Lietuvos elektrinė

Lietuvos elektrinė

Lietuvos elektrinė (anksčiau – Lietuvos valstybinė rajoninė elektrinė arba Lietuvos VRE) – didžiausia Lietuvoje šiluminė elektrinė, Lietuvos energetikos sistemos pagrindinė elektrinė, pastatyta Elektrėnuose, mieste, kuris iškilo specialiai aptarnauti elektrinei. Šalia elektrinės užtvenktas Strėvos upelis, dėl to susidarė Elektrėnų marios. Elektrinėje veikia aštuoni blokai, kurių bendra galia 1800 MW. Po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo Lietuvos elektrinė tapo pagrindiniu elektros energijos gamintoju Lietuvoje, todėl šiuo metu ji sparčiai rekonstruojama. Jėgainė veikia nuo 1962 m.

Istorija

Elektrėnų marios, tolumoje Lietuvos (Elektrėnų) elektrinė

Lietuvos elektrinė

Istorijos pradžia laikytina 1959 m. vasario 16 d., kai Lietuvos TSR Ministrų Taryba paskyrė valstybinę komisiją 1200 tūkst. kW galios naujos šiluminės elektrinės statybos aikštelei parinkti. Tuo metu Lietuvos pramonė plėtojosi neregėtai sparčiai – kūrėsi arba toliau plėtėsi naujos pramonės šakos – staklių gamyba, laivų statyba ir remontas, prietaisų gamyba, elektrotechnikos ir radiotechnikos pramonė, numatyta statyti naujas chemijos pramonės gamyklas. 1970 m. Lietuvos pramonės produkcijos apimtis daugiau kaip 30 kartų viršijo 1940 m. produkcijos apimtį. Kasmet apie 20 % daugiau suvartojama ir elektros energijos. Sparčiai augo elektros energijos vartojimas kaime, per 1960–1970 m. jis padidėjo 8 kartus. Septintajame dešimtmetyje planuotas spartus respublikos pramonės ir žemės ūkio plėtojimas reikalavo paleisti naujus, didelės vienetinės galios energetinius pajėgumus.

Spartus šeštojo dešimtmečio elektros energijos vartojimo didėjimas, rodė, kad netrukus elektros energijos poreikių neįstengs patenkinti nei vidutinės šiluminės ir dyzelinės elektrinės, nei tik ką pradėjusi veikti Kauno hidroelektrinė.

1960 m. balandžio 18 d. LKP CK ir Ministrų Taryba nutarė statyti Lietuvos VRE. Vadovaujantis ekonominiais skaičiavimais, vieta naujajai elektrinei statyti buvo parinkta pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno, Trakų rajono Perkūnkiemio kaime, kurio pavadinimas simboliškai tiko naujos elektrinės statybai. Elektrinės direktoriumi paskiriamas Pranas Noreika. Tu pačių metų liepos mėn. būsimosios elektrinės vietoje iškasamas pirmas kubinis metras žemių. Iš karto imamasi statyti ir būsimąjį energetikų miestą Elektrėnus, jau 1960 m. gruodžio mėn. pastatomas pirmasis gyvenamasis namas. Miestas iš karto buvo statomas daugiaaukščiais – nei vieno laikino statinio, nei vieno mažo, nei vieno nuosavo individualaus namo. Visi gyventojai apgyvendinti tų laikų patogumais aprūpintuose butuose.

Lietuvos VRE buvo statoma pagal „Teploelektroprojekt“ instituto Rygos skyriaus paruoštą projektą; statė ir montavo „Sevenergostroj" tresto Lietuvos VRE statybos valdyba (viršininkas Jonas Velaniškis) bei TSRS energetikos ir elektrifikacijos ministerijos specializuotos organizacijos.

Įrenginius elektrinei siuntė daugiau kaip du šimtai TSRS įmonių: transformatorius – Ukraina, katilus, turbinas ir generatorius – Rusija ir Ukraina, aukštos įtampos pastotės atramas – Baltarusija. Azerbaidžano ir Ukrainos energetikai mokė būsimuosius Lietuvos VRE eksploatacininkus.

1961 m. liepos 18 m. padėtas kertinis jėgainės akmuo.

