Lietuvos bankas
| Lietuvos bankas | |
|---|---|
 
| |
| Forma | Centrinis Lietuvos bankas |
| Įkurta | 1922 m. rugsėjo 27 d. |
| Vadovai | Vitas Vasiliauskas (valdybos pirmininkas) |
| Būstinė | Gedimino pr. 6, Vilnius, Lietuva |
| Tinklalapis | www.lb.lt |
Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, Europos Centrinių Bankų Sistemos narys.
Lietuvos banko istorija
Lietuvos centrinės bankininkystės ištakos siejamos su 1768 m., kai Seimas nutarė steigti valstybinį emisijos banką (,,Bank Polski i Litewski"). Sumanymas pradėtas įgyvendinti 1792 m., tačiau nuslopinus T. Kosciuškos sukilimą ir Lietuvą bei Lenkiją trečiąkart padalijus (1795 m.) Lietuva neteko valstybingumo ir galimybės kurti savą pinigų sistemą.
Lietuvos bankas 1922-1943 m.
1918 m. nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vyriausybė pirmąjį kartą savų pinigų ir nacionalinio banko klausimą pradėjo svarstyti 1919 m. pradžioje, kuomet aptarti pinigų pobūdžio, padengimo, pariteto klausimai. Tuomet piniginį vienetą siūlyta vadinti muštiniu, dėl spausdinimo susitarta su Švedijos centriniu banku, pritarta A. Žmuidzinavičiaus parengtiems pinigų projektams. Tačiau rudenį įvykusi Vyriausybės krizė privertė atidėti tiek nacionalinių pinigų, tiek emisijos banko steigimo planus. Pastarojo funkcijas iki 1922 m. atliko vokiečių Rytų Skolinamoji Kasa (Darlehnskasse Ost) į apyvartą leidusi osto pinigus, nuo 1919 m. Lietuvos vyriausybės pavadintus auksinais.
1922 m. išaugusi infliacija, dėl kurios sutriko Lietuvos prekyba, finansų ir kredito veikla, atgaivino šalies siekius išleisti savus pinigus ir įsteigti emisijos banką.
1922 m. kovo mėn. Ministrų Kabinetas pritarė Finansų, prekybos ir pramonės ministerijos parengtam Lietuvos banko įstatymui su pataisom, tačiau vėliau jis buvo atmestas. Liepos mėn. nauji Lietuvos banko ir Piniginio vieneto įstatymų projektai įteikti Steigiamajam Seimui. Rugpjūčio pradžioje posėdžiavę parlamentarai pakeitė Vyriausybės projektų nuostatas dėl piniginio vieneto pavadinimo (muštinį pakeitė litu), dvigubai sumažino jo aukso turinį, sustiprino valstybės įtaką Lietuvos bankui ir apribojo užsienio akcininkų teises.
1922 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos Steigiamajam Seimui priimtas Piniginio vieneto įstatymas: „Lietuvos Respublikos pinigų sistema paremta auksu. Piniginis vienetas yra litas. Litas turi 0,150462 gramų grynojo aukso. Litą sudaro 100 centų“. Banknotams padengti reikalingas auksas (3 mln. rublių, 2256 kg) buvo gautas iš Tarybų Rusijos kaip karo nuostolių atlyginimas.
Po kelių dienų, rugpjūčio 11 d., Steigiamasis Seimas tik 4 balsų persvara priėmė Lietuvos banko įstatymą, kuriuo apibrėžiami pinigų apyvartos Lietuvoje reguliavimo, lengvesnio pinigų išmokėjimo šalyje ir užsienyje, pastovios ir patvarios pinigų sistemos įgyvendinimo ir žemės ūkio, pramonės ir prekybos augimo skatinimo uždaviniai.
1922 m. rugsėjo 6 d. sudaryta speciali tarnyba – Laikinasis Lietuvos banko komitetas; Lietuvos banko organizavimo ir pinigų spausdinimo išlaidoms Vyriausybė skyrė 400 mln. auksinų.
