Laoso architektūra

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Laosas, kaip ir daugelis Pietryčių Azijos šalių turi nemažai išlikusių originalios architektūros pastatų. Šalyje išliko IV a. megalitinių statinių. Tradiciniai gyvenamieji namai karkasiniai, statomi ant supilto paaukštinimo, iš medžio šakų pintomis arba lentų sienomis, dažnausiai su veranda, dengti dvišlaičiais stogais. Iš ankstyvųjų viduramžių netoli Savanaketo išliko VIXI a., panašių į Kambodžos sakralinius pastatus šventyklų, į šiaurę nuo VientianoXa. uolų šventyklų. Nuo XIV a. pab. pradėta statyti vatai (šventyklos), sudaryti iš stačiakampio plano salės su 3, rečiau 1 arba 5 navomis, kartais apsupti galerija, viduje statytos Budos skulptūros. Dauguma vatų turi du portikus, atremtus į arkadomis sujungtas 4 kolonas (2 vidurinės aukštesnės už šonines), kartais su lotoso formos kapiteliais; stogas dvigubas su gyvačių arba ragų pavidalo į viršų užlenktais smaigaliais, šlaitus remia medinės raižytos konsolės (vatas Visun Luang Prabange, 1503 m.). Didžiausi vatai statyti Vientiane – karališkasis Fra Kėjo (1565 m., 1938 m. atstatytas) ir Sisaketas (1820 m.). Dažnai vatas buvo dalis vienuolyno komplekso, kuriame statyti maldos namai (chovai), bibliotekos (umu), į indiškas stupas panašūs tchatai (vato Phou šventyklų kompleksas, VII–XII a.; jis su senųjų gyvenviečių vietove bei kraštovaizdžiu – Pasaulio paveldo paminklas, nuo 2001 m.). Tchatai statyti iš plytų, įv. dydžio ir formų (pusės sferos, varpo, laiptuotos piramidės, bokšto su smaile pavidalo). Kartais jie sudaro ansamblius (statytus aukštumose) su terasomis, galerijomis ir aplinkiniais mažesniais tchatais (tchatas Luang Vientjanyje, 1586 m., 1931 m. atstatytas). Šventyklų interjerai puošiami religinės tematikos sienų tapyba, frontonai, medinės durys – augalinių motyvų, mitologinių vaizdų drožyba, stiuko ornamentika. XVII–XIX a. plėtota medinė architektūra. Nuo XIX a. pab. miestų planai taisyklingi, statyti plytiniai, daugiausia 2–4 aukštų europietiški visuom. pastatai ir kotedžai, išsiskiriantys formų paprastumu, naudoti balkonai ir įrenginiai apsisaugoti nuo saulės. Po nepriklausomybės paskelbimo pastatyta modernių pastatų (Lansang viešbutis Vientiane, 1963 m., archit. Kchamfetas), kai kurie jų turi vietinės architektūros bruožų (Vidaus reikalų m - ja Vientiane, 1965 m., archit. Sergo; t.p. S. Fumo, g. 1901 m., Kchamfeto, projektuoti pastatai).

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+3076-0=3076 wiki spaudos ženklai).