Laimutė Alfonsa Kitkauskienė

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Laimutė Alfonsa Kitkauskienė

    Gimė 1942 m. kovo 18 d.
    Anykščiai
    Mirė 2018 m. birželio mėn. (~76 m.)
    Vilniuje

    Veikla
    Mokslininkė kalbininkė, pedagogė lietuvių ir anglų kalbų mokytoja, visuomenininkė

    Laimutė Alfonsa Kitkauskienė (Šulniūtė 1942 m. kovo 18 d., Anykščiai – 2018 m. birželio ... d. Vilniuje) – Mokslininkė kalbininkė, pedagogė lietuvių ir anglų kalbų mokytoja, visuomenininkė.

    Anykštėno Biografija

    Tėvai: Pranas Šulnius (1912–?) ir Alfonsa Vasiliauskaitė-Šulnienė (1916–?) – amatininkai.

    19591964 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete, įgijo aukštąjį lituanistinį išsilavinimą.

    19641966 m. L. A. Šulniūtė dirbo Vilniaus 31-ojo vaikų darželio auklėtoja, 19661969 m. – Vilniaus 92-ojo vaikų darželio auklėtoja.

    19641968 m. ji neakivaizdžiai tęsė studijas Vilniaus universitete, studijavo anglų kalbos ir literatūros specialybę, įgijo antrąjį aukštąjį filologinį išsilavinimą.

    19691974 m. L. A. Kitkauskienė buvo Vilniaus inžinerinio statybos instituto Kalbų katedros anglų kalbos dėstytoja.

    19741978 m. ji studijavo aspirantūroje ir 1979 m. Vilniaus universitete apsigynė filologijos mokslų kandidatės disertaciją "Lietuvių kalbos frazeologizmų struktūra, semantika ir stilistika, gretinant juos su anglų kalbos frazeologizmais", 1993 m. nostrifikuota humanitarinių mokslų, filologijos daktarė.

    19781989 m. ji vėl dirbo Vilniaus inžinerinio statybos instituto Kalbų katedroje, buvo anglų kalbos vyresnioji dėstytoja, 19891992 m. – docentė.

    19922001 m. L. A. Kitkauskienė buvo Lietuvos muzikos akademijos Užsienio kalbų katedros docentė.

    20022011 m. ji buvo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Humanitarinio instituto Užsienio kalbų katedros vedėja, docentė, nuo 2011 m. dirbo šio universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Užsienio kalbų katedros dėstytoja, buvo docentė. Ji dėstė anglų kalbą Aplinkosaugos, Architektūros, Mechanikos ir Statybos fakultetų studentams.

    L. A. Kitkauskienės mokslinių interesų sritis: anglų-lietuvių kalbų terminai ir frazeologija, terminografija, architektūros ir statybos terminai.

    Ji buvo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Humanitarinio instituto mokslo tarybos narė, Atestacijos ir konkursų komisijos narė ir sekretorė, šio universiteto leidžiamo žurnalo "Santalka" redakcinės kolegijos narė, Lietuvių katalikų mokslų akademijos bei Kristijono Donelaičio draugijos narė.

    Ji parašė ir išleido knygas "Kristijono Donelaičio memorialas Tolminkiemyje" (su N. Kitkausku, 2002 m.), "Anglų-lietuvių kalbų aiškinamasis architektūros žodynas" (su N. Kitkausku, 2004 m.), mokomąsias knygas "English for Civil Engineers Part I, Parts of the Building" (su kitais, 2006 m.), "English Reader on Thermal Engineering and Ventilation" (su kitais, 2006 m.).

    L. A. Kitkauskienė parengė ir išleido straipsnių ciklą frazeologizmų klausimais "Mūsų kalboje" (1976, 1978, 1979 m.), kartu su kitais autoriais rengė ir publikavo aiškinamąjį žodyną "Architektūrinės statinių detalės" žurnale "Statyba ir architektūra" (19841995 m.), rašė į Lietuvių katalikų mokslų akademijos "Metraštį" (1999, 2006 m.), šios Akademijos "Suvažiavimo darbus" (2005 m.).

    Ji dalyvavo konferencijose Zalcburge (Austrijoje), Brasove (Rumunijoje), simpoziume Cadenabbia mieste (Italijoje).

    L. A. Kitkauskienė buvo apdovanota sidabro medaliu Vilniaus Gedimino technikos universiteto 50-mečio proga (2006 m.).

    Laisvalaikiu domėjosi Lietuvos ir senųjų civilizacijų istorija, skaitydavo istorinius romanus ir poeziją, domėjosi muzika ir architektūra, mezgė.

    Buvo ištekėjusi, vyras Kazys Napoleonas Kitkauskas (g. 1931 m.) – architektūros istorikas. Vaikai: Austė Kitkauskaitė-? (g. 1977 m.), Mindaugas Kitkauskas (g. 1978 m.).

    Mirė 2018 m. birželio ... d. Vilniuje.

    Šaltiniai


    Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+4881-0=4881 wiki spaudos ženklai).