Lietuvos banko organizacinė forma buvo akcinė bendrovė, jos kapitalą sudarė 12 mln. litų. Išleista buvo 120 000 Lietuvos banko akcijų (100 litų nominaliosios vertės), kurioms įstatymu buvo garantuoti 8 proc. dydžio dividendai. 80 proc. akcijų priklausė valstybės iždui, kita dalis buvo sėkmingai išplatinta juridiniams ir fiziniams asmenims.
Ministrų kabinetas 1922 m. rugsėjo 22 d. patvirtino Lietuvos banko statutą. Rugsėjo 27 d. įvyko steigiamasis akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo 202 akcininkai. Nuo šios dienos juridiškai įsiteisėjo Lietuvos bankas, nes susirinkimas priėmė sprendimą dėl Lietuvos banko įsteigimo ir jo valdybos bei tarybos išrinkimo. Savo operacijas bankas pradėjo 1922 m. spalio 2 d., turėdamas vos 5 tarnautojus. Nuo šios dienos iki tol cirkuliavę auksinai pradėti mainyti į litus.
Banko valdytoją ir jo pavaduotoją skirdavo Respublikos Prezidentas. Valdytoją Prezidentas skirdavo Ministrų kabineto teikimu, o pavaduotoją – vieną akcininkų išrinktą valdybos narį. Lietuvos banko valdymo struktūra – visuotinis akcininkų susirinkimas, taryba ir valdyba.
Pirmuoju banko valdytoju buvo paskirtas (1922 09 28) Vladas Jurgutis, vadovavęs bankui iki 1929 m.
Lietuvos bankui buvo suteikta monopolinė teisė 20 m. leisti pinigus, reguliuoti jų apyvartą, užtikrinti patvarią pinigų sistemą. Lito vertės stabilumą užtikrino aukso ir užsienio valiutų atsargos, vertybiniai popieriai. Nacionalinės valiutos santykis su doleriu (10:1) nustatytas pagal lito aukso turinį. Griežta Lietuvos banko pinigų politika padėjo išlaikyti stabilų lito kursą net ekonominių krizių metais. Litu pradėta pasitikėti, jis tapo viena tvirčiausių valiutų pasaulyje, nuo 1925 m. buvo kotiruojamas Londono, o vėliau – ir Berlyno, Prahos, Rygos, Talino, Stokholmo biržose.
1931 m. Lietuvos bankas tapo Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) nariu ir jam buvo leista įsigyti TAB akcijų (ne daugiau kaip 500).
1940 m. birželio 15 d. įvykdyta pirmoji sovietinė krašto okupacija. Vos po kelių dienų buvo pareikalauta šalia lito į apyvartą Lietuvoje išleisti ir rublius, tačiau politikų pastangomis to laikinai buvo atsisakyta.
1940 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojęs bankų nacionalizavimo aktas sunaikino tuo metu Lietuvoje veikusią kredito sistemą, kurią sudarė Lietuvos bankas, Žemės bankas, 6 komerciniai bankai, M. Brauno bankiniai namai, valstybės taupomosios kasos, smulkaus kredito draugijos (300), savitarpio kredito draugijos (6).
1940 m. spalio 3 d. Lietuvos bankas paverstas SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikine kontora, tačiau iki 1940 m. lapkričio 25 d., t. y. rublio įvedimo, atlikinėjo emisijos banko funkcijas. Iki 1941 m. kovo 25 d. vyko paralelinė litų ir rublių apyvarta. Visus iš apyvartos išimtus bei esančius rezerviniuose fonduose Lietuvos lito banknotus įsakyta sunaikinti. Sudeginta beveik 9 mln. Lt vertės įvairių kupiūrų banknotų.
Prasidėjus Vokietijos karo manevrams Lietuvos teritorijoje 1941 m. birželio mėn. sovietinio banko vadovai evakavosi į Maskvą, tačiau iš kasų ir saugyklų nespėta evakuoti pinigų, lito sidabrinių monetų, kitų vertybių ir dokumentų.
1941 m. birželio 23 d. suformuotos Laikinosios Lietuvos vyriausybės finansų ministro įsakymu SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikine kontora pavadinta Lietuvos valstybiniu banku, o oficialiai Lietuvos bankas buvo atkurtas 1941 m. liepos 5 d. Laikinoji Lietuvos vyriausybė kreipėsi į vokiečių karo vadovybę dėl lito atstatymo ir rublio išėmimo iš apyvartos, tačiau sulaukė neigiamo atsako. Nuo 1942 m. rudens prasidėjo Lietuvos banko veiklos siaurinimas, o 1943 m. balandžio 30 d. galutinai nutraukiama visų Lietuvos banko skyrių veikla.
