Lietuviško interneto pradžia

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

    Užuomazga

    1982 m. buvo užmegztas pirmas ryšis Lietuvoje su Internetu - Maskva gavo galimybę prisijungti prie Europos ir Amerikos kompiuterių tinklų. Kadangi Lietuvos Mokslų akademijos (LMA) Matematikos ir informatikos instituto (MII) Skaičiavimo centras buvo laikomas vienu iš geriausių Sovietų Sąjungoje - šiam centrui buvo pavesta užmegzti ryšį per Maskvą į Austriją. Kanalo galingumas buvo 300 bitų per sekundę. MII šiuo ryšiu naudojosi dvejus metus.[1]

    1985 m. prasidėjo antras kompiuterių tinklų raidos Lietuvoje etapas - buvo sukurtas LMA institutų kompiuterių tinklas, kuris buvo pavadintas „Akademsetj“. Tinklas buvo sukurtas, bet faktiškai jis neveikė, nes niekas jokios naujos, bent kiek svarbesnės informacijos nesiuntė ir negalėjo gauti. Viskas buvo įslaptinta.

    Atgimimo laikotarpiu ypač išryškėjo ryšio su užsieniu problema - buvo labai sunku su juo susisiekti. Anksčiau pradėti kompiuterių tinklų projektai panaudojant Maskvos ryšio linijas buvo stabdomi arba nutraukti. Pradžioje Seimas ir Vyriausybė telefono ryšiui su Vakarų šalimis naudojo per Maskvą einančias linijas.[2]

    Pradžia

    1991 m. spalio 10 d. Lietuva tapo pasaulio kompiuterių tinklo - Interneto nare. Matematikos ir informatikos institute, Vilniuje, A. Goštauto g. 12, pradėjo veikti kompiuterinio palydovinio ryšio mazgas LIETUVA – INTERNETAS. LIETUVA - INTERNETAS ryšių kanalo mazgas buvo įrengtas LMA Matematikos ir informatikos institute, o palydovinė antena ryšiui su Internetu palaikyti - ant Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pastato stogo.

    Jis atvėrė Lietuvai Interneto ryšį su pasauliu, kurio Sovietų Sąjungos tarnybos kontroliuoti jau nebegalėjo. Sukurtomis galimybėmis – duomenų perdavimo, telefono ir fakso kanalais – iš karto pradėjo naudotis Lietuvos Aukščiausioji Taryba, Lietuvos Respublikos Vyriausybės organizacijos, mokslo ir studijų įstaigos.

    Danijos vyriausybė pakvietė Lietuvos atstovą prof. Laimutį Telksnį ir kitus Baltijos šalių atstovus į Tarptautinę kompiuterių tinklų konferenciją INET 91' (International Networking Conference INET 91'), vykusią Kopenhagoje 1991 m. birželio 18-20 d., išduodama pakviestiems atstovams vizas ir apmokėdama visas dalyvavimo konferencijoje išlaidas.

    Konferencijos metu vykusiuose renginiuose buvo nutarta įrengti palydovinio ryšio kanalą „Lietuva – Internetas“, kurio mazgai būtų „Matematikos ir informatikos institute“ Vilniuje (Lietuvoje) ir „Oslo universitete“ (Norvegijoje). Numatyta įrengti 64 kilobitų per sekundę palydovinio ryšio kanalą, kuriuo būtų galima perdavinėti duomenis 9,6 kilobitų per sekundę greičiu, kalbėti telefonu (šešiais kanalais), siųsti faksus. Norvegijos vyriausybė skyrė lėšas palydovo Intelsat palydovinio ryšio kanalui įrengti, dovanojo norvegiškus kompiuterius „Norsk Data“ su kompiuterių tinklo programine įranga kompiuterinio ryšio mazgui Vilniuje įrengti, paskyrė savo specialistą – Vidar Bjerklend, talkinantį ryšių kanalo įrengimo darbams.

