Liejimo forma

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Alavinių kareivėlių liejimas formoje

Liejimo formaliejybos įtaisas metalo liejiniams lieti.

Formos

Liejimo forma turi tuštumą, pripildomą skysto metalo, kuris aušdamas ir kietėdamas įgyja reikiamą konfigūraciją, matmenis. Į ją dedami vienkartiniai, pagaminti iš kvarcinio smėlio su rišikliu ar sintetine derva, ar metaliniai gurgučiai vidaus tuštumoms ir gilioms įduboms liejinyje sudaryti.

Liejimo forma būna:

  • vienkartinė – panaudota vieną kartą suardoma,
  • pusiau patvari – atlaiko iki 150 liejimų;
  • patvari, naudojama daugkartiniam liejimui.

Dažniausiai naudojamos vienkartinės formos: formavimo mišinių (formavimas) ir kevalinė, sukepinama iš kaitrai atsparios medžiagos su termoreaktyviąja derva; tinka nedideliems tikslių ir glotnių paviršių liejiniams. Rečiau naudojamos pusiau patvarios liejimo formos, gaminamos iš keraminių ar plastikinių medžiagų. Patvariose formose daugiausia didelėmis serijomis ar masiškai liejama slegiant. Tai kokilė – metalinė forma, sudaryta iš dviejų ar daugiau pusformių, gali būti išardoma ir presavimo forma – metalinė forma, turinti vieną ar kelias formuojamąsias plokštumas, atitinkančias liejinio konfigūraciją; jungiama su šalta ar karšta presavimo kamera. [1]

Šaltiniai

  1. Dovainonys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 101 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+1625-0=1625 wiki spaudos ženklai).