Latviai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Latviai
Latvian song festival by Dainis Matisons, 2008.jpg
Gyventojų skaičius 1 530 000
Populiacija šalyse Flag of Latvia.svg Latvija:
   1 320 600

Flag of the United States.svg JAV:
   87 564[1]
Flag of Russia.svg Rusija:
   28 520[2]
Flag of Australia.svg Australija:
   18 938
Flag of Ireland.svg Airija:
   14 000[3]
Flag of Canada.svg Kanada:
   27 870[4]
Flag of Brazil.svg Brazilija:
   25 000[5]
Flag of the United Kingdom.svg Jungtinė Karalystė:
   5000
Flag of Sweden.svg Švedija:
   4000
Flag of Germany.svg Vokietija:
   4000
Vaizdas:Flag of Venezuela.svg Venesuela:
   400
Flag of France.svg Prancūzija:
   300
Flag of Norway.svg Norvegija:
   200
Flag of Georgia.svg Gruzija:
   200
Flag of Argentina.svg Argentina:
   200
Flag of Chile.svg Čilė:
   100

Kalba (-os) latvių
Religijos liuteronybė, katalikybė
Giminingos etninės grupės lietuviai

Latviai (latv. latvieši) – šiaurės Europos tauta, vietiniai Latvijos gyventojai, gyvenantys rytų Baltijos jūros pakrantėje į šiaurę nuo lietuvių ir kalbantys latvių kalba. Latviai save vadina dviem vardais: kasdieniniu priesaginiu latvieši ir poetiniu latvji, kuris, kaip spėjama, galėjo kilti iš upės pavadinimo Latve ar Latva, neva tekėjusia per dabartinę Rytų Latviją.

Pasak statistikos, 2006 m. sausio 1 d. Latvijoje latvių gyveno 1 351 489, arba 59 % visų Latvijos gyventojų. Nemažai latvių gyvena emigracijoje. Tai antrojo pasaulinio karo bei Sovietų okupacijos pabėgėlių palikuonys, taip pat sovietiniai tremtiniai. Daugiausia latvių už šalies ribų gyvena:

Kitose šalyse latvių gyvena mažiau, bet nuo 2004 m. gegužės 1 d. Latvijai tapus ES nare, dalis latvių nuolat išvyksta į ES šalis ir ten papildo jau iš seniau gyvenančius tautiečius, tad pateiktoji statistika dėl padidėjusio gyventojų mobilumo nėra tiksli.

Lietuvoje gyvena apie 3000 latvių; dauguma jų susitelkę Lietuvos šiaurės vakaruose nuo Šventosios iki Biržų, taip pat didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Latviai (išeiviai iš Kuršo) buvo apgyvenę Kuršių neriją.

Mažą latvių procentą pokario Latvijoje lėmė didelė emigracija II pasaulinio karo pabaigoje ir kolonijinė bei asimiliacinė Sovietų Sąjungos politika, latvių trėmimai į tolimus Sovietų Sąjungos regionus. Daugiau žr. Latvijos istorija.

Štai keletas svarbių, o tais laikais dabartinėje Latvijoje gyvenusioms gentims skaudžių to meto įvykių:

Šioje teritorijoje dėl Kalavijuočių (nuo 1237 m. – Livonijos kryžiuočių) ordino pradėtos įvairių genčių priespaudos ir perkėlimo į kitas teritorijas lyviai, sėliai, žiemgaliai, kuršiai ilgainiui perėmė latgalių kalba šnekėjusios genties kalbą. Latgaliai buvo didžiausia ir mažiausiai per karus nukentėjusi gentis, nes jie mažiausiai priešinosi. Manoma, kad XIV a. latgaliai kėlėsi ar buvo keliami į nuo karų ištuštėjusias kitų genčių teritorijas ir taip davė pradžią latvių tautybės ir latvių kalbos susidarymui.

Latviai ir lietuviai yra vieninteliai gyvi baltų ir baltų kalbų atstovai. Latviai turi daug ko bendra tiek su lietuviais, tiek su estais. Su lietuviais latvius sieja bendra etninė ir kalbinė kilmė, nuo 1561 m. bendra istorija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, nuo 1569 m. – Abiejų Tautų Respublikoje, vėliau – Rusijos imperijoje, o XX a. – Sovietų Sąjungoje. Su estais latvius jungia Livonijos laikotarpis bei Vidžemės ir Pietų Estijos bendra istorija po Livonijos subyrėjimo, taip pat liuteronų tikyba, vyraujanti didesnėje Latvijos teritorijoje (išskyrus Latgalą). Latvių kalboje daug skolinių iš lyvių ar kitų finougrų kalbų, gautų per artimus kontaktus, kurie truko kelis tūkstantmečius.

Latviai yra laikomi santūriais šiauriečiais. Tokius juos suformavo istorinė, kultūrinė ir religinė įtaka, perimta iš vokiečių ir skandinavų (švedų), didžiulę įtaką latviams padariusi Latvijos teritorijoje gyvenusi finų tauta lyviai. Tuo tarpu Rytų Latvija (Latgala) patyrė stiprią lietuvių, lenkų ir rusų kultūrinę bei kalbinę įtaką.
Dauguma latvių yra liuteronų tikėjimo, nedidelė dalis yra pravoslavai, o Latgalos gyventojų dauguma yra katalikai.

Šaltiniai


Nuorodos




Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+7784-46=7738 wiki spaudos ženklai).