Lapkričio 27

Lapkričio 27 yra 331-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 332-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 34 dienos.

Informacija

Vardadieniai

Almanta – Almantas – Girvydė – Maksas – Maksima – Maksimas – Maksimilijonas – Skomantas – Skomantė – Skomina – Skominas – Vergilija – Vergilijus – Virgas – Virgilija – Virgilijus

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1929 – išleistas pirmasis laikraščio Vilniaus žinios numeris;
• 1939 – pradėjo veikti Vilniaus pedagoginis institutas (dab. Vilniaus pedagoginis universitetas);
• 1999 – Klaipėdos universiteto sportinių šokių ansamblis „Žuvėdra“ Vilniuje tapo Lotynų Amerikos sportinių šokių ansamblių pasaulio čempionu.

Gimimo dienos

• 1669 m. – Karolis Stanislovas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (m. 1719 m.).
• 1866 m. – Vincas Jonas Markevičius, ūkininkas, vienas žymiausių Lietuvos knygnešių (m. 1938 m.).
• 1881 m.:
  • Juozas Varkala, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas, JAV verslininkas ir Amerikos lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1965 m.).
  • Konstantinas Šakenis, Lietuvos politikas, visuomenės veikėjas (m. 1959 m.).
• 1892 m. – Juozas Barkauskas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1944 m.).
• 1894 m. – Vladas Mieželis, TSRS ir Lietuvos karinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės brigados generolas, teisininkas, teisėjas, Kariuomenės teismo pirmininkas (m. 1986 m.).
• 1904 m. – Valerijonas Balčiūnas, Lietuvos ekonomistas, sportininkas, JAV lietuvių bendruomenės visuomenės veikėjas (m. 1984 m.).
• 1926 m.:
  • Laimonas Noreika, aktorius, poezijos skaitovas, visuomenės veikėjas (m. 2007 m.).
  • Pranciškus Stanislavas Vitkevičius, teisininkas, profesorius, socialinių mokslų habilituotas daktaras, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1929 m. – Vytautas Statulevičius, mokslininkas, habilituotas matematikos mokslų daktaras, akademikas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, „Lietuvos Sąjūdžio“ veikėjas (m. 2003 m.).
• 1931 m. – Ramutė Skučaitė, poetė, dramaturgė, vertėja, Lietuvos rašytojų sąjungos narė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos lauretė.
• 1934 m. – Motiejus Narbutas, lietuvių menininkas, skulptorius, visuomenės veikėjas (m. 2005 m.).
• 1944 m. – Dalia Teišerskytė, žurnalistė, poetė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja.
• 1946 m.:
  • Gvidonas Labeckas, Lietuvos mechanikos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
  • Vincas Laurutis, pedagogas, Šiaulių universiteto profesorius, rektorius, Šiaulių miesto savivaldos politikas.
• 1948 m. – Jonas Butkevičius, Lietuvos miestų transporto specialistas. technologijos mokslų daktaras.
• 1951 m.:
  • Romualdas Kubiakas, Kaišiadorių miesto vicemeras, pedagogas, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono profsąjungų, politinis ir visuomenės veikėjas.
  • Valentinas Aleksa, Lietuvos ekonomistas, automobilių sportininkas,.
• 1952 m. – Romas Makarevičius, choro dirigentas, dainininkas (tenoras).
• 1954 m. – Virginijus Būdvytis, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1955 m. – Romas Medzveckas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m. – Irutė Varzienė, pedagogė, Lietuvos ir Biržų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1960 m.:
  • Mėčislovas Raštikis, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vytautas Andruškevičius, pedagogas, Lietuvos ir Druskininkų savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m. – Armanas Abramavičius, teisininkas, teisėtyrininkas penalistas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas.
• 1964 m.:
  • Artūras Dubickas, Lietuvos matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
  • Virginija Račienė – Tomkienė, Šiaulių politinė bei visuomenės veikėja.
• 1965 m. – Edvinas Kalėda, Lietuvos prozininkas, gyvenantis ir kuriantis Kaune.
• 1970 m. – Algirdas Ramanauskas, lietuvių pramogų verslo veikėjas, TV laidų vedėjas, aktorius, Vilniaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1983 m. – Arvydas Martinėnas, Lietuvos pop muzikos atlikėjas, išgarsėjęs 2005 m. dalyvaudamas LNK televizijos rengtame muzikiniame realybės šou „Kelias į žvaigždes“. Groja klarnetu, fortepijonu, gitara, būgnais, o dainuoti mokosi nuo 16 metų.
• 1984 m. – Nijolė Marija Pareigytė, Lietuvos dainininkė, grupės „69 danguje“ narė su I. Martinkėnaite, G. Sabutyte-Alijava, K. Krysko. Nijolės mama - medicinos sesuo, tėtis - liftininkas. Nijolė baigė Vilniaus universitetą, vadybos ir verslo administravimą, mokėsi Eduardo Balsio menų gimnazijoje, dešimt metų grojo pianinu, dainavo chore.

