Aleksandro Stulginskio universitetas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio LŽŪU)
Aleksandro Stulginskio universitetas
Įkurtas 1924
Tipas Valstybinis
Rektorius Antanas Maziliauskas
Vieta Kauno rajonas, Lietuva
Fakultetai 5
Svetainė [1]

Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) – aukštoji žemės ūkio mokykla Kauno rajone, Akademijoje (Kaunas).

Pavadinimų kaita

  • 1924 m. — Žemės ūkio akademija
  • 1945 m. — Lietuvos žemės ūkio akademija
  • 1996 m. — Lietuvos žemės ūkio universitetas
  • 2011 m. — Aleksandro Stulginskio universitetas

Istorija

1924 m. rugsėjo 3 d. Dotnuvoje įsteigta Žemės ūkio akademija, pertvarkius Lietuvos universiteto Matematikos-gamtos fakulteto Agronomijos ir miškininkystės skyrių ir Dotnuvos žemės ūkio technikumą. Iškilmingas Steigiamasis posėdis įvyko spalio 15 d. Ši diena laikoma akademijos įkūrimo data.

Senasis logotipas

1938 m. dėstė 15 profesorių ir docentų, 27 dėstytojai, asistentai, laborantai, 6 neetatiniai dėstytojai. Iki 1940 m. akademiją baigė apie 500 absolventų. Mokslo darbams skelbti akademija leido „Žemės ūkio akademijos metraštį“ (19261940 m., išėjo 13 tomų). 1940 m. akademija turėjo apie 30 000 tomų biblioteką, 460 ha ūkį, mokomąjį daržą, medelyną. 1943 m. vokiečiai akademiją uždarė, 1944 m. vasarą susprogdino mokomąjį korpusą, sudegino biblioteką, archyvą, bendrabučius, sunaikino laboratorijų įrengimus.

Centriniai rūmai
Studentų bendrabučiai

1945 m. akademija perkelta į Kauną, į buvusią Žemės ūkio ministeriją Kęstučio gatvėje. 1946 m. pradžioje jai perduodama dalis Noreikiškių tarybinio ūkio studentų gamybiniam mokymui. Tais pačiais metais įsteigti inžineriniai fakultetai: Žemės ūkio mechanizacijos bei Hidromelioracijos ir Žemėtvarkos.

Šiuo metu Universitete veikia 5 fakultetai – Agronomijos, Ekonomikos ir vadybos, Vandens ūkio ir žemėtvarkos, Miškų, Žemės ūkio inžinerijos, bei 37 katedros. Universitetas įsikūręs 738,25 ha plote, turi 5 mokomuosius korpusus, bandymo stotį, mokymo centrą, mokomąjį ūkį, studentų ir dėstytojų miestelį. Mokomuosiuose korpusuose yra 40 auditorijų, 42 mokomieji kabinetai, 80 laboratorijų, biblioteka, kurios fonduose sukaupta apie 600 tūkstančių knygų.

Rektoriai

Metai Pavardė
1924-1928 m. Povilas Matulionis (g. 1860 – m. 1932)
1928-1934 m. Juozas Tonkūnas (g. 1894 – m. 1968)
1934-1940 m. Vincas Vilkaitis (g. 1892 – m. 1943)
1941-1941 m. Jonas Kriščiūnas (g. 1888 – m. 1973)
1941-1944 m. Balys Vitkus (g. 1898 – m. 1988)
1944-1945 m. Jonas Kriščiūnas (g. 1888 – m. 1973)
1945-1953 m. Matas Mickis (g. 1896 – m. 1960)
1953-1957 m. Juozas Tatoris (g. 1905 – m. 1977)
1957-1962 m. Jonas Bulavas (g. 1903 – m. 1984)
1962-1975 m. Zigmas Urbonas (g. 1928)
1975-1989 m. Jonas Dromantas (g. 1927)
1989-1994 m. Rimantas Urbonas (g. 1935 – m. 1998)
1994-2004 m. Albinas Kusta (g. 1940)
2004-2011 m. Romualdas Deltuvas (g. 1943)
nuo 2011 m. Antanas Maziliauskas

Nuorodos, šaltiniai

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+56-0=56 wiki spaudos ženklai).