietuvoje kruša – jos ledėkų skersmuo siekė 120 mm.
|
Kybartai TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4]. |
|
Istorija
Kaimas kūrėsi karalienės Bonos laikais kolonizuojant Sūduvą. Kybartai pirmą kartą minimi 1561 m. Jurbarko ir Virbalio inventoriuje, tuo metu kaime buvo 20 ūkių. 1598 m. dalis kaimo užrašyta Virbalio bažnyčiai.
1856 m. Kybartai gavo miesto teises ir ėmė sparčiai augti po 1861 m., kai buvo nutiestas Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio atšaka iš Lentvario į Virbalį, buvo pastatyta Kybartų geležinkelio stotis. Stotis pastatyta 1857 m. kaip didžiausia vakarinėje Rusijos dalyje, čia buvo specialūs butai carui ir kitiems aukštiems keliautojams. 1870 m. pastatyta Kybartų sinagoga ir cerkvė.
1919 ir 1924 m. miesto teisės suteiktos pakartotinai. 1919 m. įkurtas vienas pirmųjų futbolo klubų Lietuvoje – „FK Sveikata“. 1940 m. birželio 15 d. vėlų vakarą, į Lietuvą įsiveržus sovietų kariuomenei, iš Kybartų, perėjęs per upelį, į Vokietiją pabėgo prezidentas Antanas Smetona.
1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė prekybos įrengimų, gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos, „Jiesios“ dailiosios keramikos gamyklos cechas.
1998 m. patvirtintas Kybartų herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
XVIII a. pabaiga | Kybartų valsčiaus centras | Kalvarijos apskritis | |
1867–1950 m. | Vilkaviškio apskritis | ||
1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Kybartų rajono centras | Kauno sritis |
1953–1959 m. | |||
1959–1972 m. | Vilkaviškio rajonas | ||
1972–1995 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Kybartų apylinkės centras | ||
1995– | Kybartų seniūnijos centras | Vilkaviškio rajono savivaldybė | Marijampolės apskritis |
Pavadinimo kilmė
Kybartų vardas neabejotinai yra asmenvardinis vietovardis – nuo pavardės Kybartas. 1561 m. inventoriuje ne tik minimas miesto vardas, bet ir gyventojų pavardės: 26 valakų kaime gyventa bene 24 ūkininkų, tarp kurių ketvirtadalis turėjo pavardes Kibortaitis arba Kibortowicz. Gali būti, kad ir kaimas iš pradžių vadinosi Kybartaičiai ar Kibortaičiai, o XVI a. viduryje tapo Kybartai (panašiai kaip ir Šakiai). Galbūt kartu sutrumpėjo ir pavardė, kadangi dabar Kibortaičių neaptinkama.[5]
Liaudies etimologija mena, kad Kybartus pastatę 5 broliai dailidės Kybartai. Tokia pavardė dabar aptinkama Nemakščių, Raseinių, Viduklės apylinkėse, todėl manoma, kad pirmieji gyventojai galėjo būti iš Žemaitijos.[6]
Sportas
- FK Sveikata Kybartai (futbolas)
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1895 m. ir 2021 m. | ||||||||
1895 m. | 1923 m.sur. | 1931 m. | 1939 m. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1974 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2 364 | 6 300 | 6 731 | 7 337 | 6 244 | 6 435 | 6 700 | ||
1976 m. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
6 800 | 6 676 | 7 064 | 6 556 | 5 631 | 4 126 | - | ||
|
Žymūs žmonės
- Isakas Levitanas (1860–1900), rusų tapytojas. gimęs Kybartų geležinkelio stoties tarnautojo šeimoje. Miesto parke jam pastatytas paminklinis biustas (1977 m.; skulptorius Bronius Vyšniauskas, architektas Rimvydas Vyšniauskas)
- Adolfas Valeška (1905–1994), tapytojas, vitražistas, dekoratorius, scenografas
- Petras Kežinaitis (1906–1969), žurnalistas, redaktorius, kraštotyrininkas
- Algimantas Apanavičius (1935–), kompozitorius
- Algimantas Liubinskas (1951–), futbolo treneris, politinis veikėjas
- Vladas Buragas (1953–), poetas, rašytojas, redaktorius, politinis veikėjas
- Ingrida Kartavičiūtė-Valinskienė (1966–), atlikėja
- Edgaras Montvidas (1975–), dainininkas (tenoras)
- Pro Kybartus geležinkeliu gabenant rusų rašytojo Ivano Turgenevo palaikus palaidoti į Peterburgą, jie 1883 m. rugsėjo 3 d. naktį buvo pašarvoti Kybartų cerkvėje.
- 1895 m., važiuodamas iš užsienio Rusijon, Vladimiras Leninas trumpam buvo sustojęs Kybartuose.
Šaltiniai
- ↑ Kybartai. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Кибарты. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 15 (29) : Керосин — Коайе. С.-Петербургъ, 1895., 41 psl. (rus.){{#subobject:Kybartai (Кибарты, ESBE) |Straipsnis=Kybartai |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Кибарты |Žodyno tomas=Т. 15 (29) |Žodyno puslapis= 41 psl. }}
- ↑ Kybartai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Kybartai loadmap.net
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 96–98 psl.
- ↑ 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 184 psl.
- Kybartai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 824 psl.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 184–185 psl.
- Kybartai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 304 psl.
- Kybartai. Mūsų Lietuva, T. 3. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. - 383 psl.
- Kybartai.lt (miesto svetainė)
- „Carai ir imperatoriai Kybartuose“ apie Kybartus 1933 m. „Sekmadienis“ 5 psl.
|