Lentvaris

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Lentvaris
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   H-Lentvaris.jpg   
Lithuania Landwarów Palace.jpg
Dvaro rūmai

Lentvaris
Koordinatės:54°38′31″N 25°02′38″E / 54.642°N 25.044°E / 54.642; 25.044 (Lentvaris)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Trakų rajono savivaldybė
Seniūnija: Lentvario seniūnija
Gyventojų: 9 713 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Leñtvaris
Kilmininkas: Leñtvario
Naudininkas: Leñtvariui
Galininkas: Leñtvarį
Įnagininkas: Leñtvariu
Vietininkas: Leñtvaryje
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-25001


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: LentvarisVikiteka

Lentvaris – miestas Trakų rajono savivaldybėje, 7 km į rytus nuo Trakų. Seniūnijos centras, 5 seniūnaitijos (Bažnyčios, Kilimų, Klevų daugiabučių, Lentvario daugiabučių, Račkūnų). Didelis geležinkelio mazgas – keliai į Vilnių, Kaišiadoris, Trakus, Varėną. Miesto planas stačiakampis.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Neoromaninė Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia, pastatyta 1906 m., su kampanile
Legenda cmentarz.svg Pietiniame pakraštyje yra miesto kapinės.
Legenda pomnik.svg Stogastulpis atminti Lentvario apylinkės žmonėms, žuvusiems tremtyje, lageriuose ir per rezistencinį judėjimą, pastatytas 1992 m. bažnyčios šventoriuje
Havezate 0gr.gif Miesto šiauriniame krašte telkšo Lentvario ežeras, šalia kurio yra išlikęs XVI a. Lentvario dvaro parkas ir dvaro sodyba.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Japanese Map symbol (Library).svg Lentvario biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas
Vaikų globos namai
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
ŪKIS

Viena didžiausių pramonės įmonių – UAB „Kaitra“



Geografija

Miestas įsikūręs prie geležinkelio Vilnius-Kaunas, kuris yra pagrindinė susisiekimo arterija. Nuo Lentvario išsišakoja ruožas link Trakų.

Lentvario geležinkelio stotis
Geležinkelio ruožas


<tabber> OpenStreetMap=


Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Lentvaris OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Lentvaris TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4].

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap

</tabber>


Istorija

Lentvaris XIX a.

1596 m. minimas Lentvoriškių dvaras. 1838 m. Lentvario kaime buvo 14 kiemų. Miestelis pradėjo augti, kai pro čia 18611862 m. nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atšaka į Virbalį ir pastatyta aukščiausios klasės stotis su specialiomis salėmis ir apartamentais carui. Išsiplėtė geležinkelininkų miestelis. 1869 m. įkurtas vielos ir vinių fabrikas. Jo darbininkai, nepakeldami išnaudojimo, 1874 m. streikavo. Tai buvo vienas iš pirmųjų streikų Lietuvoje. 1911 m. įsteigtas dildžių ir metalo dirbinių fabrikas. XX a. pradžioje veikė 2 kalkių degyklos.

19201939 m. Lentvaris priklausė Lenkijos valdomam Vilniaus kraštui. 1925 m. miestelyje įsteigta laikina koncentracijos stovykla. Per Birželio sukilimą 1941 m. birželio 23 d. Lentvarį užėmė lietuvių sukilėliai. 1941 m. rugsėjo 30 d. nacių okupacinės valdžios įsakymu Varnikų miške prie Trakų nužudyti Onuškio, Rūdiškių, Trakų ir Lentvario žydai. 1944 m. kovo mėn. miestelį nesėkmingai puolė lenkų Armijos Krajovos kovotojai. Per karą Lentvaris smarkiai nukentėjo.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Po karo daliai gyventojų repatrijavus į Lenkiją, į miestą atsikėlė lietuviųAukštadvario, Vievio, Varėnos, Semeliškių ir Valkininkų, nemažai imigrantų atvyko iš SSRS. Sovietų valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. ištrėmė 35 Lentvario gyventojus.