Mirtys

• 1864 m. – Teodoras Narbutas, lietuvių istorikas romantikas, tautosakos ir kultūros tyrinėtojas, archeologas, inžinierius architektas (g. 1784 m.).
• 1898 m. – Aleksandras Burba, Lietuvos rašytojas, visuomenės ir kultūros veikėjas, knygnešys (g. 1854 m.).
• 1906 m. – Mykolas Masiulis, kunigas, visuomenės veikėjas, knygnešių globėjas, draudžiamosios spaudos platinimo organizatorius. Palaidotas Buivydžių Šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje (g. 1846 m.).
• 1941 m. – Platonas Jankauskas, Lietuvos inžinierius mechanikas, technikos mokslų daktaras (g. 1860 m.).
• 1974 m.:
  • Andrius Kardišauskas, Lietuvos politikas (g. 1893 m.).
  • Petras Visockis, dainininkas (bosas), pedagogas ir chorvedys (g. 1908 m.).
• 1975 m. – Bronė Šalinaitė-Sukackienė, vargonininkė, dainininkė, chorvedė, pedagogė, kompozitorė (g. 1905 m.).
• 1978 m. – Vytautas Kazimieras Balčiūnas, Lietuvos architektas (g. 1924 m.).
• 1995 m.:
  • Feliksas Viskantas, choro dirigentas, pedagogas ir kompozitorius (g. 1934 m.).
  • Rimutis Juozapas Jasilionis, Lietuvos matematikas, fizinių mokslų daktaras (g. 1939 m.).
• 1996 m. – Alfonsas Gineika, Lietuvos boksininkas, cirko artistas, žonglierius, ekvilibristas (g. 1915 m.).
• 2008 m. – Eugenija Meškienė, zootechnikė, agrarinių mokslų daktarė, Lietuvos politinė veikėja (g. 1945 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1095 – Popiežius Urbonas II Klermono susirinkime paskelbė Pirmąjį kryžiaus žygį.