Paleidimas

Praslinkus dvidešimt aštuoniems mėnesiams kai buvo iškastas pirmasis kubinis metras žemės, 1962 m. gruodžio 30 d. pradėjo veikti pirmasis energetinis blokas. Šį bloką sudarė: Taganrogo gamyklos „Krasnyj kotelščik“ 500 t/h našumo (TGM-94 tipo) garo katilas, Charkovo Kirovo turbogeneratorių gamyklos pagaminta 150000 kW galios (K-150-130 tipo) turbina, Leningrado „Elektrosila“ gamyklos 150000 kW galios (TVV-165-2 tipo) generatorius ir Zaporožės gamybos transformatorius. Šis blokas buvo pirmasis respublikoje energetinis įrenginys, veikiantis aukštais garo parametrais (140 at, 570 °C); jis buvo unikalus ir galia (150000 kW), kuri sudarė per trečdalį to meto respublikos visos instaliuotosios galios. Toks blokinis įrenginių (katilas - turbina - generatorius - transformatorius) komponavimas buvo naujas dalykas ne tik respublikoje, bet ir Tarybų Sąjungoje. Kiekvienas toks blokas tarsi sudaro atskirą elektrinę. Šiuo principu sumontuoti ir veikia visi šios elektrinės blokai. Tokios elektrinės statyba pigesnė, o jos eksploatavimas patikimesnis.

Antrasis blokas pradėjo veikti 1963 m. lapkričio 4 d., trečiasis – 1964 m. rugsėjo 12 d., ketvirtasis – 1965 m. rugpjūčio 18 d.

Penktasis blokas nuo pirmųjų skyrėsi ne tik galia, bet įrenginiais, technologiniais parametrais, buvo du kartus galingesnis negu pirmieji – 300000 kW galios. Be to, jo garo parametrai buvo aukštesni. Tiesa, temperatūra išliko ta pati (570 °C), tačiau garo slėgis padidėjo kone du kartus (255 at). Kitaip veikė ir patys katilai: pirmųjų blokų katilai buvo būgniniai, o pastarieji – tiesiasraučiai. Be to, bloko katilas buvo sudarytas iš dviejų nepriklausomai veikiančių korpusų. Šio bloko svarbiausi įrenginiai: Podolsko Sergo Ordžonikidzės mašinų gamyklos PK-41-1 tipo katilas 950 t/h našumo (garo parametrai 255 at, 570 °C); K-300-240 tipo, Leningrado TSKP XXII suvažiavimo metalo gamyklos 300000 kW galios turbina; Leningrado „Elektrosila" gamyklos TVV-320-2 tipo, 300000 kW galios generatorius; Zaporožės transformatorių gamyklos TDCG-400000/ 330 tipo, 400000 kVA galios transformatorius.

Imponuojantys buvo ir pagalbiniai šio bloko įrenginiai – elektrinio maitinimo siurblio galia – 8000 kW, t. y. tokio „siurbliuko" neįstengtų pasukti nei Rėkyvos elektrinė, nei senoji centrinė Vilniaus elektrinė; o turbininio maitinimo siurblio galia prilygsta Vilniaus termofikacinės elektrinės (VE-2) turbogeneratoriaus galiai. Penktasis blokas pradėjo veikti 1967 m. birželio 22 d. Po metų, 1968 m. birželio 30 d., pradėjo veikti šeštasis, tokios pat 300 000 kVV galios blokas, ir elektrinė pasiekė projektinę 1 200 000 kW galią.

Tačiau, pasiekus projektinę galią, elektrinės statyba nesibaigė. Atlikus papildomus skaičiavimus, nuspręsta pastatyti dar du 300 000 kW galios blokus. 1971 m. gruodžio 29 d. pradėjo suktis septintasis turbogeneratorius, o 1972 m. rugsėjo 28 d. paskutinysis, aštuntasis blokas. Šių blokų pagrindiniai įrenginiai yra tokie patys, kaip ir penktojo bei šeštojo blokų. Pasiekus 1 800 000 kW galią, elektrinė baigta statyti.

