Lietuvos administraciniai-teritoriniai pokyčiai 1979–1989 m.

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search

Lietuvos administraciniai-teritoriniai pokyčiai 1979–1989 m. buvo aprašyti 1989 m. gyventojų surašymo ataskaitoje apie kaimo gyvenvietes.[1] Pokyčiai pateikti pagal tuometinius rajonus, nurodant LTSR Aukščiausiosios Tarybos įsakų numerius.

Akmenės rajonas[taisyti]

  • 1979-??-?? Nr. IX-3861: Priskiria:
    • Akmenės apylinkės Ašvėnų, Būgių, Dainorių, Daubiškių, Meižių, Padvarių, Palnosų, Peiliškių, Santeklių gyvenamąsias vietoves, Ventos, Viliošių gyvenamųjų vietovių dalis – to paties rajono Viekšnių apylinkei;
    • Akmenės apylinkės Paeglesių, Pašilės, Vervedžių ir Vienrankių gyvenamąsias vietoves – to paties rajono Papilės apylinkei.
  • 1980-05-28 Nr. X-160: Akmenės apylinkės Lapkasių, Pašilės ir Ventos gyvenamųjų vietovių dalis priskiria to paties rajono Ventos miesto tipo gyvenvietei.
  • 1981-12-29 Nr. X-1785: Priskiria:
    • Klykolių apylinkės Gaudžiočių, Gaušių, Kanavoliškių, Pakempinių, Stipirkių gyvenamąsias vietoves ir Ramučių gyvenamosios vietovės dalį – to paties rajono Naujosios Akmenės apylinkei;
    • Papilės apylinkės Šventupių gyvenamąją vietovę – to paties rajono Naujosios Akmenės apylinkei;
    • Papilės apylinkės Dulbių, Pagervių, Rudeliškių ir Spaigių gyvenamąsias vietoves – to paties rajono Kruopių apylinkei.
  • 1984-07-25 Nr. X-4122: Panaikina:
    • Akmenės apylinkės Adomiškių, Gaugarių, Lebelių, Mikolaičių ir Vyčių kaimus;
    • Klykolių apylinkės Daunorių, Greitjoniškių, Liepynų, Matutiškių, Pavadakščių, Venciškių ir Vėžupių kaimus;
    • Kruopių apylinkės Vilkaičių kaimą;
    • Naujosios Akmenės apylinkės Kerežių, Šilų, Šventupių, Vydaučių ir Žvirbulių kaimus;
    • Papilės apylinkės Būriškių, Jonlaukių, Kinkupių ir Medvalakių kaimus;
    • Viekšnių apylinkės Būgių, Pabarškų, Padvarėlių ir Peiliškių kaimus.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161: Panaikina Kairiškių apylinkę. Priskiria:
    • Kairiškių apylinkės Birbiliškės, Bobulinos, Boguslavo, Dargužiškių, Dauginėlių, Dauginių, Degimų, Nabuilių, Pabūgenių, Pušinavos, Savarinos, Stočkų, Tučių-I, Tučių-II kaimus ir Kapėnų gyvenamosios vietovės dalį – to paties rajono Viekšnių apylinkei;
    • Kairiškių apylinkės Armoliškių, Balsių, Budriškių, Dilbyčių, Gerybiškių, Gimbatiškių, Kairiškių, Kapėnų, Kerežių, Meškių, Pakliškių, Paragių, Šiaudinės, Šiurkiškės, Užpelkių kaimus – to paties rajono Papilės apylinkei.
  • 1988-06-22 Nr. XI-2416: Panaikina Klykolių apylinkę. Priskiria:
    • Klykolių apylinkės Agluonų, Gailaičių, Ivanauskių, Jučių, Kesių, Latvalių, Lygeikių, Mančelių, Mažulių, Rūsteikių, Sprogiškės gyvenamąsias vietoves – to paties rajono Akmenės apylinkei;
    • Klykolių apylinkės Alsių, Kivylių, Klykolių, Pasličių gyvenamąsias vietoves – to paties rajono Naujosios Akmenės apylinkei.

Alytaus rajonas[taisyti]

  • 1979-10-31 Nr. IX-4073: Dubėnų ir Luksnėnų apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Alytaus apylinke.
  • 1984-10-31 Nr. X-4347: Priskiria:
    • Punios apylinkės Bazorų, Būdos, Būriškių, Eigelonių, Gervėnų, Juočiškių, Jurgelionių, Jurgelionių I, Jurgelionių II, Kedonių, Klydžionių, Leoniškių, Miknolesų, Navasodų I, Navasodų II, Pušėnų, Radvilonių, Skraičionių, Tabalenkos, Žadiškių, Žemaitėlių gyvenamąsias vietoves ir Karkliniškių, Lelionių, Raubonių gyvenamųjų vietovių dalis – to paties rajono Pivašiūnų apylinkei;
    • Domantonių apylinkės Kaniūkų gyvenamosios vietovės dalį – to paties rajono Nemunaičio apylinkei.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161: Alovės ir Domantonių apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Alovės apylinke.
  • 1987-03-25 Nr. XI-1529: Panaikina:
    • Alytaus apylinkės Daujotiškių, Šnekučių kaimus ir Dembuvkos vienkiemį;
    • Alovės apylinkės Margų kaimą;
    • Butrimonių apylinkės Jaunonių ir Paąžuolės kaimus;
    • Krokialaukio apylinkės Antokolio, Pagirių, Patrakės I, Patrakės II, Šiugždų, Tamuliškių ir Vigados kaimus;
    • Miroslavo apylinkės Jociūnų kaimą;
    • Pivašiūnų apylinkės Jurgelionių ir Sibiriškių kaimus;
    • Punios apylinkės Kaspariškių kaimą;
    • Simno apylinkės Aitvariškių, Černiukiškės, Dambavaragio, Giraitės, Paperšėkių, Pasiauriškių, Pasiekų, Pavolionių, Vytautiškių ir Žibulių kaimus.

