Lietuvos jūrų muziejus

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio LJM)
 Nuvola apps Wild.png  Dėmesio! Straipsnis šiuo metu yra aktyviai redaguojamas.
Prašome nedaryti straipsnio pakeitimų, kol šis pranešimas yra rodomas. Tokiu būdu išvengsime redagavimo konfliktų.
Norėdami sužinoti kas dirba prie straipsnio ir kada prasidėjo redagavimo sesija, skaitykite redagavimo istoriją.
Lietuvos jūrų muziejus
Lietuvos juru muziejus logo.jpg
Įkurtas 1975 m. spalio 1 d.
Tipas respublikinis
Direktorius Olga Žalienė
Vieta Smiltynės pl. 3, Kopgalis, Klaipėda, Lietuva Lietuva
Svetainė www.muziejus.lt
Ekspozicijų salė
Delfinų pasirodymas.

Lietuvos jūrų muziejus – nuo 1979 metų veikiantis muziejus Kuršių nerijos šiauriausiame taške, Kopgalyje. Muziejaus adresas - Smiltynės g. 3. Nuo 1994 metų veikia „Delfinariumas“. Muziejaus rinkiniuose saugomi 60.062 eksponatų vienetai. Gyvų eksponatų - 957 gyvūnai. Muziejus užima ~ 33.000 m2 plotą.[1]

Istorija

Muziejui pradžią davė 1971 m. Klaipėdos kraštotyros muziejuje adresu Herkaus Manto g. 14 Jūrų skyriaus ekspozicijos atidarymas. 1972 m. prasidėjo Nerijos forto (Kopgalio tvirtovės) restauravimas (architektai P. Lapė ir L. Šliogerienė; 1866 m. statinys), akvariumo statyba, buvo įrengti baseinai, ekspozicijų salės. Remontas truko iki 1979 m. 1975 m. spalio 1 d. buvo įsteigtas Klaipėdos jūrų muziejus. Dar prieš įsteigiant muziejų, tais pačiais metais buvo surengtos kelios ekspedicijos į Centrinį Rytų Atlantą. 1977 m. gruodžio 30. įsigyti pirmieji eksponatai - kuoduotieji pingvinai. 1978 m. lapkričio 1 d. baseine įkurdintas pirmasis Baltijos pilkasis ruonis vardu Tomas. Duris lankytojams muziejus atvėrė 1979 m. liepos 28 d[2].

1982 m. lapkritį muziejaus kūrėjams, A. Žaliui, A. Každailiui, P. Lapei, L. Šliogerienei, E. Buivydui, A. Stankevičiui, A. Aukštuoliui, R. Lapinskui, R. Vasiliauskui paskirta LTSR Valstybinė premija. Tais pačiais metais prasidėjo baseinų jūrų žinduoliams statyba, kuri baigta 1984 m. Pabaigus baseinus imta įrenginėti atrakcionų aikštelė Šiaurės jūrų liūtų pasirodymams. 1986 m. balandžio 10 d. į krantą iškeltas ir senųjų žvejybos laivų aikštelėje pastatytas VŽT Dubingiai. 1988 rugsėjo 1 d. atidaryta Kuršių nerijos gamtos skyriaus ekspozicija. 1989 birželio 28 d. į Kuršių marias nuleistas pirmasis Jūrų muziejaus plaukiojantis eksponatas – kurėnas. Delfinariumas pradėtas statyti 1987 m. Iki 1994 m. buvo įrengtos oro kompresorinės, Baltijos jūros vandens siurblinės, valymo įrenginiai. Taip pat atrakcionų aikštelėje įrengtos tribūnos žiūrovams. Pirmą kartą 1991 m. balandžio 21 d. išperinti Magelano pingviniukai. 1993 m. rugsėjo 21 d. iš Sevastopolio lėktuvu atgabenti pirmieji delfinai, o pats delfinariumas atidarytas 1994 m. balandžio 30 d. 1997 m. muziejui suteiktas Respublikinio muziejaus statusas[2].

1997 m. pabaigoje organizuota ekspedicija į Taitį. 1998 m. dvi delfinės atsivedė pirmuosius jauniklius. 2000 m. pavasarį pradėtas jūrų faunos ekspozicijos pertvarkymas. Tais pačiais metais restauruotas VŽT Dubingiai. 2002 m. įrengtos dvi naujos ekspozicijos - "Neringos forto istorija" poternoje ir valčių paroda kieme. 2004 m. baigtas jūrų faunos ekspozicijos pertvarkymas. 2005 m. gegužės 18 d. atidaryta ekspozicija “Jūrinis paveldas: fragmentai iš gelmių”. 2006 m. liepos 20 d. atidaryta ir atnaujinta inkarų ekspozicija[2].