Didėjant elektrinės galiai, daugiau buvo gaminama ir elektros energijos – 1973 m. per metus ji jau pagamindavo 90 % visoje Lietuvoje pagaminto elektros energijos kiekio. Iš viso per pirmuosius 10 metų elektrinė pagamino apie 200 milijardų kWh elektros energijos.

Lietuvos VRE tiek įrenginiais, tiek techniniais - ekonominiais rodikliais buvo moderni elektrinė. Iki elektrinės paleidimo Lietuvos energetikos sistemoje 1 kWh pagaminti buvo sunaudojama per 500 g; sutartinio kuro, o Lietuvos VRE sunaudojama apie 343 g. Kur kas mažesnės ir eksploatacinės išlaidos. Todėl ir elektros energijos savikaina 1988 m. siekė tik - apie 1,1 kp/kWh.

Įranga

Trijuose pagalbiniuose elektrinės pastatuose įrengta cheminis vandens valymas, elektrolizerinė, kompresorinė, laboratorijos, mechaninės dirbtuvės, administracinės ir buitinės patalpos, valgykla. Cheminio vandens valymo ceche veikia 300 t/h našumo vandens valymo įrenginiai, kurie nudruskina ir nuskaidrina technologinį vandenį.

Svarbiausias Lietuvos VRE kuras buvo mazutas, rezervinis – gamtinės dujos. Mazutui sandėliuoti yra keliolika 5000-9300 m³ talpos metalinių ir gelžbetoninių rezervuarų; jam išpilti iš geležinkelio cisternų veikia 3 estakados, kurios leidžia vienu metu iškrauti per 150 cisternų. Mazuto ūkiui priklauso mazuto šildytuvai, dvi siurblinės, daug kitų įrenginių.

Elektrinės techninio vandens tiekimo sistema – apyvartinė. Tokios galingos elektrinės kondensatoriams reikia daug vandens. Statant elektrinę, buvo užtvenkta Strėvos upė, dėl to trijų ežerų – Anykščio, Puikino ir Jagudžio – vandens lygis pakilo 10 metrų ir susidarė reikiama vandens saugykla. Elektrėnų tvenkinys ne tik tenkina elektrinės reikmes, bet yra puiki Elektrėnų gyventojų poilsio vieta.

Iš toli matomi elektrinės kaminai: vienas jų 150 metrų aukščio, kiti du – po 250 metrų. Šių milžiniškų gelžbetoninių kaminų statyba buvo sudėtinga ir sunki. Kaminai reikalingi ne tik traukai, išmetamosioms dujoms išsklaidyti. Jie yra ir elektros tiekimo linijų atramos: ant jų kabo laidai, jungiantys blokų transformatorius su 330 kV skirstykla.

Pirmojo bloko pagaminta elektros energija iš pradžių buvo perduodama 110 kV elektros tiekimo linija Kaunas – Vilnius. 1963 m. sausio 30 d. įjungiama nauja 330 kV ETL Lietuvos VRE – Kaunas. Pirmojo bloko pagamintą elektros energiją gavo ne tik Kaunas, Šiauliai, bet ir Latvija. 1964 m. 330 kV ETL prijungtas Vilnius, vėliau Minskas, 1970 m. – Jonava ir Panevėžys. 1973 m. – dar viena linija prijungtas Vilnius, 1975 m. – Alytus. 2x400 mm² ir 2X300 mm² skersmens laido aukštos įtampos linijos leido didžiulę elektros galią perduoti ne tik savo, bet ir kaimyninių respublikų vartotojams. Šalia elektrinės išaugo didžiulė 330 kV atvira skirstykla.

Elektrinės blokai valdomi iš blokų valdymo pultų. Iš kiekvieno pulto valdomi du blokai. Visos elektrinės darbas koordinuojamas iš centrinio valdymo pulto, iš kurio valdomi ir elektros tiekimo linijų komutaciniai aparatai. Sudėtinga elektros tiekimo linijų apsauga ir automatika, jos gausu visuose šiluminiuose technologiniuose procesuose; svarbiausi iš jų (katilų degimo ir maitinimo, perkaitinto garo reguliavimo procesai ir kt.) visiškai automatizuoti. Veikia sudėtinga ir patikima signalizavimo sistema. Pirmą kartą Lietuvoje 300 000 kW blokai buvo aprūpinti informacine elektronine skaičiavimo mašina IV-500.

