Lėciaus apskritis
| Lėciaus apskritis Landkreis Lötzen | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 Rytų Prūsijos provincija po 1905 m. | ||||
| Administracinis centras: | Lėcius | |||
| 1818-1905: |  Gumbinės apygarda
| |||
| 1905-1945: | Alnaštyno apygarda | |||
| Gyventojų: | 40 452, 47 681 | |||
| Plotas: | 898,8 km² | |||
[[Kategorija:{{{genitive}}} istoriniai administraciniai vienetai]]
Lėciaus apskritis (vok. Landkreis Lötzen) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos, nuo 1905 m. Alnaštyno apygardos administracinis teritorinis vienetas. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą. Centras – Lėcius.
Geografija[taisyti]
Lėciaus apskritis apėmė Rytų Prūsijos provincijos centro pietrytinę dalį, ribojosi su Zensburgo, Rastenburgo, Unguros, Alėckos, Luko apskritimis ir Johanisburgo apskritimis. Apskrities plotas 898,8 km², iš jų 70% užėmė dirbama žemė, 12,5% vandenys, iš 46 ežerų 23 didesni, kaip 0,5 km². 1945 m. sausio 1 d. apskrityje buvo Lėciaus ir Reino miestai bei 86 savivaldybės.
Istorija[taisyti]
Buvusios Prūsijos kunigaikštystės Lietuvos departamento Lėciaus apskritis įsteigta 1818 m. reorganizuojant krašto valdymą. Ryne įkurta Landrato įstaiga, 1820 m. ji perkelta į Lėcių. Apskrityje buvo 7 parapijos, 3924 ūkiai. 1905 m. Lėciaus apskritis priskirta naujai suformuotai Alnaštyno apygardai.[1]
1945 m. apskritis atiteko Lenkijai, jos teritorijoje buvo suformuotas Gižycko pavietas, kuris nuo 1999 m. įeina į Varmės–Mozūrų vaivadiją.
Gyventojai [2][taisyti]
 | ||||||
| 1818 m. | 1871 m. | 1885 m. | 1890 m. | 1900 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 19 296 | 39 203 | 42 666 | 41 793 | 40 452 | ||
| 1910 m. | 1925 m. | 1933 m. | 1939 m. | 1945 m. | ||
| 41 209 | 45 724 | 46 100 | 47 681 | 50 012 | ||
| ||||||
1890 m. lenkais užsirašė 19 000 gyventojų.
Gyventojai pagal tikėjimą
| Metai | Viso gyventojų | Evangelikai | Katalikai | Judėjai |
| 1890 | 41793 | 509 | 268 | |
| 1900 | 40452 | 39279 | 512 | |
| 1910 | 41209 | 39766 | 839 | |
| 1925 | 45724 | 44027 | 1271 | 144 |
| 1933 | 46100 | 44012 | 1663 | 92 |
| 1939 | 47681 | 44476 | 1737 | 24 |
Landratai[taisyti]
- 1812: Karl Theodor von Przyborowski (nuo 1820 m. Ryne)
- 1826: Paul Karl von Jastrzemsbki
- 1832: Stechern
- 1841: Friedrich Bielitz
- 1872: Max von Wurmb
- 1876: Emil Ernst Horst Julius Freiherr von Lyncker
- 1890: Christiam Carl von Byla
- 1900: Bernuth
- 1901: Arnim von Tyszka
- 1923: Ludwig von Herrmann
- 1933: Ernst Speidel
- 1942: Carl Rachor
Šaltiniai[taisyti]
Nuorodos[taisyti]
| ||||||