    Grižęs iš šios konferencijos L. Telksnys ėmėsi interneto propagavimo ir organizavimo Lietuvoje - MII prasidėjo TCP/IP protokolais pagrįsto kompiuterių tinklo projektavimas ir diegimas.[3]

    1991 m. kovo mėn., praėjus dviems mėnesiams po Sausio įvykių Vilniuje, „Norvegijos-Lietuvos draugija“ Lietuvos mokslų akademijai padovanojo „Norsk Data“ kompiuterį. Šis kompiuteris buvo sumontuotas ir pradėjo dirbti Matematikos ir informatikos institute (MII). Po to Norvegija padovanojo Lietuvos Seimui 64 Kbps palydovinio ryšio įrangą, kurioje be telefoninių kanalų buvo 9,6 Kbps duomenų perdavimo kanalas. Taip pat buvo padovanota techninė bei programinė įranga X.25 ryšiui ir X.400 elektroninio pašto įranga.[4]

    Pirmas Lietuvos tiesioginis ryšys su Internetu, ne per Maskvą (o tai ir buvo LITNET ryšys su Internetu), pradėjo veikti 1991 m. spalio 10 d. Jis buvo užmegztas Vilniuje. Lietuva per Šiaurės šalių kompiuterių tinklą NORDl'net nuo to laiko tapo pasaulinio interneto tinklo nare

    1991 m. spalio 10 d. numatyti darbai buvo baigti - tą dieną kompiuterinio ryšio kanalas „Lietuva – Internetas“ oficialiai buvo perduotas eksploatacijai - per palydovinio ryšio anteną nuo Seimo rūmų stogo, naudojant X.25 palydovinio ryšio kanalą tarp Oslo universiteto ir Matematikos ir informatikos instituto buvo užmegztas internetinis ryšys. Šis faktas buvo patvirtintas tarpvalstybiniu protokolu, kurį Vilniuje, Matematikos ir informatikos institute pasirašė Norvegijos atstovas ir LR ministras atsakingas už informatiką Aleksandras Abišala.

    • 1-Aptariamas LIETUVA - INTERNETAS ryšių kanalo darbų užbaigimo aktas.png
    • 5-pirmoji elektroninė fotonuotrauka gauta Lietuvoje per Internetą.png

    LITNET

    Toliau prasidėjo Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET kūrimo darbai. Ryšys tarp Lietuvos ir Interneto įgyvendintas sulydžius Lietuvos mokslo ir studijų specialistų patirtį, sukauptą tyrinėjant kompiuterių tinklus, su kryptingai teikiama Danijos, Norvegijos vyriausybių bei Skandinavijos šalių - Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos - akademinio kompiuterių tinklo NORDUnet specialistų pagalba. Verslui atsirado galimybė semtis kompiuterių tinklų panaudojimo patirties.

    Lietuvos Interneto krikštatėvis buvo prof. Laimutis Telksnys. 1991 m. buvo sukurtas Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklas LITNET. Jo valdybos pirmininku buvo išrinktas prof. L. Telksnys. LITNET tinklas buvo plėtojamas kaip programa. Programos tikslus formulavo LITNET valdyba. Programą finansavo ir jos veiklą kontroliavo Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija. LITNET ėmėsi Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo organizavimo.[5],[6],[7]

    Pirmaisiais LITNET gyvavimo metais neįkainojamą paramą teikė Skandinavijos šalys, ypač Norvegijos Oslo universitetas. Draugišką ranką ištiesė Danijos, Islandijos, Norvegijos. Suomijos, Švedijos akademinis kompiuterių tinklas NORDl'net. Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinis mokslo fondas (NSF-<>). Jungtinių tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija UNESCO.

    Įstatai su tikslais ir uždaviniais, pirmosios LITNET valdybos narių sąrašas.

    1993 m. vyko aktyvi X.25 protokolo tinklų plėtra, įrengtos pirmos TCP/IP protokolo linijos. 1993 m. rudenį buvo įrengtas naujas 64Kbps kanalas tarp Vilniaus ir Kauno, naudojant TCP/IP. Pirmieji IP numeriai buvo užregistruoti RIPE (Reseaux IP Europeens) kaip LITNET savarankiškos sistemos AS2847 numeriai.

