Lenkijos karalystė
| |||
 Žemėlapis XI a. pradžioje | |||
| Valstybinė kalba | Lenkų, Lotynų | ||
| Sostinės | Gnieznas, Krokuva, Poznanė | ||
| Valdovai | Piastai | ||
| Įkūrimas | 1025 m. | ||
Lenkijos karalystė (tam tikrais etapais vadinta Lenkijos kunigaikštyste) - istorinė valstybė dabartinės Lenkijos teritorijoje, egzistavusi nuo X a. pabaigos iki XVI a. pradžios. Vėliau ji susijungė su LDK į Abiejų Tautų Respubliką.
Susikūrimas
Lenkijos valstybė pradėjo formuotis X amžiuje. Polianų gentyje iškilus Piastų dinastijai, ši ėmė konsoliduoti kitų slavų žemes. Vienas jų kunigaikščių, Mieško I, 966 m. apsikrikštijo ir pradėjo užkariavimus, užimdamas daugumą lenkiškų žemių, tarp jų Pomeraniją, Sileziją, Mažąją Lenkiją.
Boleslovas Narsusis
Mieško sūnus Boleslovas Narsusis po tėvo mirties dar kartą konsolidavo Lenkiją. Jo užkariavimų laikais XI a. pradžioje Lenkija laikinai užvaldė ir Bohemiją, Moraviją bei dabartinės Slovakijos teritorijas. Vietoj to Lenkijos šiaurėje susiformavo nepriklausoma Pomeranijos kunigaikštystė, kuri ilgą laiką nebuvo Lenkijos dalis.
Boleslovas sudarė sąjungą su Šventąja Romos imperija, o 1025 m. karūnavosi, tapdamas pirmuoju karaliumi. Jo įpėdiniai, tuo tarpu vėl negavo karaliaus titulo, kol 1295 m. Pšemislas II pradėjo nuolatinę Lenkijos karalių seką.
Susiskaldymas
Po Boleslovo Kreivaburnio valdymo (1102 - 1138) Lenkija buvo padalinta į penkias dalis, valdomas atskirų sūnų. Tai pradėjo Lenkijos skaldymosi procesą, kas lėmė smulkių kunigaikštysčių atsiradimą. Nusilpusios Lenkijos provincijos dažnai tapdavo priešų atakų tikslu. Tuo metu Lenkija neteko savo istorinės srities Silezijos, kuri nuo tada atiteko Bohemijai.
Suvienijimas
1306 į valdžią atėjus Vladislovui Lokietkai, Lenkija buvo vėl suvienyta. Jo sūnus Kazimieras III Didysis buvo vienas svarbiausių Lenkijos karalystės valdovų.
Jogailaičių dinastija
| ||||||