Lazūnai
Lazūnai (kirč. {| border="0" cellpadding="2" style="background: #ffe4c4; border-collapse: collapse; font-size: 95%;" width=100% |
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) | ||
---|---|---|---|
Vardininkas: | Lazū́nai | ||
Kilmininkas: | Lazū́nų | ||
Naudininkas: | Lazū́nams | ||
Galininkas: | Lazū́nus | ||
Įnagininkas: | Lazū́nais | ||
Vietininkas: | Lazū́nuose |
)
brus. Лаздуны
|-
| align="center" colspan="2" nowrap |
Koordinatės:
|-
! align="center" colspan="2" style="background:#e0efef;" |
|-
| align="center" colspan="2" style="line-height:14px;"| Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
|-
! align="center" colspan="2" style="background:#e0efef;" |
|-
| Valstybė: || Baltarusija
|-
| Sritis: || Gardino sritis
|-
| Rajonas: || Vijos rajonas
|-
! align="center" colspan="2" style="background:#e0efef;" |
|-
| Gyventojų: || (1999 m.)
|-
! align="center" colspan="2" style="background:#e0efef;" |
|-
| Kirčiavimas: || {| border="0" cellpadding="2" style="background: #ffe4c4; border-collapse: collapse; font-size: 95%;" width=100%
! colspan="2" align="center" style="background:#e0efef;" | Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
|----- valign="top"
|-
| width="30%" align=left| Vardininkas: ||align=center| Lazū́nai
|-
|align=left| Kilmininkas: ||align=center| Lazū́nų
|-
|align=left| Naudininkas: ||align=center| Lazū́nams
|-
|align=left| Galininkas: ||align=center| Lazū́nus
|-
|align=left| Įnagininkas: ||align=center| Lazū́nais
|-
|align=left| Vietininkas: ||align=center| Lazū́nuose
|-
|}
|-
|}
Lazūnai (arba Lazdūnai) – kaimas vakarų Baltarusijoje, netoli Jurotiškių; apylinkės centras. Stovi Šv. Simono bažnyčia (nuo 1904 m.), yra biblioteka, kultūros namai, ambulatorija, vaistinė, vaikų darželis.
Istorija
Lazūnai istoriniuose šaltiniuose minimi nuo 1407 m. Nuo seno priklausė lietuvių etniniam arealui. Kaimas XVI a. priklausė Radviloms. XIX a. priklausė Ašmenos apskričiai, dauguma gyventojų iki XX a. pabaigos buvo lietuviai.
Lietuvių kalba
Dar visai neseniai kaime kalbėta lietuvių kalba, rytų aukštaičių vilniškių tarme. Jų archajišką tarmę XIX a. – XX a. tyrė kalbininkai Eduardas Volteris, Jonas Jablonskis, Kazys Būga, Jurgis Šlapelis, Viktoras Požezinskis, Ernstas Frenkelis, Peteris Arumaa, Jurgis Gerulis, Kristijonas Stangas, Olgierdas Chominskis, Juozas Senkus, Juozas Balčikonis, Elena Grinaveckienė, Zigmas Zinkevičius, Tamara Sudnik, Viačeslavas Ivanovas, Vladimiras Toporovas, tautosakininkas Jurgis Dovydaitis, etnologas Vacys Milius. [1]
Šnektą tyrinėjo estų kalbininkas Peteris Aruma („Litauische mundartliche Texte aus der Wilnaer Gegend mit grammatischen Anmerkungen“, 1930 m.), lietuviai Juozas Senkus (1958 m.), Elena Grinaveckienė (1974 m.), Aloyzas Vidugiris („Lazūnų šnekta“, 2008 m.), rusė Tamara Sudnik („Диалекты литовско-славянского пограничья“, 1975 m.). 1952 m. ir 1959 m. į Lazūnus buvo surengtos lietuvių dialektologų ir toponimikų ekspedicijos. J. Petrauskas ir A. Vidugiris sudarė Lazūnų tarmės žodyną (1985 m.), Lazūnų tarmės tekstus (1987 m.).
Kai kurie žodžiai turi įdomias reikšmes, pvz., pirminykas – „piemuo“, plunksna – „svogūno laiškas“, lakštas – „medžio lapas; laiškas“ ir kt.
Literatūra
- J. Maceika. Lazūnai. Vilnius, 1998 m.
Patarlės
Šaltiniai
- ↑ Aloyzas Vidugiris. Lazūnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 647 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
|