Latava (upė)
Latava | |
---|---|
| |
Ilgis | 9,3 km |
Nuolydis | 334 cm/km |
Baseino plotas | 19,4 km² |
Ištakos | Latavėnai |
Žiotys | Šventoji |
Šalys | Lietuva |
Latava – upė Lietuvoje, Anykščių rajone; Šventosios dešinysis intakas. Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 12210590. Prasideda Latavėnų kaime, šalia miškelio, 6 km į vakarus nuo Andrioniškio[1]. Ištakų altitudė 99,7 m. Teka vingiuodama pietryčių kryptimi, aukštupyje ir vidurupyje dirbamais laukais ir pievomis, žemupyje - Latavos ir Girelės miškais, vietomis pelkėmis, kerta kelią 175 Pagojė–Sedeikiai–Viešintos–Nociūnai. Įteka į Šventąją 99,8 km nuo jos žiočių, Latavos kaime, 2 km į pietus nuo Andrioniškio. Latavos žiotys priklauso Anykščių regionio parko teritorijai. Ši upė prateka netoli Palatavio piliakalnio. Įtekėjimo altitudė 68,6 m.
Beveik visa vaga sureguliuota, išskyrus patį žemupį.
Gyvenvietės prie upės: Latavėnai, Kiaušagalys, Karčiai, Dauguliai, Girelė, Latava.
Istorija
Pagal vieną iš hipotezių, Lietuvos vardas kilo nuo šio upelio pavadinimo. Latavos upelis minimas 1261 m. Mindaugo akte, kuriame aprašomos Sėlos ribos. Siena vedama Šventosios upe, o paskui pasuka Latavos upeliu ir eina tolyn į vakarus. Upelio pavadinimas šiame akte rašomas – „in ripam Lettowiae“. Sienos aprašymas suteikia galimybę visiškai tiksliai lokalizuoti šį upelį ir leidžia be jokių abejonių teigti, kad pavadinimai „Lettowia“ ir „Latava“ čia yra tapatūs. Be to, yra dar vienas Sėlos ribų aprašymas, datuojamas XIV a. pabaiga. Čia siena nuo Šventosios upės pasuka link „piliakalnio, vardu Lettow“ .
Šaltiniai
|