Lentvaris
Kitos reikšmės – Lentvaris (reikšmės).
Lentvaris | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Visuotinė lietuvių enciklopedija | ||||||||||||||||
![]() | ||||||||||||||||
![]() Dvaro rūmai | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | ||||||||||||||||
Apskritis: | ![]() | |||||||||||||||
Savivaldybė: | ![]() | |||||||||||||||
Seniūnija: | Lentvario seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 9 713 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
Pašto kodas: | LT-25001 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
![]() |
LentvarisVikiteka |
Lentvaris – miestas Trakų rajono savivaldybėje, 7 km į rytus nuo Trakų. Seniūnijos centras, 5 seniūnaitijos (Bažnyčios, Kilimų, Klevų daugiabučių, Lentvario daugiabučių, Račkūnų). Didelis geležinkelio mazgas – keliai į Vilnių, Kaišiadoris, Trakus, Varėną. Miesto planas stačiakampis.
![]() |
![]() |
![]() |
![]()
|
![]() |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
![]() |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
![]() |
Vaikų globos namai |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
ŪKIS |
Viena didžiausių pramonės įmonių – UAB „Kaitra“ |
Geografija
Miestas įsikūręs prie geležinkelio Vilnius-Kaunas, kuris yra pagrindinė susisiekimo arterija. Nuo Lentvario išsišakoja ruožas link Trakų.
|
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Lentvaris TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija

1596 m. minimas Lentvoriškių dvaras. 1838 m. Lentvario kaime buvo 14 kiemų. Miestelis pradėjo augti, kai pro čia 1861–1862 m. nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atšaka į Virbalį ir pastatyta aukščiausios klasės stotis su specialiomis salėmis ir apartamentais carui. Išsiplėtė geležinkelininkų miestelis. 1869 m. įkurtas vielos ir vinių fabrikas. Jo darbininkai, nepakeldami išnaudojimo, 1874 m. streikavo. Tai buvo vienas iš pirmųjų streikų Lietuvoje. 1911 m. įsteigtas dildžių ir metalo dirbinių fabrikas. XX a. pradžioje veikė 2 kalkių degyklos.
1920–1939 m. Lentvaris priklausė Lenkijos valdomam Vilniaus kraštui. 1925 m. miestelyje įsteigta laikina koncentracijos stovykla. Per Birželio sukilimą 1941 m. birželio 23 d. Lentvarį užėmė lietuvių sukilėliai. 1941 m. rugsėjo 30 d. nacių okupacinės valdžios įsakymu Varnikų miške prie Trakų nužudyti Onuškio, Rūdiškių, Trakų ir Lentvario žydai. 1944 m. kovo mėn. miestelį nesėkmingai puolė lenkų Armijos Krajovos kovotojai. Per karą Lentvaris smarkiai nukentėjo.
1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Po karo daliai gyventojų repatrijavus į Lenkiją, į miestą atsikėlė lietuvių iš Aukštadvario, Vievio, Varėnos, Semeliškių ir Valkininkų, nemažai imigrantų atvyko iš SSRS. Sovietų valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. ištrėmė 35 Lentvario gyventojus.
1949 m. senojo vinių fabriko vietoje įsteigta santechnikos dirbinių gamykla „Kaitra“. 1954 m. dalis miesto prijungta prie Kariotiškių apylinkės ir Mačiuliškių apylinkės. Nuo 1957 m. buvusiuose grafų rūmuose įsikūrusi Lentvario kilimų fabriko (dabar „AB Kilimai“) administracija. Šalia išaugo nauja darbininkų gyvenvietė, kolektyviniai sodai. Sovietmečiu išvystyta metalo pramonė, pastatyta santechninių įrenginių gamykla „Kaitra“, vandens jėgainė, pirmasis Baltijos šalyse kilimų fabrikas.
2001 m. patvirtintas Lentvario herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
1919 m. | Lentvario valsčiaus centras | Trakų apskritis | |
1920–1925 m. | Vilniaus kraštas | ||
1925–1939 m. | Vilniaus-Trakų apskritis | ||
1941–1944 m. | Trakų apskritis | ||
1944–1947 m. | ? | ||
1947–1949 m. | Lentvario valsčiaus centras | ||
1949–1950 m. | apskrities pavaldumo miestas, Lentvario valsčiaus centras | ||
1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Trakų rajonas | Vilniaus sritis |
1953–1995 m. | |||
1995– | Lentvario seniūnijos centras | Trakų rajono savivaldybė | Vilniaus apskritis |
Pavadinimo kilmė
Dabartinis miesto vardas tikriausiai yra išsirutuliojęs iš ilgesnės, priesaginės lyties. XVI–XVII a. minimas Lentvario dvaras, lenk. Litowaryszki (Lentvoriškės), t. y. su priesaga -išk-. XVIII amžiuje jau pasitaikydavo ir kita forma, su slaviška priesaga -ovo – Lantworowo (arba Landworowo, t. y. Landvarovas), kuri ilgainiui ir įsigalėjo, ypač XIX amžiuje, o XX a. tapo Lentvariu. Manoma, kad tai asmenvardinis vietovardis, sietinas su Chrebtavičių giminės antroponimu Litovaras (Litawor).[5]
Švietimo ir ugdymo įstaigos
- Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla
- Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazija
- Lentvario 1-oji vidurinė mokykla
- Lentvario pradinė mokykla
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1896 m. ir 2021 m. | |||||||||
1896 m. | 1897 m.sur. | 1905 m.[6] | 1923 m.sur. | 1931 m.[7] | 1939 m. | 1959 m.sur. | 1966 m.[8] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
385 | 300 | 208 | 2 000 | 2 287 | 2 500 | 4 216 | 5 500 | ||
1970 m.sur. | 1974 m. | 1976 m. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
8 235 | 900 | 9 600 | 10 167 | 12 964 | 11 773 | 11 105 | 9 713 | ||
|
Žymūs žmonės
- Jieva Ostrovska, lenkų rašytoja
- Teresė Żylis-Gara, lenkų daininkė
- Stanislovas Lenartovičius, lenkų kino režisierius
Ekonomika
Lentvaryje veikia kilimų (AB „Kilimai“), metalo gaminių („Lentima“, „Kaitec“, „Minartis“, „Gijona“), medienos apdirbimo („Lentvario mediena“), medinio karkaso skydinių namų („Jūsų namas“), santechnikos, šildymo įrenginių (UAB „Kaitra“) gamybos bendrovės.
Sportas
Futbolas
Šaltiniai
- ↑ Lentvaris. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Ландварово. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 17 (33) : Култагой — Лед. С.-Петербургъ, 1896., 322 psl. (rus.){{#subobject:Lentvaris (Ландварово, ESBE) |Straipsnis=Lentvaris |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Ландварово |Žodyno tomas=Т. 17 (33) |Žodyno puslapis= 322 psl. }}
- ↑ Lentvaris SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Lentvaris loadmap.net
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 123–125 psl.
- ↑ Гошкевич И.И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, t. 1, Warszawa 1938.
- ↑ Lentvaris. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 329 psl.
- Lentvaris. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 55 psl.
- Lentvaris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 800 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Lentvaris. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 519 psl.
- Lentvaris. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos. - 471 psl.
- Lentvaris. Mūsų Lietuva, T. 1. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. - 456 psl.
- Lentvaris (sud. Valentina Banuševič). - 2-oji patais. ir papild. laida. - Trakai: AmberBridge, 2004. - 85 p.: iliustr. - ISBN 9986-762-20-0
|