Liepsna (degtukų fabrikas)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Koordinatės:54°54′32″N 23°52′01″E / 54.90889°N 23.86694°E / 54.90889; 23.86694 AB Liepsnadegtukų gamybos bendrovė. Veikė 19262007 m. Kaune, Vilijampolėje.

Istorija

Degtukų fabriko statyba Kauno priemiestyje, Mikalinavos kaime, užbaigta 1926 m. pabaigoje, o tų pačių metų lapkričio 10 d. išduotas Finansų ministerijos leidimas veikti. Faktiškai fabrikas (tada vadinosi „Lietuvos degtukų akcinė bendrovė“) savo veiklą pradėjo 1927 m. pradžioje ir tais metais pagamino 9 mln. dėžučių degtukų (projektinis pajėgumas 40 mln. dėžučių). Įmonėje dirbo 60 darbininkų ir tarnautojų. Buvo gaminami degtukai „Jautis“, „Audra“, „Švyturys“ ir kt. Pagrindinės medžiagos (išskyrus medį) buvo importuojamos: fosforas, kalio bichromatas, Bertoleto druska (kalio chloratas), parafinas, klijai, popierius – daugiausia iš Vokietijos, siera – iš Italijos. Vėliau fabrikas buvo plečiamas, statomas antras automatas, priestatas laboratorijai ir kitos patalpos.

Ivar Kreuger (1880–1932)

1930 m. balandžio 12 d. Lietuvos vyriausybė pasirašė sutartį su švedų verslininko Ivar Kreuger (1880–1932) valdomu degtukų trestu STAB (Svenska Tändsticks Aktiebolaget) dėl monopolinių teisių į degtukų gamybą Lietuvoje pardavimo. Pagal šią sutartį už 6 mln. JAV dolerių paskolą 35 metų laikotarpiui trestui atiteko degtukų gamybos ir didmeninės prekybos (urmo) monopolinės teisės.

„Lietuvos degtukų“ bendrovė supirko kitas degtukų gamybos įmones ir tapo švedų bendrovės atstove Lietuvoje. Visa gamyba sukoncentruota Vilijampolėje, kaip padalinys paliktas degtukų fabrikas „Uran“ Jonavoje. Kitos įmonės likviduotos. Buvo uždrausta naudoti žiebtuvėlius, o žiebtuvėlių akmenukams nustatyti ypač dideli muitai. Degtukai tapo populiaria kontrabandine preke, nelegaliai vežama iš kitų šalių.

Lietuviški degtukai kainavo ganėtinai brangiai (10 centų už dėžutę – 50 vienetų), todėl jų vartojimas mažėjo. Daugiausiai degtukų pagaminta 1929 m. – 74 mln. dėžučių, 1932 m. – apie 45 mln., 1936 m. – tik 8,7 mln. Įmonės pradėjo dirbti nepilną savaitę, o 1936 m. galutinai uždarytas Jonavos fabrikas. Vėliau gamyba šiek tiek išaugo – 1937 m. „Lietuvos degtukai“ pagamino 14,4 mln. dėžučių degtukų. Fabrike tuo metu dirbo 52 darbininkai. 1933 m. sausio 12 d. Petrašiūnuose pradėjo veikti švedų degtukų tresto pastatytas naujas modernus popieriaus fabrikas.

Prasidėjus TSRS okupacijai fabrikas buvo nacionalizuotas ir veikė kaip Lietuvos TSR vietinės pramonės liaudies komisariato įmonė Valstybinis degtukų fabrikas „Liepsna“. Antrojo pasaulinio karo metais fabrikas beveik nenukentėjo ir veikė kaip „Degtukų fabrikas Kaune“ (Zundholzfabrik in Kaunas).