Ekspozicijos

Muziejaus ekspozicijos įsikūrusios Nerijos forte, kitaip Kopgalio tvirtovėje - akvariumas, jūrų gamtos ekspozicija, jūrų paukščių ir žinduolių baseinai, laivybos istorijos ekspozija. Netoli forto, arčiau Kuršmarių yra atskiras delfinariumo pastatas. Į pietus nuo muziejaus įrengta Pajūrio etnografinė žvejo sodyba, o dar piešiau yra istorinių žvejybos laivų aikštelė.

Kopgalio tvirtovė

Tvirtovė, buvęs Nerijos fortas, tai vienintelis XIX a. antros pusės Prūsijos karinio paveldo objektas Lietuvoje. Lankytojai gali apžiūrėti buvusius amunicijos sandėlius, parako saugyklas, poternas ir kaponierius. Aikštelėse, kur anksčiau stovėjo pabūklai eksponuojami inkarai. Centrinis forto pastatas, redutas, buvo sunaikintas Antrojo pasaulinio karo metu ir atstatytas restauruojant fortą.[3]

Redute yra įrengti akvariumai, jūrų gamtos ekspozicija, šalia jūrų paukščių ir žinduolių baseinai. Kieme yra istorinių valčių ekspozicija. Buvusiuose sandėliuose ir poternose įrengta laivybos istorijos ekspozicija.

Laivybos istorijos ekspozicija

Dalyje forto gynybinių patalpų įsikūrusi ekspozicija, kurioje eksponuojami laivų modeliai, inkarai, archeologiniai radiniai, dokumentinė medžiaga apie Lietuvos laivybos istoriją.

Visa ekspozicija padalinta į kelis skyrius. Ekspozicija "Nuo plausto iki atomlaivio" supažindina su laivybos istorija, laivų tipais, jų konstrukcijomis. Kita tema - laivyba Lietuvoje. Demonstruojami Klaipėdos ir Šventosios jūrų uostų maketai, laivų modeliai, archeologiniai radiniai. Yra eksponatų atspindinčių ir gelbėjimo darbus jūroje ir pakrantėse. Aikštelėse ant forto pylimo eksponuojami senoviniai ir šiuolaikiniai inkarai.

Akvariumas

Ekspoziciją sudaro pagrindinio forto statinio centre įkurtas didysis akvariumas bei 1–6 m³ akvariumai, kuriuose eksponuojamos Lietuvos gėlavandenes, Baltijos jūros, tropinių jūrų žuvys, įvairūs bestuburiai. Eksponatai:

Jūrų gamtos ekspozicija

Centrinio reduto antrame aukšte įsikūrusi ekspozicija.Ekspozicijoje eksponuojama Baltijos jūros geografija, geologija, kriauklių ir koralų kolekcija. 2004 m. liepos 28 d. atidaryta Jūrų faunos ekspozicijos naujausia dalis „Tropinės žuvys. Plėšrūs ir pavojingi gyvūnai: mitai ir tikrovė“.

    • Jūra – gyvybės lopšys, skirta vandens gyvūnų evoliucijai.
    • Gyvybės vystymasis jūroje, skirta gyvybės istorijai.
    • Tropinių jūrų gyvūnija.
    • Plėšrūs ir pavojingi jūrų gyvūnai: mitai ir tikrovė. Ekspoziciją sudaro 35 natūralaus dydžio žuvų skupltūros.

Jūrų paukščiai ir žinduoliai

Forto lauko baseinuose įsikūrusi ekspozicija, kurioje demonstruojami:

Cirko arena

Forto kieme specialiai įrengtoje arenoje vyksta Jūrų liūtų pasirodymai. Įrengta virš 200 vietų žiūrovams.

Delfinariumas

Jūrų muziejaus delfinariumas (1994 m., architektas P. Lapė)

Pirmieji delfinai į delfinariumą atgabenti 1993 m. 1994 m. balandžio 30 d. atidarytame „Delfinariume“ vyksta delfinų (Juodosios jūros afalinų) ir Kalifornijos jūrų liūtų pasirodymai.

Pajūrio etnografinė žvejo sodyba

Žvejo sodyba

XIX–XX a. pab. Šventosios apylinkių pajūrio žvejų pastatai.

Senųjų žvejybos laivų aikštlė

Muziejaus eksponatai - žvejybos laivai

Aikštelėje demonstruojami didžiausi eksponatai: vidutinis žvejybos tralerisDubingiai“ (VŽT–3216), plieninis tralbotas „PTB–7167“, mažasis žvejybos traleris „Kolyma“ (MŽT-90). Taip pat eksponuojami ir du lietuviški laivai - kurėnai.

Kurėnai

Muziejui priklauso dvi plokščiadugnės Kuršių marių žvejų valtys.

Pirmasis, "NID.1" buvo pastatytas Nidoje dar 1935 m. 1989 m. restauruotas ir nuleistas į vandenį. 1990 m. rugpjūčio 3-22 dienomis juo mokslinės ekspedicijos dalyviai apiplaukė Kuršių marias, iki 2001 m. dalyvavo Jūrų šventėse. Ilgis - 10,8 m, plotis - 3,3 m, stiebo aukštis - 10 m.