Gimimo dienos

• 1654 m. – Frydrichas Rudolfas Liudvigas fon Kanitcas, vokiečių diplomatas, rašytojas, poetas (m. 1699 m.).
• 1701 m. – Andersas Celsijus, švedų astronomas (m. 1744 m.).
• 1857 m. – Charles Scott Sherrington, 1932 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1952 m.).
• 1870 m. – Ferdinandas Ruščicas, dailininkas (m. 1936 m.).
• 1874 m. – Chaimas Veicmanas, chemikas, pirmasis Izraelio prezidentas (išrinktas 1948 m. gegužės 16 d., prezidentas 1949—1952 m.), Pasaulinė Sionistų organizacijos prezidentas, mokslo tyrimų instituto įkūrėjas (m. 1952 m.).
• 1903 m. – Lars Onsager, 1968 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (m. 1976 m.).
• 1922 m. – Aleksandras Dubčekas, Čekoslovakijos politinis veikėjas, Prahos pavasario lyderis (m. 1992 m.).
• 1940 m. – Bruce Lee, San Franciske, JAV, gimęs kovos menų ekspertas ir aktorius, viena charizmatiškiausių XX a. kovos menų figūrų. Bruce Lee ne tik išpopuliarino kovos menus kino ekrane, bet ir sukūrė savo stilių Jeet Kune Do. Vaikystę bei paauglystę praleido Honkonge (m. 1973 m.).
• 1941 m. – Edward Thomas Rabbitt, JAV kantri muzikos atlikėjas (m. 1998 m.).
• 1942 m. – James Marshall „Jimi“ Hendrix, amerikiečių gitaristas, dainininkas, dainų autorius ir prodiuseris (m. 1970 m.).
• 1947 m. – Ismail Omar Guelleh, Džibučio prezidentas. Pareigas eina nuo 1999 m. kuomet pakeitė savo dėdę Hassan Gouled Aptidon.
• 1951 m. – Ivars Godmanis, latvių politikas. Nuo 2007 m. gruodžio 20 d. iki 2009 m. vasario 26 d. Latvijos Ministras pirmininkas.
• 1960 m. – Julija Volodymyrivna Tymošenko, Ukrainos politikė, verslininkė.
• 1978 m. – Radekas Štepanekas, profesionalus Čekijos tenisininkas. Per savo karjerą jis jau laimėjo keturis ATP titulus. Jis tapo profesionalu 1996 metais. Šiuo metu jis ATP reitinge užima 12 vietą. Aukščiausio jo pasiekta vieta buvo aštuntoji. Radeką treniruoja buvęs Australian Open turnyro nugalėtojas, čekas Piotras Korda.
• 1979 m. – Deniss Kačanovs, Latvijos futbolininkas, gynėjas.
• 1981 m. – Brunas Eduardas Regufė Alvešas, futbolininkas, Portugalijos rinktinės ir FK Zenit Sankt-Peterburg klubo gynėjas.
• 1988 m. – Boris Martinec, Kroatijos dailiojo čiuožimos sportininkas. Penkių nacionalinių medalių savininkas.

Mirtys

• 8 m. – Horacijus, vienas žymiausių lotynų kalba rašiusių poetų (g. 65 m. pr. m. e.).
• 450 m. – Gala Placidija, Senovės Romos imperatoriaus Teodosijaus I ir jo žmonos Galos duktė ir imperatorių Honorijaus bei Arkadijaus vyresnioji sesuo (g. 390 m.).
• 511 m. – Chlodvigas, Frankų valstybės įkūrėjas ir pirmasis jos karalius, frankų genčių suvienytojas, Merovingų dinastijos pradininkas (g. 466 m.).
• 1198 m. – Konstancija Sicilietė, 1194-1198 m. Sicilijos karalienė (g. 1154 m.).
• 1852 m. – Augusta Ada Lovelace Bairon, kompiuterių mokslo pionierė tuo laiku, kai moterų moksle dar beveik nebuvo (g. 1815 m.).
• 1955 m. – Artūras Honegeris, Šveicarų kompozitorius, kuris gimė Prancūzijoje ir gyveno didelę savo gyvenimo dalį Paryžiuje (g. 1892 m.).
• 1971 m. – Jekabas Medinis, latvių kompozitorius, dirigentas. Latvijos dainų švenčių organizatorius ir vyr. dirigentas (g. 1885 m.).
• 1980 m. – Francis Burrall Hoffman, amerikiečių architektas (g. 1882 m.).
• 1982 m. – Juhanas Avikas, estų kompozitorius, dirigentas. J. Aviko kūryba - lyriška, grindžiama estų muzikos folkloru. J. Avikas dirigavo Estijos dainų šventėse (g. 1884 m.).
• 1985 m. – Fernand Braudel, Prancūzų istorikas, taip vadinamos, istoriografinės Analų mokyklos atstovas, vienas struktūralizmo pradininkų, Prancūzijos akademijos narys (g. 1902 m.).
• 1988 m. – John Carradine, amerikiečių aktorius (g. 1906 m.).

Šaltiniai

Vikiteka