Pokario metais fabrikas vadinosi Degtukų fabrikas „Liepsna“, keitėsi tik pavaldumas – priklausė įvairioms žinyboms: 1945 m. – LTSR miškų pramonės liaudies komisariatui, 19461948 m. – LTSR miškų pramonės ministerijai, 19491952 m. – LTSR miškų ir popieriaus pramonės ministerijai, 19531955 m. – Glavfanspičpromui, nuo 1956 m. – LTSR popieriaus ir medžio apdirbimo pramonės ministerijai. 1958 m. fabrikas įtrauktas į medžio apdirbimo kombinato „Startas“ sudėtį ir nuo 1959 m. degtukus gamino šiuo pavadinimu.

1975 m. fabrikas tapo „Kauno baldų“ susivienijimo įmone, sugrąžintas senasis pavadinimas.

Pirmaisiais pokario metais fabrike dirbo tik vienas degtukų gamybos automatas, o antrasis, trūkstant atsarginių dalių, buvo iškomplektuotas. 1945 m. fabrike dirbo 45 darbininkai, pagaminta 31 mln. degtukų dėžučių. Gamyba kasmet augo ir 1950 m. pasiekė 144 mln. degtukų dėžučių. Įmonė tuo metu turėjo 316 dirbančiųjų. 1962 m. dirbo 220 darbininkų, buvo pagaminta 257 mln. dėžučių degtukų. Vėliau gamyba ėmė mažėti – 1982 m. pagaminta apie 140 mln. dėžučių degtukų.

1991 m. „Liepsna“ atsiskyrė nuo „Kauno baldų“. 1994 m. balandžio mėn. tapo akcine bendrove. 2004 m. pagamino 206 mln., 2005 m. – 133 mln. degtukų dėžučių, apie 80% produkcijos eksportavo į Rumuniją, Lenkiją, Rusiją, Ukrainą, Bulgariją, Izraelį, Slovakiją ir kt., pajamos 4,83 mln. litų, dirbo daugiau kaip 110 darbuotojų. [1] 2006 m. kovo mėn. 12,11 proc. „Liepsnos“ akcijų įsigijo mažmeninės prekybos tinklą valdanti bendrovė „VP Market“. [2] 2007 m. degtukų gamyba perkelta į Baltarusiją, įranga ir technologijos perduotos medienos pramonės koncernui „Pinskdrev“. Ateityje planuojama fabriko pastatus nugriauti ir 22,5 ha sklype pradėti gyvenamųjų bei komercinės paskirties pastatų statybą. [3]

Produkcija

„Liepsnos“ gaminamos degtukų dėžutės turėjo standartinius išmatavimus – nuo 1945 m. iki 1952 m. buvo gaminamos 54×35 mm dydžio dėžutės su 50 degtukų, nuo 1952 m. gamintos 48×35 mm dėžutės su 75 degtukais, nuo 1964 m. gamintos dėžutės su 60 degtukų. Nuo 1976 m. pradėta diegti kartoninių dėžučių gamyba, nuo 1993 m. gaminami didesnio skersmens (2,2×2,2 mm) šiaudeliai.

Fabriko produkcija platinta Lietuvoje, taip pat buvo eksportuojama į Lenkiją, Latviją, Didžiąją Britaniją, Ukrainą, Rusiją, Izraelį, Pietų Afriką. [4] Degtukų fabrikas buvo unikalus tuo požiūriu, kad gamybos procesas ir technologija iš esmės nesikeitė nuo pat įmonės įkūrimo XX a. III dešimtmetyje.

Sumažėjus degtukų realizacijai ir pajamoms, 2005 m. pradėta prekiauti naujais produktais – vienkartiniais indais ir putplasčio padėklais. Nuo 2006 m. įmonė gamino pagaliukus ledams, dantų krapštukus, vienkartinius indus, o degtukų gamyba sustabdyta, prekiauta tik sandėliuose sukaupta produkcija.

Šaltiniai

  1. Liepsna. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 142 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  2. http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8980183
  3. Vietoj degtukų fabriko - namai // Kauno diena, 2007 m. spalio 11 d. [1]
  4. Kauno degtukai užkariauja Afrikos rinką // Kauno diena, 2003 m. sausio 15 d. [2]


Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+7337-0=7337 wiki spaudos ženklai).