Kurėnas "SÜD.1" buvo pastatytas 2000 m., muziejaus lėšomis. Statė dailidės iš Švėkšnos miestelio. Kitų metų vasarą buvo nuleistas į vandenį. Ilgis - 9,8 m, plotis - 2,8 m, borto aukštis - 1,1 m, grimzlė - 30 cm, stiebo aukštis - 9 m.

VŽT-3216 "Dubingiai"

"Dubingiai"
Pagrindinis straipsnis – Dubingiai (laivas).

Vidutinis žvejybos traleris VŽT-3216. Pastatytas „Baltijos“ laivų statykloje 1961 m. Buvo skirtas žvejoti tralu ir dreifuojančiais tinklais. Eksponuojamas iškeltas iš vandens Smiltynėje senųjų žvejybos laivų aikštelėje. Ilgis - 43,6 m, plotis - 7,6 m, vandens talpa - 380 t, svoris apie 330 t.[4]

MŽT-90 "Kolyma"

Populiariausio XX a. 5-6 dešimtmečio Klaipėdos žvejybos laivo tipas - mažasis žvejybos traleris, sutrumpintai MŽT. 1949 m. į Klaipėdą iš Talino atgabentas Suomijoje pagaminti MŽT. Tai buvo laivas metaliniu rentiniu ir mediniu korpusu, kurį Sovietų Sąjungai kaip reparacijas kaip reparaciją teikė karą pralaimėjusi Suomija.[4] Pagamintas buvo "Raunio laivų statykloje". Juo buvo žvejojama Baltijos jūroje. 1978 m. Neringos žuvininkystės ūkis perdavė muziejui.

Charakteristikos:

  • laivo ilgis 23,6 m;
  • plotis - 6,5 m;
  • borto aukštis - 4,5 m;
  • variklio galingumas - 200 AJ;
  • vandens talpa - 162 tonos.
  • įgulą sudarydavo 11 žmonių.
  • plaukioti autonomiškai galėjo iki 100 parų.

Plieninis tralbotas PTB-7167

Tokie laivai sudarė didžiąją "Baltijos" žvejų kolūkio laivyno dalį. Kolūkis buvo įkurtas 1959 m., sujungus "Bangos" ir "Baltijos žvejo" kolūkius. 1973 m. kolūkis turėjo 29 plieninius tralbotus, kurie žvejojo jūroje tralais. PTB-7167 buvo perduotas muziejui 1978 m.[4]

Charakteristikos:

  • pastatytas 1954 m. VDR;
  • ilgis - 18,4 m;
  • plotis - 5,2 m;
  • vandens talpa - 58 t;
  • variklio galingumas - 150 AJ.

Darbo laikas ir kainos

Jūrų muziejus atviras lankytojams skirtingomis dienomis ir laiku priklausomai nuo metų laiko. Vasaros mėnesiais muziejus dirba 6 dienas per savaitę, gegužės ir rugsėjo mėnesiais - 5 dienas, nuo spalio iki balandžio vidurio dirba tik savaitgalį.[1] Delfinariumas uždaryras rekonstrukcijai iki 2012 m. gegužės mėn.

Mėnuo Dienos Laikas Jūrų liūtų pasirodymai
Birželis - rugpjūtis Antradienis - sekmadienis 10:30-18:30 11:30, 13:00, 15:00
Rugsėjo 1 - spalio 9 Trečiadienis - sekmadienis 10:30-18:30 11:30, 15:00
Spalio 10 - balandžio 15 Šeštadienis - sekmadienis 10:30-17:00 Nevyksta
Balandžio 16 - gegužės 31 Trečiadieniais - sekmadieniais 10:30-18:30 11:30, 13:00, 15:00

Kainos skiriasi priklausomai nuo sezono.

  • Gegužės, rugsėjo - balandžio mėnesiais suaugusiems bilietas kainuoja 12 litų, vaikams (nuo 4 m.), moksleiviams ir studentams - 6 lt, suaugusių grupėms (> 15 asmenų) - 10 lt, vaikų, moksleivių ir studentų grupėms - 5 lt.
  • Birželio - rugpjūčio mėnesiais suaugusiems bilietas kainuoja 15 litų, vaikams (nuo 4 m.), moksleiviams ir studentams - 7 lt, suaugusių grupėms (> 15 asmenų) - 13 lt, vaikų, moksleivių ir studentų grupėms - 6 lt.
  • Ekskursijų lietuvių kalba kaina 60 lt nepriklausomai nuo sezono. Ekskursijos trukmė - 1 val. Užsienio kalba ekskursija kainuoja 100 lt.[5]

Nuotraukų galerija

Nuorodos

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Lietuvos jūrų muziejus – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Šaltiniai


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+38-0=38 wiki spaudos ženklai).