1949 m. senojo vinių fabriko vietoje įsteigta santechnikos dirbinių gamykla „Kaitra“. 1954 m. dalis miesto prijungta prie Kariotiškių apylinkės ir Mačiuliškių apylinkės. Nuo 1957 m. buvusiuose grafų rūmuose įsikūrusi Lentvario kilimų fabriko (dabar „AB Kilimai“) administracija. Šalia išaugo nauja darbininkų gyvenvietė, kolektyviniai sodai. Sovietmečiu išvystyta metalo pramonė, pastatyta santechninių įrenginių gamykla „Kaitra“, vandens jėgainė, pirmasis Baltijos šalyse kilimų fabrikas.

2001 m. patvirtintas Lentvario herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1919 m. Lentvario valsčiaus centras Trakų apskritis
19201925 m. Vilniaus kraštas
19251939 m. Vilniaus-Trakų apskritis
19411944 m. Trakų apskritis
19441947 m. ?
19471949 m. Lentvario valsčiaus centras
19491950 m. apskrities pavaldumo miestas, Lentvario valsčiaus centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas Trakų rajonas Vilniaus sritis
19531995 m.
1995 Lentvario seniūnijos centras Trakų rajono savivaldybė Vilniaus apskritis


Pavadinimo kilmė

Dabartinis miesto vardas tikriausiai yra išsirutuliojęs iš ilgesnės, priesaginės lyties. XVI–XVII a. minimas Lentvario dvaras, lenk. Litowaryszki (Lentvoriškės), t. y. su priesaga -išk-. XVIII amžiuje jau pasitaikydavo ir kita forma, su slaviška priesaga -ovoLantworowo (arba Landworowo, t. y. Landvarovas), kuri ilgainiui ir įsigalėjo, ypač XIX amžiuje, o XX a. tapo Lentvariu. Manoma, kad tai asmenvardinis vietovardis, sietinas su Chrebtavičių giminės antroponimu Litovaras (Litawor).[5]

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1896 m. ir 2021 m.
1896 m. 1897 m.sur. 1905 m.[6] 1923 m.sur. 1931 m.[7] 1939 m. 1959 m.sur. 1966 m.[8]
385 300 208 2 000 2 287 2 500 4 216 5 500
1970 m.sur. 1974 m. 1976 m. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2021 m.
8 235 900 9 600 10 167 12 964 11 773 11 105 9 713

Žymūs žmonės

  • Jieva Ostrovska, lenkų rašytoja
  • Teresė Żylis-Gara, lenkų daininkė
  • Stanislovas Lenartovičius, lenkų kino režisierius

Ekonomika

Lentvaryje veikia kilimų (AB „Kilimai“), metalo gaminių („Lentima“, „Kaitec“, „Minartis“, „Gijona“), medienos apdirbimo („Lentvario mediena“), medinio karkaso skydinių namų („Jūsų namas“), santechnikos, šildymo įrenginių (UAB „Kaitra“) gamybos bendrovės.

Sportas

Futbolas

Šaltiniai

  1. Lentvaris. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Ландварово. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 17 (33) : Култагой — Лед. С.-Петербургъ, 1896., 322 psl. (rus.){{#subobject:Lentvaris (Ландварово, ESBE) |Straipsnis=Lentvaris |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Ландварово |Žodyno tomas=Т. 17 (33) |Žodyno puslapis= 322 psl. }}
  3. Lentvaris SSRS genštabas 1985–1990 m.
  4. Lentvaris loadmap.net
  5. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 123–125 psl.
  6. Гошкевич И.И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. Вильна, 1905.
  7. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, t. 1, Warszawa 1938.
  8. Lentvaris. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 329 psl.
  • Lentvaris. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 55 psl.
  • Lentvaris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 800 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  • Lentvaris. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 519 psl.
  • Lentvaris. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos. - 471 psl.
  • Lentvaris. Mūsų Lietuva, T. 1. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. - 456 psl.
  • Lentvaris (sud. Valentina Banuševič). - 2-oji patais. ir papild. laida. - Trakai: AmberBridge, 2004. - 85 p.: iliustr. - ISBN 9986-762-20-0

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 107% (+9130-519=8611 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 2% (+144-350=-206 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – redaktorius – 1% (+89-0=89 wiki spaudos ženklai).