SSRS armijai grįžus į Lietuvą, 1944 m. liepos 24 d. pradėjo vėl veikti Lietuvos respublikinė kontora.
Lietuvos bankas (nuo 1990 m.)
Dar nepaskelbus Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo 1990 m. kovo 11 d., Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba 1989 m. gegužės 18 d. priėmė įstatymą, kuriame teigiama, kad respublikoje gali būti įvesti savi pinigai ir sukurta kredito sistema. Prie Vyriausybės sudaryta Lietuvos savarankiškos pinigų ir kredito sistemos sukūrimo grupė, kuriai pavesta parengti veiklos koncepciją ir sukurti įstatymų projektus. 1990 m. vasario 13 d. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba priima Lietuvos banko įstatymą ir nusprendžia jį steigti nuo 1990 m. kovo 1 d. Šią dieną įsteigtas Lietuvos bankas pratęsė jau tarpukariu veikusio centrinio šalies banko tradicijas, tačiau kitaip negu ankstesnis akcinis bankas, šiam suteikiamas valstybinio banko statusas. Kovo 13 d. paskiriamas pirmasis po nepriklausomybės atstatymo Lietuvos banko valdybos pirmininkas – Bronius Povilaitis. 1990 m. rugsėjo 4 d. patvirtinamas banko statutas, nustatytas jo pagrindinio kapitalo dydis; 13 d. – sudaryta Lietuvos banko valdyba.
1990 m. spalio 2 d. priimtas įstatymas kuriuo nutarta iki 1990 m. gruodžio 31 d. valstybės nuosavybėn perimti 4 tuo metu Lietuvoje veikusius bankus su visais jiems pavaldžiais skyriais, tačiau perėmimo procesas užtruko gerokai ilgiau.
Perėmęs bankus, Lietuvos bankas taip pat perėmė ir Lietuvos ūkio subjektų įsiskolinimą šiems bankams ir ūkio kreditavimo funkciją. Pastarosios atsisakyta tik 1992 m. rugsėjo 1 d., perduodant ją Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui.
1990 – 1992 m. Lietuvai vis dar priklausant rublio zonai, Lietuvos bankas negalėjo imtis aktyvios pinigų politikos, todėl pagrindinės pastangos buvo skirtos pasirengti įvesti savus pinigus. 1992 m. spalio 1 d. įvesti laikinieji pinigai talonai ir Lietuvos bankas jau galėjo savarankiškai atlikti centrinio banko funkcijas.
1993 m. birželio 25 d. įvestas litas, nuslopinta triženklė infliacija, stabilizuotas lito kursas. Siekiant santykinio kainų stabilumo ilgesniu laikotarpiu, 1994 m. balandžio 1 d. Lito patikimumo įstatymu litas susietas su JAV doleriu fiksuotu kursu, taip pat numatyta, kad Lietuvos banko išleisti litai privalo ne mažiau kaip 100 procentų būti padengti aukso ir konvertuojamosios valiutos atsargomis.
Lietuvai vis labiau integruojantis į Vakarus, plėtojantis ekonominiams ryšiams su Europos Sąjungos šalimis ir vykstant atitinkamiems pokyčiams prekybos valiutinėje struktūroje, 1999 m. nutarta litą perorientuoti nuo JAV dolerio prie euro.
2001 m. kovo 13 d. priimta nauja Lietuvos banko įstatymo redakcija skelbia, kad Lietuvos Respublikoje centrinis bankas yra Lietuvos bankas, kurio nuosavybės teisė priklauso Lietuvos valstybei. Lietuvos banką steigia ir likviduoja Lietuvos Respublikos Seimas. Naujuoju įstatymu centriniui bankui taip pat suteikta didesnė nepriklausomybė ir galimybė aktyviau vykdyti pinigų politiką. Tais pačiai metais priimti sprendimai dėl lito susiejimo su euru 2002 m. vasario 2 d., išlaikant fiksuotą valiutos kursą (1 euras = 3,4528 lito).
