Lamata

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigacija, paiešką

Lamata (dar minima kaip Lammato, Lamotina, Lamentin, Lamachia) – XIII–XIV a. baltų žemė, buvusi rytinėje Kuršmarių pakrantėje, į šiaurę nuo Nemuno žiočių.

Regionas apėmė Minijos žemupį ir jos intakų Veiviržo, Tenenio ir Šyšos baseinus. Šiaurėje, Klaipėdos pietinėse apylinkėse ribojosi su Pilsotu, pietryčiuose su Skalva, pietuose siekė Nemuną, rytuose Vainuto miškai skyrė nuo Pograudos (Paragaudžio). Archeologai Lamatą priskiria skalvių gentims.

Manoma, kad Lamata reiškė „žema, pelkėta vieta“.[1]

Šaltiniai[taisyti]

  1. 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 304 psl.



Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 97% (+896-55=841 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 9% (+84-0=84 wiki spaudos ženklai).
Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys

Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Vikipedijose
Google paieška
Spausdinti/eksportuoti