Lakis
- Kitos reikšmės – Lakis (reikšmės).
Lakis | |
---|---|
Vaizdas:Lakagigar Iceland 2004-07-01.jpg | |
Šalis | Islandija |
Koordinatės | 64°03′53″N, 18°13′34″W |
Aukštis: | 1725 m |
Tipas: | plyšinis vulkanas |
Amžius: | |
Aktyvumas: | |
Paskutinis išsiveržimas: |
1783 m. |
Lakis – taip pat vadinamas Lakagígar (reiškia Lakio krateriai), Islandijos pietuose, netoli Eldgjá
kanjono, Skaftafell nacionaliniame parke, tarp Mýrdalsjökull ir Vatnajökull ledynų esantis vulkaninis plyšys, priklausantis iš pietvakarių į šiaurės rytus besidriekiančiai ugnikalnių grupei. Koordinatės 64°03′53″N, 18°13′34″W, aukštis įvairus iki 1725 m.
934 m. įvyko didelis bazaltinės lavos išsiveržimas (19,6 kubinių km lavos, didžiausias žinomas tokio tipo Žemės istorijoje).
1783–1784 m. įvyko dar vienas, kol kas paskutinis išsiveržimas (dar vadinama Skaftáreldar – Skaftá upių ugnys), kartu su gretimu Grímsvötn ugnikalniu, kurio metu išsiskyrė 15 km³ bazaltinės lavos bei nuodingų fluoro ir sieros dioksido junginių debesys (viso 8 mln ir 120 mln tonų atitinkamai), dėl kurių nugaišo virš 50 % gyvulių ir dėl bado mirė 21 % apylinkių žmonių.
Išsiveržimas prasidėjo 1783 m. birželio 8 d. 130 krateriuose, sprogimo pobūdžio dėl požeminio vandens reakcijos su kylančia bazaltine magma, vėliau palaipsniui perėjo į Plinijaus, Strombolio bei Havajų tipo išsiveržimus, kurie nuslopo po 8 mėnesių, 1784 m. vasario 7 d.
21 % Islandijos gyventojų numirė badu, ir tūkstančiai Vakarų Europos gyventojų mirė apsinuodiję pasklidusiu sieros dioksidu. Išsiveržimas turėjo įtakos Europos klimatui (audros bei labai šalta 1784 m. žiema, sukėlusi dar daugiau mirčių), taip pat Šiaurės Amerikos, ir net yra įrodymų, paveikė Afrikos bei Indijos kritulių sistemas.
Nuorodos
|