Lauksargiai
Lauksargiai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Visuotinė lietuvių enciklopedija | ||||||||||||||||
Lauksargių evangelikų liuteronų bažnyčia | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Tauragės apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Tauragės rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Lauksargių seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 485 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
|
Lauksargiai – kaimas Tauragės rajono savivaldybėje, 9 km į pietvakarius nuo Tauragės, prie kelio A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.
STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI |
Lauksargių evangelikų liuteronų bažnyčia |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
Lauksargių pagrindinė mokykla |
Lauksargių biblioteka |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
Paštas (LT-73010) |
Globos namai |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
SUSISIEKIMAS |
Geležinkelio stotis |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Kaimas įsikūręs Vilkyškių kalvagūbryje, tarp Vilkos ir Jūros upių. Naftos telkinys.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
TAURAGĖ – 9 km Butkeliai – 7 km |
|||||||||||
Šakiai – 6 km |
|
||||||||||
Griežpelkiai I – 4 km PAGĖGIAI – 21 km |
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Lauksargiai TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
Šalia Lauksargių yra buvęs Oplankio dvaras. 1857 m. pastatyta Lauksargių evangelikų liuteronų bažnyčia, 1887 m. perstatyta; Lauksargiai – evangelikų liuteronų parapijos centras. 1864 m. įsteigta parapija. XIX a. pabaigoje pro gyvenvietę nutiestas Klaipėdos-Tilžės geležinkelis.
1912 m. birželio 30 d. įsteigta jaunimo draugija „Žiedas“, vėliau jaunųjų ūkininkų ratelis. Iki I pasaulinio karo buvo Vokietijos muitinė ir sienos perėjimo punktas. XIX a. pabaigoje per Lauksargius iš Tilžės buvo slapta gabenama draudžiamoji lietuviška spauda.
Prasidėjus II pasauliniam karui vokiečiai čia įsteigė koncentracijos stovyklą. 1950–1992 m. buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 2017 m. patvirtintas Lauksargių herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1525–1701 m. | Prūsijos kunigaikštystė | |
1701–1736 m. | Prūsijos karalystė | |
1736–1818 m. | Lietuvos departamentas, Prūsijos karalystė | |
1818–1871 m. | Tilžės apskritis, Prūsijos karalystė | |
1871–1919 m. | Tilžės apskritis, Vokietijos imperija | |
1920–1923 m. | Pagėgių apskritis, Klaipėdos kraštas | |
1923–1939 m. | Pagėgių apskritis, Klaipėdos kraštas, Lietuva | |
1939–1944 m. | Tilžės-Ragainės apskritis, Trečiasis Reichas | |
1945–1950 m. | Pagėgių apskritis, LTSR | |
1950–1962 m. | Pagėgių rajonas | |
1950–1995 m. | Lauksargių apylinkės centras, Tauragės rajonas | |
1995– | Lauksargių seniūnijos centras, Tauragės rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė
1547 m. Martynas Mažvydas lauksargiais mini mitologines būtybes. Manoma, kad jos galėjo būti garbinamos kaip dirbamą lauką globojančios dvasios (lauko sargai).[6] Anksčiau manyta, kad tai buvusi viena mitologinė būtybė – Lauksargis (dirbamų laukų globėjas ir saugotojas).[7]
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2021 m. | ||||||||
1871 m. | 1885 m. | 1905 m. | 1910 m. | 1925 m. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
248 | 196 | 600 | 681 | 705 | 574 | 534 | ||
1978 m. | 1979 m.sur. | 1985 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
506 | 474 | 646 | 635 | 700 | 622 | 485 | ||
|
Žymūs žmonės
Kaime gimė:
- Vytautas Juščius, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras.
Šnekta
Lauksargių šnekta priklauso žemaičių raseiniškių tarmei. Ją 1970 m. išsamiai aprašė L. Poženčiūtė.[8]
Šaltiniai
- ↑ Lauksargiai. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Lauksargiai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Lauksargiai loadmap.net
- ↑ https://www.vle.lt/Straipsnis/laukasargiai-25835
- ↑ Algimantas Semaška. „Pasižvalgymai po Lietuvą“. (trečias papildytas ir atnaujintas leidimas) // Vilnius, „Algimantas“, 2005. 552 psl.
- ↑ Lauksargiai. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 713 psl.
- Lauksargiai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 32 psl.
- Lauksargiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 615 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Lauksargiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 491 psl.
- Lauksargiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos. - 391 psl.
- Lauksargiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 301 psl.
- Absteinen GenWiki
|