    Pirmasis el. paštas

    1991 m. rudenį, pradėjus veikti LITNET‘ui, buvo užregistruoti pirmi elektroninio pašto vartotojai, kuriais buvo Matematikos ir informatikos instituto darbuotojai: Julius Sruogis, Gediminas Veiveris, Pranutė Ripskytė, Petras Šulcas, Kęstutis Juškevičius, Laimutis Telksnys.

    1992 m. vasario mėn. Kauno technologijos universitetas (KTU) gavo dovana iš Šiaurės šalių Norsk Data kompiuterius.

    1992 m. balandžio mėn. buvo sukurtas pirmasis 64 Kbps tarpmiestinis kanalas tarp Vilniaus ir Kauno - trys organizacijos: Matematikos ir informatikos institutas, Vilniaus universitetas ir Kauno technologijos universitetas buvo sujungti nauja ryšio linija, naudojant X.25 technologiją.

    1992 m. gegužės mėnesį „ND Service Team A/S“ Vilniaus universitetui (VU) padovanojo 5 Norsk Data kompiuterius ND-570, komunikacijų bei programinę įrangą. Gegužės 17 d. į VU atvyko Norvegijos Švietimo ir Mokslo ministras Gundmund Hernes ir atsovai iš Norvegijos firmų. Buvo suorganizuotas iškilmingas šios dovanos įteikimas, kur dalyvavo ir tuometinis Norvegijos ambasadorius Lietuvai Per Stavnum.

    • 2-Aptariama kompiuterinio ryšiokanalo LIETUVA -INTERNETAS atidarymo eiga.png
    • 4-MII darbuotojai prie Norvegijos padovanoto kompiuterio Norsk Data.png
    • 3-palydovinė antena ant Aukščiausiosios Tarybos pastato stogo.png

    .lt pašto pradžia

    1992 m. birželio 3 d. padedant Norvegijos vyriausybei bei Oslo universiteto specialistams buvo įkurta "lt" adresų sritis Lietuvai - oficialiai priskirtas ISO 3166-1 kodas "*.lt". Norvegijos akademinio tinklo UNINETT administratorius Harold Tveit Alvestrand padėjo įkurti ir kurį laiką tvarkė internete *.lt adresus. Su juo pastoviai palaikė ryšį MII darbuotojas Petras Šulcas.

    1992 m. rugsėjo mėnesį Vilniaus universitete pradėjo veikti X.400 elektroninio pašto serveris. Rudenį IBM padovanojo du IBM 4381 kompiuterius Vilniaus universitetui. ND ir IBM kompiuteriai keletą metų sudarė VU kompiuterių sistemos branduolį.

    1993 m. vasario 26 d. buvo užregistruotas pirmas 3 lietuviškas adresas - www.mii.lt (Matematikos ir informatikos institutas, Lietuvos mokslų akademija). Po jo - www.vu.lt (Vilniaus universitetas), www.ktu.lt (Kauno technologijos universitetas). 1993-03-03 užsiregistravo Vytauto Didžiojo universitetas (www.vdu.lt), 1-oji įstaiga - Kauno viešoji biblioteka (www.kvb.lt) ir 1-oji kolegija - Kauno aukštesnioji technologijos mokykla (www.katm.lt). 1993-03-05 <> (www.klu.lt).

    1993 m. kovo 26 d. buvo užregistruota 1-oji valstybinė įstaiga - Lietuvos Respublikos Seimas (www.lrs.lt) ir 1-ji verslo bendrovė - Aiva sistema (www.aiva.lt)

    1994 m. balandžio 11 d. buvo užregistruotas 1-sis universiteto padalinys - VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutas (www.itpa.lt), 1994-07-21 <> (www.dbs.lt) ir <> (www.ibsc.lt ), 1994-11-17 užsiregistravo Ignalinos atominė elektrinė (www.iae.lt), 1994-11-27 buvo užregistruotas Vilniaus Gedimino technikos universitetas (www.vtu.lt), <> (www.taide.lt)

    *.lt adresynas

    Pagrindinis straipsnis – .lt.

