Lietuvos žmogaus teisių asociacija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search
Lietuvos žmogaus teisių asociacija
Forma Asociacija
Įkurta 1989 m.
Vadovai Vytautas Budnikas
Būstinė Vilnius
Adresas Laisvės pr. 60 -302, LT-05120
Tinklalapis www.lzta.lt
El. paštas komitetas@lzta.lt
Telefonas (5) 242-9051
Kodai Registracijos kodas: ...

Lietuvos žmogaus teisių asociacija (LŽTA) – nevyriausybinė, visuomeninė žmogaus teisių gynimo organizacija.

Tikslai, uždaviniai, funkcijos[taisyti]

Organizacijos veiklos pagrindas yra Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Europos valstybių ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių ir laisvių dokumentai. Stebi žmogaus teisių padėtį Lietuvoje ir skelbia metines ataskaitas, analizuoja, ar Lietuvos įstatymai atitinka Konstituciją ir tarptautinės teisės aktus, teikia pastabas, reikalavimus, siūlymus įstatymų leidėjams, teisėtvarkos institucijoms, vyriausybei ir kita.

Veiklos sritys ir kryptys[taisyti]

Lietuvos Žmogaus teisių asociacija (LŽTA) vykdo Lietuvos policijos areštinių monitoringą prieš pareigūnų kankinimus ir kitokį žiaurų, nežmonišką bei žeminantį elgesį sulaikytų asmenų atžvilgiu.

1998 m. atliktų tyrimų su nepilnamečiais ir 1999 m. su visomis sulaikytųjų asmenų kategorijomis rezultatai vienareikšmiškai įrodė, kad per 60 procentų sulaikytų asmenų patiria teisėsaugos pareigūnų smurtą ar kitokį žeminantį elgesį.

Daugelis Asociacijos komiteto narių baigė Lenkijos Helsinkio fondo surengtas Vasaros arba Žiemos žmogaus teisių mokyklas, dalyvavo stažuotėse šia tema Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje.

Šiuo metu LŽTA stebi žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, registruoja pažeidimus, rengia ataskaitas tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, analizuoja įstatymų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei tarptautinėms žmogaus teisių normoms, teikia Seimui pastabas dėl įstatymų projektų ir dalyvauja darbo grupėse juos rengiant (aplinkos klausimais, Susirinkimų, Vaiko teisių pagrindų, Vartojimo kreditų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Lietuvos Respublikos Seimą ir savivaldybių tarybas bei kitų įstatymų), padeda piliečiams teismuose ginti savo pilietines ir politines teises bei laisves.

Veiklos organizavimas[taisyti]

2014 m. siekiant konsoliduoti žmogaus teisių srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų (NVO) veiklą, LŽTA įsteigė Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centrą (LŽTKC), kuris vienija LŽTA, LŽTGA, Piliečių gynimo paramos fondą, Nepartinį demokratinį judėjimą ir Lietuvos Helsinkio grupę.

2015 m. LŽTA ir kitų NVO iniciatyva susibūrė Lietuvos intelektualų ir nevyriausybinių organizacijų (LINVO) koalicija, kuri vienija pilietiškai aktyvius intelektualų bendruomenės ir NVO atstovus (http://lzta.lt/lztkc/).

Nuo 1989 m. Asociacija leidžia savo naujienų biuletenį “Pozicija”, bei ketvirtinį žurnalą „Pozicija. Nuomonės“ (nuo 1996 m.).

2005 m. Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininku buvo išrinktas jos signataras žurnalistas, „Pozicijos” leidinių vyriausiasis redaktorius Vytautas Budnikas.

Pagrindiniai LŽTA darbai[taisyti]

  • naujienų biuletenis „Pozicija“
  • ketvirtinis žurnalas „Pozicija. Nuomonės“
http://lzta.lt/category/pozicija/
  • knyga "Lietuva ir žmogaus teisės" I dalis, 2008 m.
http://lzta.lt/knyga-lietuva-ir-zmogaus-teises-1-dalis/
  • knyga Lietuva ir žmogaus teisės II dalis, 2010 m.
http://lzta.lt/knyga-lietuva-ir-zmogaus-teises-2-dalis/

Organizacinė sandara ir valdymas[taisyti]

Pagrindinės institucijos – suvažiavimas, komitetas, pirmininkas.

2014 m. LŽTA suvažiavime buvo išrinkti LŽTA komiteto nariai: Saulius Arlauskas (K. Simonavičiaus universiteto teisės filosofijos profesorius, mokslų daktaras), Bronius Genzelis (habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signataras, Valstybinės mokslo premijos laureatas), Antanas Buračas (LMA akademikas, Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys), Alvydas Pauliukevičius (medicinos mokslų daktaras, profesorius), Jūratė Markevičienė (kultūros antropologė, tarptautinė kultūros paveldo ekspertė –ICOMOS narė), Vladas Kančauskas (skulptorius, dailininkas), Stasys Stungurys (žurnalistas, buvęs disidentas, Lietuvos Helsinkio grupės narys), Petras Grėbliauskas (teisininkas, Vežėjų profsąjungos „Solidarumas“ prezidentas), Vytautas Budnikas (LŽTA pirmininkas, „Pozicijos“ redaktorius, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys).

