Lielupė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Lielupė
Lielupė ties Mežuotne
Lielupė ties Mežuotne
Ilgis 119 km
Baseino plotas 17 600 km²
Vidutinis debitas 106 m³/s
Ištakos Mūša, Nemunėlis
Žiotys Rygos įlanka
Šalys Latvija
Commons-logo.svg Vikiteka: LielupėVikiteka

Lielupė (latv. Lielupe) - antra pagal dydį Latvijos upė (po Dauguvos).

Geografija

Lielupė prasideda prie Bauskės, kur susilieja iš Lietuvos atitekančios Nemunėlis ir Mūša. Teka į šiaurės vakarus Vidurio Latvijos žemuma pro Jelgavą, žemupyje – Pajūrio žemuma. Pačiame žemupyje priartėjusi prie pajūrio kopų gūbrio pasuka į šiaurės rytus ir 30 km vingiuoja palei Rygos įlankos krantą. Žemiau Jūrmalos Lielupė šakojasi į dvi šakas: viena įteka į Rygos įlanką, kita (Bulupė) – į Dauguvą. Senovėje Lielupė įtekėdavo į Dauguvą, bet 1697 m., susikimšus ledams, ji per kopas prasiveržė į jūrą prie Buolderajos. 1755 m. susiformavo dabartinis įtekėjimas į jūrą.

Hidrologija

Lielupė yra 119 km ilgio. Vagos plotis iki Jelgavos 75–120 m, nuo Jelgavos iki žiočių 120–190 m, gylis atitinkamai 0,7–4 m. ir 2–7 m. Vidutinis nuolydis 0,06 m/km. Srovės greitis 0,1–0,2 m/s. Vidutinis debitas 106 m³/s, maksimalus - 1380 m³/s, minimalus - 10,6 m³/s. Debitas žemiau Bauskės: vidutinis 57,3, maksimalus 2430 m³/s. Vidutinis debitas žiotyse 114 m³/s. Vandens lygio svyravimo per metus amplitudė: žemiau Bauskės vidutinė 3,6, didžiausia 6,1; ties Jelgava vidutinė 2,9, didžiausia 4,5 m; ties Jūrmala vidutinė 1,8, didžiausia 2,9 m. Metinis vandens nuotėkis 3,54 km³.

Upės nuolydis labai mažas, vaga plati. Pavasario poplūdžio metu smarkiai ištvinsta, taip pat patvinsta ir po vasaros liūčių. Nuo Jelgavos iki Rygos laivuojama. Prie Jūrmalos upė naudojama vandens sportui. [1]

Turi 250 intakų, didžiausi: Garuoza, Iecava, Babytės ežero protaka Spuniupė (dešinieji); Kaucytė, Yslykis, Švitinys, Šešėvė, Virčiuvis, Platonis, Švėtė, Džūkstė (kairieji).

Pagrindinės gyvenvietės prie Lielupės: Bauskė, Mežuotnė, Emburgas, Anė, Jelgava, Valgundė, Kalnciemas, Gatciemas, Jūrmala.

Šaltiniai

  1. Algirdas Rainys. Lielupė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 135 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 102% (+3374-50=3324 wiki spaudos ženklai).