    1995 m. I-IX
    Atviros Lietuvos Fondas (www.osf.lt), 1995-02-05 ♦ Lietuvos geologijos tarnyba (www.lgt.lt), 1995-02-14 ♦ Lietuvos slaugos specialistų organizacija (www.lsso.lt), 1995-03-16 ♦ <> (www.cad.lt), 1995-04-06 ♦ Lietuvos energetikos institutas (www.lei.lt), 1995-04-12 ♦ Kauno technikos kolegija (www.ktk.lt), 1995-06-12 ♦ Kauno medicinos akademija (www.kma.lt), 1995-09-04 ♦ <> (www.lmi.lt) ir Lietuvos veterinarijos akademija (www.lva.lt), 1995-09-25 ♦ Architektūros ir statybos institutas (www.asi.lt), 1995-11-14 ♦ <> (www.laib.lt)

    1996 m. I-XII
    <> (www.fei.lt), 1996-02-05 ♦ Ryšių bendrovė `Omnitel` (www.omnitel.lt), 1996-02-14 ♦ UAB `Elneta` (www.elnet.lt), 1996-03-25 ♦ UAB `Limarko` (www.limarko.lt), 1996-03-26 ♦ Lietuvos maisto institutas (www.lmai.lt), 1996-04-03 ♦ <> (www.fsi.lt), VšĮ `Lietuvos inovacijų centras` (www.lic.lt), Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka (www.mab.lt), <> (www.ma.lt), <> (www.smc.lt), VšĮ `Mokslo ir technologijų parkas` (www.stp.lt), 1996-04-17 ♦ VU Kauno humanitarinis fakultetas (www.vukhf.lt), 1996-04-25 ♦ Ryšių bendrovė `Bitė` (www.bite.lt), 1996-05-14 ♦ UAB `Skaitmenin4s komunikacijos` (www.tdd.lt), 1996-05-17 ♦ Studentų švietimo asociacija `AIESEC` (www.aiesec.lt), 1996-06-04 ♦ UAB `Intac` (www.intac.lt), 1996-06-12 ♦ Valstybės įmonė `Transporto ir kelių tyrimo institutas` (www.tkti.lt), 1996-06-13 ♦ UAB `Penki kontinentai` (www.5ci.lt), 1996-07-16 ♦ UAB `Interlux`(www.interlux.lt), ŠMM `Informatikos ir prognozavimo centras`(www.ipc.lt), UAB `EKSMA` (www.eksma.lt), UAB `Nabukas`(www.nabukas.lt), 1996-07-26 ♦ UAB `Lanteka` Klaipėda (www.lanteka.lt), UAB `Lanteka` Voras Internet (www.voras.lt), 1996-08-16 ♦ 1-as privatus, asmeninis Vlado Palubinsko sukurtas internetinis žinynas `Lietuva internete`, užregistruotas `Skaitmeninių komunikacijų` prašymu (www.online.lt), 1996-09-05 ♦ <> (www.airlit.lt), 1996-09-12 ♦ <> (www.reuters.lt), 1996-09-13 ♦ Informacinių technologijų, telekomunikacijų ir biuro įrangos įmonių asociacija `Infobalt` (www.infobalt.lt), 1996-09-17 ♦ `Infobalt` (www.infobalt96.lt), 1996-09-17 ♦ UAB `Informacijos tiltas` (www.iti.lt), 1996-09-25 ♦ Joint Stock Company `Lietuvos energija` (www.lpc.lt), 1996-09-28 ♦ UAB `KomRuna` (www.komruna.lt), 1996-10-28 ~> ♦ (www.yahoo.lt), 1996-11-27 ♦ VĮ `Teisinės informacijos centras` (www.litlex.lt), 1996-11-28 ♦ UAB `Elfortis` (www.elfortis.lt), (www.vmbs.lt), (www.vpu.lt) (), (www.ldr.lt), (www.lfcc.lt), (www.nafta.lt) (), (www.chs.lt), (www.vmi.lt), (www.sif.lt) (1996-12-16), (www.kaunodiena.lt) (1996-12-17), (www.telemedia.lt) (1996-12-17), (www.impar.lt) (1996-12-17), (www.dsti.lt) (1996-12-17), (www.gamezone.lt)