Plėtra

Po Lietuvos ekonominės blokados Elektrėnuose pabandyta kūrenti ir nauju kuru – orimulsija, kurios dideles atsargas turi Venesuela. Tačiau Venesueloje pasikeitus politinei situacijai buvo nutrauktas šio kuro tiekimas.

Ryšium su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu reikėjo modernizuoti turimus elektros energijos gamybos šaltinius. Todėl 2009 m. gegužės mėnesį pradėta statyti Lietuvos VRE 455 MW galios kombinuoto ciklo dujinė turbina (9 blokas), kuri turėtų pradėti gaminti elektros energiją 2012 m. 2010 m. lapkritį atgabenta daugiau nei 320 tonų svorio dujų turbina, skirta 9-ojo Lietuvos elektrinės bloko statybai. 2010 m. gruodžio mėnesį atgabenti naujo bloko generatorius ir kondensatorius. Kombinuoto ciklo dujų turbininio bloko efektyvumas bus apie 60 proc. Senųjų blokų gamybinis efektyvumas – apie 37 proc., tai reiškia, kad tik apie trečdalį gamtinėse dujose esančios energijos virsta naudinga elektra. Blokas gamins 20–25 proc. Lietuvos elektros energijos poreikio. Baigus naujojo bloko bandymų ir derinimo darbus planuojama, kad 2012 m. rudenį bus pradėta naujojo bloko eksploatacija. 9-asis blokas pakeis Lietuvos VRE 3 ir 4 blokus, kurie statyti šeštame dešimtmetyje ir yra susidėvėję bei neefektyvūs. Per 2011 m. buvo pastatyti pagrindinis ir pagalbiniai naujo bloko pastatai, bloko sistemos prijungtos prie senosios elektrinės sistemų, sumontuoti katilas, elektros generatorius, transformatorius, įrengta dujų kompresorinė, bloko dujų tiekimo sistema prijungta prie magistralinio dujotiekio. 2012 m. vasarį devintasis blokas buvo prijungtas prie Lietuvos elektros perdavimo tinklo.

Technologija

Devintasis kombinuoto ciklo bloko našumas bus daugiau nei 59 proc. Kombinuoto ciklo dujų turbinos yra vienas iš šiuo metu turimų efektyviausių įrenginių, palyginus su senaisiais šiluminiais kietojo kuro blokais. Šie įrenginiai dėl didelio šiluminio efektyvumo, nenaudodami papildomo kuro, pasiekia didesnę nei įprasta galią, todėl sumažėja išmetamų teršalų kiekis, tenkantis vienai elektros energijos kilovatvalandei pagaminti ir gerokai išauga įrenginio darbo našumas.

Elektrėnų projektas yra jau antrasis Baltijos šalyse, kuriame naudojama „General Electric“ tiekiama „9FB“ dujų turbinų technologija – viena pažangiausių dujų turbinų pasaulyje. Panašus įrenginys sumontuotas išplečiant Rygos antrąją šiluminę elektrinę – didžiausią elektrinę Latvijoje.

Elektros energijos gamyba

Metai	GWh
1962	0,37
1963	1377,0
1964	1418
1965	2577,0
1966	3065,0
1967	3653,0
1968	5005,0
1969	6267,0
1972	8478,1
1973	8825,6
1977	9279,5
1978	6511,6
1980	9690,6
1982	10242,8
1990	7812,3
1991	8749,3
1992	1821,0
1993	579,0
1994	774,0
1995	551,0
1996	790,8
1997	695,0
1998	1695,0
1999	705,7
2000	9690,6
2002	737,0
2003	724,0
2005	745,0

Direktorius

Nuo 1960 m. rugpjūčio 21 d. iki 2010 m. liepos 22 d. - Pranas Noreika

Nuo 2010 m. liepos 23 d. iki 2010 m. lapkričio 19 d. - Laimonas Lukočius

Nuo 2010 m. lapkričio 20 d. - Vidas Jocys