Latveliškių-Agailių miškai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Latveliškių-Agailių miškaimiškai Akmenės raj. ir Šiaulių raj. savivaldybių teritorijose, 9 km į pietryčius nuo Akmenės.

Geografija

Plotas 6400 ha, mišku apaugę 5610 ha. 13 miškų; didesnieji: Agailių, Gamėnų, Klaišių, Latveliškių, Pusbaublių, Rekčių, Šventupių miškai. 59 % miškų yra valstybės reikšmės, priklauso Kuršėnų ir Mažeikių miškų urėdijoms.

Masyvo pakraščiai labai vingiuoti, yra įsiterpusių kaimų (Baubliai, Beržėnai, Draginiai, Zabikai). Miškų pietvakarinę dalį kerta geležinkelis Šiauliai-Mažeikiai. Netoli masyvo pietvakarinio pakraščio teka Venta, per akademijos intakai Suldupis ir Eglesys, per šiaurinę dalį – Dabikinės intakai Pragalvys ir Šventupis. Paviršius vos banguotas.

Medynai

Miško augavietės laikinai įmirkusios derlingos. 91 % miškų - ūkiniai IV grupės, 6 % – apsauginiai III grupės, 3 % – ekosistemų apsaugos. Kultūrinės kilmės medynų 9 %, beržynų yra 48 %, eglynų 25 %, drebulynų ir baltalksnynų po 8 %, pušynų 6 %, juodalksnynų 4 %, uosynų 1 %. Jaunuolynai sudaro 19 %, pusamžiai medynai 39 %, bręstantys 20 %, brandūs 22 %. Medynų vidutinis amžius 50 m., bonitetas 1,8, skalsumas 0,70, tūris 192 m³/ha. Miškuose gausu kanopinių žvėrių.

Istorija

19451958 m. Latveliškių-Agailių miškuose veikė Žemaičių Alkos rinktinės ir Prisikėlimo Atžalyno ir Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinių apygardų Lietuvos partizanai. Algirdas Brukas.[1]

Šaltiniai

  1. Latveliškių-Agailių miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 566 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+2295-0=2295 wiki spaudos ženklai).