    1997 m. I mėn.
    Švietimo ir mokslo ministerija (www.smm.lt), 1997-01-02 ♦ UAB `Init` (www.init.lt), <> (www.usis.lt), www.vilkaga.lt, www.vlk.lt (1997-01-06), www.transp.lt (1997-01-06), www.kam.lt (1997-01-06), www.zum.lt (1997-01-06), www.vkontrole.lt (1997-01-06), www.socmin.lt (1997-01-06), www.virtual.lt, www.ralinga.lt, www.litexpo.lt (1997-01-17), www.finmin.lt (1997-01-17), www.tm.lt, www.cust.lt, www.elta.lt, www.urm.lt (1997-01-17), www.lrvk.lt (), www.siam.lt, www.arteta.lt, www.fedingas.lt, www.intermaks.lt, www.law.lt, www.undp.lt, www.lnoc.lt, www.ltoc.lt, www.bbx.lt, www.ralinga.lt, www.saverenas.lt, www.sts.lt, www.ku.lt, www.bomba.lt, www.outokumpu.lt, www.privatization.lt, www.walki.lt, www.fotonija.lt, www.lrytas.lt (1997-03-15), www.elcom.lt, www.fermentas.lt, www.ktpvm.lt, www.sodra.lt (1997-03-26), www.EUdbs.lt, www.turtas.lt, www.aku.lt, www.iki.lt (1997-04-15), www.voira.lt, www.csd.lt, www.lisco.lt, www.inet.lt, www.astro.lt, www.vatesi.lt, www.sg.lt, www.BRundschau.lt, www.brio.lt, www.autoinfo.lt, www.vilma.lt, www.koja.lt, www.allgon.lt. (1997-05-19)[8]

    1994 m. kovo 14 d. Lietuva tapo pilnateise Interneto nare. Ji gavo adresyną ir galėjo naudotis visomis pasaulinio kompiuterių tinklo paslaugomis.

    Šaltiniai

    1. ↑ www.vgtu.lt/vgtu/lt/zurnalas_gedimino_universitetas/10406.10367.1?view=1&category=104&idd=677
    2. ↑ http://www.litnet.lt/index.php?Itemid=16&id=28&option=com_content&task=view
    3. ↑ Istorijos detektyvai -- LRT TV 2016-12-20.
    4. ↑ http://www.litnet.lt/index.php/apie-litnet/istorija/28-istorija1
    5. ↑ http://www.rfc-editor.org/in-notes/museum/imr/imr9106.txt 28 p.
    6. ↑ http://www.isoc.org/inet95
    7. ↑ Pažangos sprogimas užgesintas -- interneto raidos Lietuvoje apžvalga (2016-11-06 „Sava Lietuva“ 454 nr.)
    8. ↑ .lt — Lietuvos interneto valdų plėtros istorija.

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Edvinas Giedrimas – autorius ir redaktorius – 101% (+14919-353=14566 wiki spaudos ženklai).
    • Vladas Palubinskas – redaktorius – 3% (+449-198=251 wiki spaudos ženklai).
    • Vitas Povilaitis – redaktorius – 0% (+26-2=24 wiki spaudos ženklai).
    • KS – redaktorius – 0% (+1-0=1 wiki spaudos ženklai).
    Rodomas puslapis "https://m.lietuvai.lt/w/index.php?title=Lietuviško_interneto_pradžia&oldid=31821245"