Leonardas Peseckas
| Leonardas Peseckas | |
|---|---|
| |
|
| |
| Gimė | 1899 m. rugsėjo 15 d. Remeikiai, Biržų apksrities Vabalninko valsčius |
| Mirė | † 1976 m. gegužės 29 d. Čikaga, palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse |
|
| |
| Veikla | |
Leonardas Peseckas (1899 m. rugsėjo 15 d. Remeikiai, Biržų apksrities Vabalninko valsčius – 1976 m. gegužės 29 d. Čikaga, palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse) – Lietuvos lakūnas, pirmasis Lietuvos karo aviacijos majoras, JAV lietuvis.[1]
Gyvenimo kelias
Mokėsi Vilniaus realinėje mokykloje. 1919 m. Lietuvos kariuomenės savanoris, paskirtas į pirmąjį husarų eskadroną dalyvavo kovose su bolševikais. Mokėsi Kauno aviacijos mokyklos pirmojoje laidoje, kurią kartu baigė Povilas Brazdžiūnas, Jurgis Dobkevičius, Antanas Gustaitis, Kostas Kanauka, Juozas Kumpis, Vytautas Rauba, Bronius Sidaravičius ir kiti. Nuo 1920 m. tarnavo karo aviacijoje, dalyvavo kovose su Lenkijos kariuomenės daliniais. 1925 m. 4-osios eskadrilės vadas. Aktyviai dalyvavo 1926 m. gruodžio 17-osios perversme. Vienas Lietuvos aeroklubo steigėjų. 1928 m. išgarsėjo visame pasaulyje, per rugsėjo 21 d. avariją kartu su žvalgu K. Šimkumi užsidegus lėktuvo varikliui, užlipo ant lėktuvo sparno ir nuplaniravo lėktuvą ir taip išgelbėjo savo bei žvalgo gyvybę. Lėktuvas „Sopwith 1 ½ Struter“ visiškai sudegė. 1928 m. spalio 9 d. specialiu Prezidento aktu pirmajam Lietuvoje suteiktas aviacijos majoro laipsnis.
Nuo 1933 m. liepos 27 d. Zoknių oro uosto įgulos viršininkas, nuo 1934 m. rugsėjo 1 d. 6-tosios (tolimosios žvalgybos) eskadrilės vadas Kaune, nuo 1935 m. rugsėjo 21 d. žvalgybos grupės vadas. Nuo 1936 m. balandžio 9 d. pulkininkas leitenantas, laikinai ėjo karo aviacijos vado pareigas. 1938 m. rugpjūčio 24 d. išėjo į atsargą, dirbo Prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, aviacijos karininkų Ramovės pirmininkas. Į aviaciją trumpam sugrįžo 1939 m. mobilizacijos metu. 1940 m. dirbo Trikotažo treste, vokiečių okupacijos metais – audinių fabriko „Lima“ direktorius.
1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, dirbo UNRRA (Jungtinių Tautų administracijos pabėgėliams remti) autogaražo vedėju persikėlėlių stovykloje Vokietijoje, dalyvavo lietuvių kultūrinėje veikloje, Šeinfeldo lietuvių sporto klubo „Kovas“ pirmininkas. 1949 m. apsigyveno JAV. Detroite dirbo „Ford“ gamyklos darbininku. Įšėjęs į pensiją apsigyveno pas sūnų Vytautą Čikagoje. Dalyvavo JAV lietuvių aeroklubo veikloje.[2]
Iki 1935 m. atliko 1696 skridimus, skraidė 1162 valandas. Tarnybos reikalais lankėsi Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje, SSRS, Italijoje, Anglijoje. Išbandė lėktuvus Letov Š-20L „Šmolik“, Ansaldo A.120, ANBO-IV, ANBO-41.
Bibliografija
- Karo lakūno pasakojimai: [atsiminimai] / Leonardas Peseckas; Lietuvos aviacijos muziejus. – 2-asis papild. ir naujai iliustr. leid. – K.: Plieno sparnai [i. e. Arx Baltica], 2006. – 176 p.: iliustr., portr. – ISBN 9955-638-51-6
Įvertinimas
- Garbės ženklas „Plieno sparnai“
- D. L.K Gedimino 4 laipsnio ordinas
- Lietuvos nepriklausomybės 10-ties metų jubiliejinis medalis
- Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis
- Latvijos avacijos pulko ženklas
- Estijos aviacijos garbės ženklas
- Čekoslovakijos lauko lakūno piloto garbės ženklas
Šaltiniai
- Leonardas Peseckas. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. Biografijų žinynas. II tomas. N-Ž. Pasaulio lietuviai. Leidinio rengimo grupė: Grupės vadovė Vilija Kneitienė, redaktoriai: dr. Antanas Balašaitis, Birutė Juodienė, Ona Pečiulienė, Danutė Rimšienė, Vytautas Spečiūnas, Birutė Žalalienė. Dalį II tomo straipsnių rengė moksliniai redaktoriai: Daiva Ancevičienė, Sakalas Janavičius, Aldona Juodvalkytė, Apolonija Kuzmickienė, †Jonė Liandzbergienė, dr. Algirdas Matulevičius, Jūratė Tamulaitienė, Jonas Varnauskas. Vietovardžius, įstaigų ir organizacijų pavadinimų rašybą leidiniui pritaikė: Rita Trakymienė jų dalį dar ir Jonas Steponaitis. Meninė redaktorė Dalia Šilainytė. Maketo dailininkas Jonas Pocius. Viršelio dailininkas Kęstutis Verseckas. Techninė redaktorė Elvyra Volkienė. Korektorės Laima Balaikienė, Danguolė Baliukynienė, Marijona Rėzienė, Rūta Šližytė. Maketavo Sigrida Šimkūnienė. Leidinį padėjo rengti Lituanistikos tyrimo ir studijų centras Čikagoje. Pagrindiniai rėmajai: Lietuvių fondas Čikagoje, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vilnius. 2002. 616 psl. ISBN 5-420-01513-7 (2 tomas) ISBN 5-420-01415-7 (bendras)Vaizdas:Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai 2t.pdfLeonardas PeseckasVaizdas:Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai 2t.pdfLeonardas Peseckas
| ||||||