Liepiniškių kapinynas
Liepiniškių kapinynas | ||
Kiti pavadinimai | ||
Lokalizacija | ||
Respublika: | Lietuva | |
Apskritis: | Utenos apskritis | |
Savivaldybė: | Utenos rajono savivaldybė | |
Seniūnija: | Kuktiškių seniūnija | |
Gyvenvietė: | Liepiniškės | |
Kapinių ypatumai | ||
Naudojimas | XIV – XVII a. | |
Žvalgymo metai | 1971 m. | |
Žiūrėti didesniame žemėlapyje |
Liepiniškių kapinynas, Liepiniškių senkapis – kapinynas Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, Liepiniškių kaimo šiaurinėje dalyje, prie kaimo kapinių, Kuktiškių seniūnija.
Tyrimai
Kapinynas įrengtas 50 x 50 m dydžio kalvelėje. 1971 m. Istorijos institutas (tyrimų vadovas Vytautas Urbanavičius) ištyrė 435 m² plotą. Rastas 101 mirusiojo kapas su įkapėmis, iš jų 100 mirusiųjų palaidoti nedeginti, 1 mirusysis – sudegintas. Dažniausiai kapuose rasta geležinių ietigalių, kirvių, skiltuvų, peilių, diržo sagčių, bronzinių apskritų skardinių segių, apyrankių, žiedų, žvangučių, monetų, molinių puodų. Iš viso rasta 119 radinių. Kapinynas datuojamas XIV a. – XVII a. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.[1]
Šaltiniai
- ↑ Valdemaras Šimėnas. Liepiniškių kapinynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 139 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
Literatūra
- Urbanavičius V. Liepiniškių senkapio (Utenos raj.) tyrinėjimai 1970 m./ Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1970 ir 1971 metais. V. 1972. P. 69–71
- Urbanavičius V. Senųjų tikėjimų reliktai Lietuvoje (1. Pagoniškųjų laidojimo papročių nykimas Rytų Lietuvoje)/ Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai. A serija. 1974. T. 3(48). P. 77–91.
|