Narystė[taisyti]

  • 2004 m. LŽTA tapo Tarptautinės žmogaus teisių gynimo lygų federacijos (FIDH) nare.

https://www.fidh.org/

  • 2007 m. LŽTA tapo Europos žmogaus teisių asociacijos (AEDH) nare.

http://www.aedh.eu/?lang=en

Veiklos istorija[taisyti]

1988 m. grupė žymių to meto visuomenės veikėjų, mokslininkų, teisininkų, gydytojų, rašytojų ir disidentų parengė ir pasirašė Lietuvos visuotinių žmogaus teisių gynimo deklaraciją. Tai buvo istorinės svarbos dokumentas davęs pradžią oficialiam Lietuvos žmogaus teisių judėjimui Lietuvoje.

1990 m. gruodžio mėnesį įvyko steigiamasis Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos suvažiavimas. Buvo išrinkti Asociacijos vadovai ir komitetas. Ši Asociacija buvo nevyriausybinė organizacija, savo veiklą grindžianti Baigiamuoju Helsinkio aktu, Visuotine žmogaus teisių deklaracija ir kitais tarptautiniais žmogaus teises reglamentuojančiais dokumentais. Tai buvo pirmoji oficiali organizacija ginanti žmogaus teises Lietuvoje. Iki tol šiomis teisėmis rūpinosi Bažnyčia ir Lietuvos Helsinkio grupė (įsteigta 1976 m.).

Pirmuoju jos vadovu tapo akademikas Antanas Buračas, o Garbės pirmininku žymus disidentas, Lietuvos Helsinkio grupės signataras Viktoras Petkus. Su juo Asociacijoje pradėjo dirbti nemažai Helsinkio grupės narių.

Vėliau Asociacijai pirmininkavo žinomas Lietuvos širdies chirurgas profesorius Arimantas Dumčius ir Lietuvos rašytojas Vytautas Girdzijauskas. Asociacijos komitetas itin svarbiu Lietuvai laikotarpiu reiškė savo kategoriškus reikalavimus išvesti iš Lietuvos okupacinę SSSR kariuomenę, telkė žmones renkant parašus dėl jos išvedimo iš Lietuvos, pareiškimus Jungtinėms Tautoms, tarptautinėms organizacijoms (JTO, Amnesty International ir kt.) ir to meto SSSR prezidentui Michailui Gorbačiovui dėl kruvinių 1991-ųjų metų Sausio 13-osios įvykių Lietuvoje.

Subūrusi apie 110 narių Asociacija jaunųjų dalyvių entuziazmą ir disidentų sukauptą patirtį pavertė svaria Lietuvos visuomenine jėga žmogaus teisių gynimo srityje. Parengti dokumentai ir siūlymai Lietuvos parlamentui (Seimui) rengiant Respublikos Civilinį ir Baudžiamąjį Kodeksus, keičiant senuosius ir priimant naujus įstatymus pagrindinėse teisės srityse, kurios reglamentuoja žmonių ir valstybės santykius, rodo svarų Asociacijos indėlį į nepriklausomos teisinės Lietuvos valstybės atkūrimą.

1997 m. Dakar mieste Senegale Asociacija tapo Tarptautinės Žmogaus Teisių Lygų Federacijos (FIDH) nare korespondente. Į šią lygą įeina 64 asocijuoti mariai ir 41 narys korespondentas. Lygos nariai nuolat dirba Jungtinių Tautų Organizacijoje, Europos Taryboje, Europos Sąjungos sekretoriate.

1999 m. spalio mėnesį Tarptautinės Helsinkio federacijos (IHF) generalinės asamblėjos metu, kuri vyko Helsinkyje Lietuvos žmogaus teisių Asociacija tapo jos pilnateise nare. Ši federacija turi konsultacinį statusą prie Europos Tarybos ir Jungtinių Tautų Organizacijos.

2004 m. Lietuvos žmogaus teisių Asociacija tapo Tarptautinės žmogaus teisių gynimo lygų federacijos (FIDH), o 2007 m. – Europos žmogaus teisių asociacijos (AEDH) nare.

1997 m. LŽTA tapo Tarptautinės žmogaus teisių federacijos (International Federation of Human Rights, FIDH) nare.

1999 m. – Tarptautinės Helsinkio žmogaus teisių federacijos (International Helsinki Federation for Human Rights, IHF) nare.

Pirmininkai[taisyti]

Nuorodos, šaltiniai[taisyti]

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Edvinas Giedrimas – autorius ir redaktorius (+6410-123=6287 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius (+2823-13=2810 wiki spaudos ženklai).