LGBT Lietuvoje
|
Straipsnis turėtų prasidėti aiškiu apibrėžimu. Jei galite, apibrėžkite straipsnio dalyką, pagrindinę sąvoką. |
Homoseksualūs santykiai Lietuvoje yra legalūs, egzistuoja apsaugos nuo diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos įstatymai, tačiau civilinės sąjungos nėra įteisintos.
Istorija
|
Bent dalis šiame straipsnyje išdėstytos faktinės medžiagos kelia abejones. Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose. |
Iki Nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje galiojo Rusijos imperijos teisė. 1903 m. Rusijos baudžiamasis statutas už lytinius santykius tarp vyrų numatė laisvės atėmimą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Po nepriklausomybės paskelbimo Lietuvos Valstybės Taryba 1919 m. priėmė Rusijos Baudžiamojo statuto pagrindu sukurtą Lietuvos Baudžiamąjį statutą. Jo 516 straipsnis už laisvanoriškus lytinius santykius tarp vyrų numatė laisvės atėmimą iki trijų mėnesių[1]. Šis statutas galiojo iki pat 1940 metų.
1940 m. Lietuvą okupavus TSRS įsigalėjo TSRS teisė, kurioje homoseksualūs santykiai buvo laikomi nusikaltimu. 1960 m. LTSR Baudžiamojo kodekso 122 straipsnis numatė baudžiamąją atsakomybę už lytinius aktus tarp vyrų - įkalinimą iki 3 metų[2].
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę LTSR Baudžiamojo kodekso 122 straipsnis galiojo 3 metus, kol 1993 m. buvo pakeistas, pašalinant baudžiamąją atsakomybę už laisvanoriškus santykius[3]. Tų pačių metų gruodį įkurta Lietuvos gėjų lyga.[4]
1996 m. spalio 28 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu visose Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos įstaigose buvo pradėta naudoti Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją[5], pagal kurią seksualinė orientacija nelaikoma sutrikimu[6].
2001 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujasis Civilinis kodeksas, kurio 2.27 straipsnis numatė asmens teisę pakeisti lytį. Ši norma įsigaliojo tik 2003 m. liepos 1 d.; iki to termino Seimas rekomendavo Vyriausybei parengti Lyties keitimo įstatymo projektą[7].
2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas, kuriame buvo įtvirtinta „darbo teisės subjektų lygybė nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos“ ir kitų požymių. Jo 129 straipsnyje atsirado nuostata, kad darbuotojo seksualinė orientacija negali būti pagrindas jo atleidimui[8].
2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja Baudžiamojo kodekso redakcija, kurioje heteroseksualiems ir homoseksualiems santykiams buvo suvienodintas legalaus sutikimo amžius.
2003 m. birželio 4 d. Sveikatos apsaugos ministerija įregistravo Lyties keitimo įstatymo projektą Nr. IXP-2627, bet Tėvynės sąjungos - konservatorių bei Naujosios Sąjungos (socialliberalų) frakcijų pastangomis jis buvo išbrauktas iš Seimo darbotvarkės[9].
2005 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujajam Lygių galimybių įstatymui, uždraudusiam diskriminaciją dėl lytinės orientacijos, LGBT atsirado galimybė ginti savo teises neteisminiu būdu - kreipiantis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.
Lietuvos gyventojai yra vieni priešiškiausių homoseksualams Europoje. 2009 m. vykdytų „Spinter“ tyrimų apklausos duomenimis vos 16% pritarė Vilniaus homoseksualų paradui, o 81,5% apklaustųjų homoseksualumą laikė iškrypimu, liga ar ištvirkimu.[10]. 2011 m. RAIT apklausos duomenimis homoseksualų partnerystės įstatymui pritartų vos 4 proc. gyventojų.[11] Vis dėlto pirmasis Lietuvoje homoseksualų paradas įvyko 2010 m. gegužės 9 d., tuometinei Vilniaus savivaldybei, vadovaujamai mero Viliaus Navicko, išdavus leidimą jį surengti. Parade žygiavo 350 dalyvių, iš jų - 2 Seimo nariai, juo saugojo 800 policijos pareigūnų.
Uždarius vienintelį Kauno gėjų klubą visoje Lietuvoje yra 3 gėjų klubai: 2 Klaipėdoje ir 1 Vilniuje.[12].
LGBT teisių palaikymas ir opozicija Lietuvoje
LGBT teises visų pirma palaiko žmogaus teises ginančios organizacijos, taip pat Lietuvos gėjų lyga, Tolerantiško jaunimo asociacija, NK-95. Nė viena Lietuvos politinė partija nepalaiko LGBT teisių, tačiau yra politikų iš LSDP (Marija Aušrinė Pavilionienė) ir Liberalų sąjūdžio (Leonidas Donskis), atvirai pasisakiusių už homoseksualų teises. Kaip atsvara už tradicinę šeimą pasisakančių parlamentarų grupei „Už tradicinę šeimą“ įsteigta laikinoji Seimo narių grupė „Už lygybę“, kuriai priklauso 11 parlamentarų[13].
