Lašinių konglomeratų atodanga

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Kauno mariu regioninis parkas.png
Lašinių konglomeratų atodanga
Lašinių konglomeratų atodanga. Laiptai aukštyn.JPG
Laiptai griovoje
Tipas geologinis
Vieta Lašinių k., Rumšiškių sen, Kaišiadorių raj.
Koordinatės 54°48′39″N 24°15′26″E / 54.810845°N 24.257218°E / 54.810845; 24.257218
Plotas
Įsteigimo data 2008 m.
Pavaldumas valstybinis

Lašinių konglomeratų atodanga – geologinis gamtos paveldo objektas, esantis Kauno marių regioninio parko Strėvos kraštovaizdžio draustinyje. Paskelbtas saugomu 2008 m.[1]

Konglomeratų nuolaužos
Konglomeratų atodanga

Atodanga yra griovoje Strėvos upės dešiniajame krante Lašinių kaime, Rumšiškių sen, Kaišiadorių raj. Pasiekiamas iš kelio  188  RumšiškėsTadarava per Bartkūnus pasukus į dešinę, link Lašinių. Toliau nesunkiai randamas pasukus į kairę pagal kelio nuorodas.

Po 2010m. praūžusios vėtros buvo pravalytas praėjimas akmenuotu griovos dugnu, pašalinti išversti medžiai, pastatytos nuorodos. Siekiant sumažinti erozijos bei lankytojų apkrovos poveikį ekologiniu požiūriu jautrioje vietoje ir sudaryti optimalias sąlygas pasigrožėti žiojėjančiomis uolomis, urvais, meniškai susisluoksniavusiomis uolienų tekstūromis, buvo įrengti mediniai laiptai, tame tarpe ir iki Lašinių „palties“ – didžiausio šlaite gulinčio konglomeratų luisto. Konglomeratų atodangos pakraštyje stūkso didžiulis Lašinių akmuo, 200 m į pietus Strėvos pakrantėje atsivėrusi įspūdinga Strėvos atodanga, kurioje geologai yra radę gintaro pėdsakų.

Geologija

Atodangos susidarymo pradžia siejama su paskutiniuoju apledėjimo ledynu. Atodanga susidarė kalkingame gargždo sluoksnyje. Pasklidus požeminiams vandenims, susidarė sąlygos konglomeratui susidaryti. Požeminiui vandeniui prasiveržus į paviršių, prasidėjo intensyvus kietųjų uolienų ardymas. Atodangoje likę tik nedideli, iki 2-3 m ilgio ir 1,5 m aukščio konglomeratų dariniai, o griovoje gausu prikritusių konlomeratų nuolaužų. Yra liekanų, pasidengusių kalcito kristalais. Gausu įvairių konglomeratų nuolaužų. Didžiausia iš jų – 8 m, gulinti šlaite. Ji yra sunkiai prieinamoje vietoje – mišku apaugusioje griovoje, besileidžiančioje į Strėvos upę. Griovos dugnu į upę teka upelis, kuris, nesant kritulių, būna išdžiuvęs.

Šaltiniai

  1. http://www.kaunomarios.lt/?con=naujienos&mid=29 Kauno marių regioninio parko Gamtos paveldo objektų sąrašas


Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+3903-0=3903 wiki spaudos ženklai).