2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos (ECBS), kurią sudaro Europos centrinis bankas (ECB) ir visų ES valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai, nariu.
Lietuvos banko tikslas ir funkcijos
Tikslas
Lietuvos banko pagrindinis tikslas yra palaikyti kainų stabilumą. Siekdamas šio tikslo Lietuvos bankas yra nepriklausomas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitų valstybės įstaigų.
Funkcijos
- Vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją (leidžia Lietuvos litą);
- formuoja ir vykdo pinigų politiką;
- nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą;
- valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja;
- atlieka valstybės iždo agento funkcijas;
- išduoda bei atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms ir leidimus užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių bei atstovybių steigimui, prižiūri jų veiklą ir nustato jų finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką;
- kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimus tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams;
- renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą;
- nustato Lietuvos Respublikos kredito įstaigų skyrių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką;
- skatina patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą.
Lietuvos banko valdymas ir struktūra
Lietuvos bankui vadovauja banko valdyba, kurią sudaro pirmininkas, du pavaduotojai ir du nariai. Lietuvos banko darbą organizuoja valdybos pirmininkas. Lietuvos banko valdybos pirmininką penkeriems metams skiria Seimas Prezidento teikimu. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos narius šešeriems metams skiria Prezidentas Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu.
Einamuosius Lietuvos banko reikalus tvarko vienuolika departamentų: Ekonomikos, Statistikos, Rinkos operacijų, Kredito įstaigų priežiūros, Tarptautinių ryšių, Mokėjimo sistemų, Kasos, Apskaitos, Informacinių technologijų, Ūkio, Vindikacijos; šeši savarankiški skyriai (Vidaus audito, Juridinis, Organizacijos ir personalo, Bendrasis, Ryšių su visuomene, Rizikos valdymo) ir Lietuvos banko įstaigos Kaune ir Klaipėdoje.
Vadovai
Tarpukario (ir Antrojo pasaulinio karo pradžios) Lietuvos banko valdytojai:
- Vladas Jurgutis (1922 m. rugsėjo 28 d. - 1929 m. spalio 31 d.)
- Vladas Stašinskas (1930 m. birželio 7 d. - 1938 m. rugsėjo 30 d.)
- Juozas Tūbelis (1938 m. spalio 1 d. - 1939 m. rugsėjo 30 d.)
- Juozas Paknys (1939 m. spalio 25 d. - 1940 m. rugsėjo 17 d.)
- Aleksandras Drobnys (1940 m. rugsėjis - 1941 m. birželio 22 d.)
- Povilas Kopustinskas (1941 m. birželio 25 d. - 1941 m. spalio 19 d.)
- Juozas Paknys (1941 m. spalio 29 d. - 1942 m. spalio 12 d.)
- Juozas Bergas (1942 m. spalis - 1943 m. birželio 16 d.)
Atkurto Lietuvos banko valdybos pirmininkai:
- Bronius Povilaitis (1990 m. kovo 13 d. - 1990 m. liepos 28 d.)
- Vilius Baldišis (1990 m. liepos 31 d. - 1993 m. kovo 10 d.)
- Romualdas Visokavičius (1993 m. kovo 23 d. - 1993 m. spalio 21 d.)
- Kazys Ratkevičius (1993 m. lapkričio 17 d. - 1996 m. sausio 23 d.)
- Reinoldijus Šarkinas (nuo 1996 m. vasario 15 d. - 2011 m. balandžio 15 d.)
- Vitas Vasiliauskas (nuo 2011 m. balandžio 16 d.)
Susiję straipsniai
Nuorodos
- Lietuvos bankas
- Lietuvos centrinis valstybės archyvas: paroda „Lietuvos banko ir lito įvedimo 85-erių metų sukaktis“
- Vladas Terleckas. Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918 - 1940. Vilnius, 2001, Lietuvos banko leidybos ir poligrafijos skyrius, ISBN 9986-651-27-1
- Lietuvos bankas 1990 - 1995. Lietuvos bankas, Vilnius, 1995, ISBN 9986-651-01-8
| ||||||