Lietuvoje nėra nė vienos religinės institucijos, teigiamai pasisakančios homoseksualių santykių atžvilgiu.[14] Nors Lietuvoje didžiausia pagal tikinčiųjų skaičių Romos Katalikų Bažnyčia nevienareikšmiškai smerkia homofobiją,[15] Lietuvos katalikų hierarchai LGBT judėjimą tapatina su „visuomenės susinaikinimu“ ir „rimta grėsme“[16], yra ir itin homofobiškas idėjas palaikančių dvasininkų.[17]
Didžiausia Lietuvoje Respublikos leidinių grupė spausdina prieš LGBT judėjimą[18][19] ir pačius homoseksualus[20] nukreiptus straipsnius.
Dar stipresnė opozicija kyla iš radikaliai dešiniųjų partijų. Per homoseksualų eitynes dėl riaušių kurstymo buvo suimti parlamentarai: tuomet TS-LKD priklausęs Kazimieras Uoka ir TT Petras Gražulis[21]. Pastarasis neretai laikomas vienu priešiškiausių homoseksualams politikų.[22]
2011 m. vykstant rinkimams į savivaldybių tarybas kraštutinių dešinių pažiūrų partija „Jaunoji Lietuva“ Vilniaus savivaldybėje naudojo šūkį „Be žydrų, juodų, raudonų ir be taboro čigonų“[23] 2012 m. sausio 13 d. Lietuvių tautinio jaunimo centras kvietė dalyvauti akcijoje pavadinimu „Švarus patriotų kraujas sausio tryliktosios aukoms pagerbti“, kurioje negalėjo dalyvauti homoseksualai (nors su vyrais santykius turėję vyrai Lietuvoje bet kuriuo atveju negali būti kraujo donorais)[24]
Santrauka
| Homoseksualūs santykiai legalizuoti |  , nuo 1993
|
| Nurodytas toks pats amžius galintiems turėti lytinių santykių | , nuo 2003
|
| Antidiskriminaciniai įstatymai | , visose srityse
|
| Tos pačios lyties asmenų santuokos |  draudžia Konstitucija
|
| Tos pačios lyties asmenų civilinės sąjungos/partnerystės |
|
| Įsivaikinimas homoseksualiems asmenims | Tik vedusios poros turi teisę įsivaikinti
|
| Gėjai gali tarnauti kariuomenėje |
|
| Teisė pasikeisti lytį | Civiliniame kodekse numatyta tokia galimybė, bet nesant ją įgyvendinančio įstatymo reikalingas teismo sprendimas
|
| Apvaisinimas in vitro lesbietėms |
|
| Su vyrais lytinių santykių turėję vyrai gali būti kraujo donorais | (visą gyvenimą)
|
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos baudžiamasis statutas
- ↑ 1960 m. LTSR Baudžiamasis kodeksas
- ↑ Įstatymas Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso, Baudžiamojo ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksų pakeitimo ir papildymo
- ↑ [1]
- ↑ 1996-10-28 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl 10-tos redakcijos Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos (TLK-10) įvedimo“
- ↑ TLK-10 skyrius „Psychological and behavioural disorders associated with sexual development and orientation“
- ↑ Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Civilinis kodeksas
- ↑ 2003 m. Darbo kodeksas
- ↑ Delfi: A.Paulauskas - prieš lyties pakeitimo operacijas
- ↑ http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=22822011
- ↑ Vyro ir moters partnerystės įteisinimui Lietuvoje pritaria 70 proc., gėjų - 4 proc. gyventojų
- ↑ http://www.gayline.lt/bars_main.php
- ↑ [2]
- ↑ Lietuvos liuteronai nelaimins gėjų santuokų
- ↑ http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N183D3.html Nemažai vyrų ir moterų jaučia stiprų potraukį į homoseksualizmą. Šis, žiūrint objektyviai, netvarkingas potraukis daugeliui yra sunkus išmėginimas. Su jais reikia elgtis pagarbiai, su užuojauta, taktiškai, vengti kaip nors neteisingai juos atstumti. Tie asmenys yra pašaukti vykdyti Dievo valią savo gyvenime, o jeigu yra krikščionys, sunkumus, su kuriais gali susidurti dėl savojo polinkio, turi jungti su Išganytojo kryžiaus auka.
- ↑ Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Ar apginsime šeimą?
- ↑ Monsinjoras A.Svarinskas: homoseksualai ruošiasi mus okupuoti
- ↑ Pasipiktinta prieš žydus ir gėjus nukreiptomis publikacijomis "Respublikoje"
- ↑ Ką reiškia "Gėjų manifestas"?!
- ↑ Siaubo ašaros
- ↑ [3]
- ↑ Lietuvos gėjų ir lesbiečių „pupuliu“ tapo Petras Gražulis
- ↑ NAUJI RINKIMINIŲ KAMPANIJŲ STANDARTAI LIETUVOJE? Lietuvos žmogaus teisių centras
- ↑ Švarus patriotų kraujas sausio tryliktosios aukoms pagerbti"
Taip pat žiūrėkite
| ||||||