Anykščių rajonas[taisyti]

  • 1979-11-28 Nr. IX-4168: Traupio apylinkės Degionių, Diliavietės, Mackeliškių, Malgažatavos, Miškinių, Pusbačkių, Repšėnų, Rezgio, Tumėjos, Vaidevučių, Veršelių ir Žabališkių gyvenamąsias vietoves priskiria to paties rajono Kavarsko apylinkei.
  • 1981-04-29 Nr. X-1137: Skiemonių apylinkės Adomavos, Dalinkos, Desiukiškių, Gyvatynės, Kurklių I, Lašupio, Linksmavietės, Paraisčių, Starkiškio, Užuoraisčio ir Valakinių gyvenamąsias vietoves, Sarickų gyvenamosios vietovės dalį priskiria to paties rajono Kurklių apylinkei.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1160: Panaikina:
    • Debeikių apylinkės Adampolio, Barkuškių, Černių, Kerkuzų, Kirdeikių, Paežerių, Palankio, Šukiavietės, Valandiškių, Varniškių, Virpuškių kaimus, Maloniškio vienkiemį;
    • Kavarsko apylinkės Antanavos, Būdos, Eidrigonių, Januševkos, Juozapavos, Kuprių, Laukagalio, Pakarklių, Petruvkos, Zarumbiškio kaimus, Daunoriškių, Dembuvkos, Laviškelio ir Žabališkio;
    • Kurklių apylinkės Aukštaliepio, Dirvonų ir Repečkų kaimus;
    • Šleimonių apylinkės Aknistėlės, Bajorų, Biržinės, Kukaškos, Smaltiškio, Spraguičio, Sungailos, Varundiškių, Vasiliškio kaimus, Aukštakalnio, Kačiakiškio ir Žalgirio vienkiemius;
    • Svėdasų apylinkės Šlapiašilio kaimą ir Gargažynės vienkiemį;
    • Šeimyniškių apylinkės Kirkų, Lakinės ir Užubalių kaimus;
    • Traupio apylinkės Gudžupio, Kondratuvkos kaimus, Bernardinkos, Maksimiškio, Šilavos ir Ustronės vienkiemius;
    • Troškūnų apylinkės Bartuliškio, Grybulių, Guobės, Margavonės kaimus, Didžiuliškių, Grauželės, Klumpės, Menčiuniškių ir Trakų vienkiemius;
    • Viešintų apylinkės Bitaičio, Prančiškių, Trakų kaimus ir Virsnio vienkiemį.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161: Juostininkų ir Troškūnų apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Troškūnų apylinke.
  • 1988-06-22 Nr. XI-2416:
    • Anykščių ir Šeimyniškių apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Anykščių apylinke.
    • Panaikina Surdegio apylinkę. Priskiria:
      • Surdegio apylinkės Anioliškio, Antanynės, Gaidžiupių, Jovarų, Kanapynės, Kiaulėnų, Kučkelių, Kumpiniškio, Mickapetrio, Miškalaukio, Mitošiūnų, Mitrų, Pajuodžių, Pakapės, Pasausių, Pelekiškio, Pelyšėlių, Pelyšų II, Rakutėnų, Ramanavos, Skaistkalnio, Slabados, Surdegio, Surdegio gelež.st., Šlapių, Umėnų, Vitkatupės, Zavadiškio, Žiliškių, Žudžgalio, Žukauskų, Žviliūnų gyvenamąsias vietoves ir Balčiūniškių, Meldiškių, Pūsčių gyvenamųjų vietovių dalis – to paties rajono Troškūnų apylinkei.
      • Surdegio apylinkės Antalinos, Erškėtynės, Kumpynių, Marinavos, Naujasėdžio, Navikų, Pagrandos, Papilių, Pelyšų I, Putino, Skudų, Trakininkų gyvenamąsias vietoves ir Balčiūniškių, Meldiškių, Pūsčių gyvenamųjų vietovių dalis – to paties rajono Viešintų apylinkei.

Biržų rajonas[taisyti]

  • 1981-10-28 Nr. X-1606: Biržų apylinkės Biržų, Buožiškio, Dirvonakių ir Kilučių gyvenamųjų vietovių dalis priskiria Biržų miestui.
  • 1982-03-26 Nr. X-2042: Panaikina:
    • Biržų apylinkės Kareiviškių, Kateliškių, Kriaučiškio, Paskevitiškio, Rudėnų kaimus ir Pustaškos vienkiemį;
    • Geidžiūnų apylinkės Griauželių kaimą, Dvaržiškių, Grandeliškio ir Vanagiškio vienkiemius;
    • Kratiškių apylinkės Juodupės kaimą ir Pajuodupės vienkiemį;
    • Nemunėlio Radviliškio apylinkės Dėkšnių, Dūdiškių, Guožų, Kalvėnų, Lėjiešių, Muoriškių II, Palaupės, Panemunės, Raškavos, Valduvos kaimus, Aispurvės, Bulvėniškio, Margeniškių, Razališkio, Strautniekų ir Šidliškių vienkiemius;
    • Papilio apylinkės Ažugariniškio kaimą, Medinėlės kaimo dalį, Ažubalio, Galinių, Kalniškio, Liepsalų, Palaukės, Pamiškės, Plentaukos, Pukniškio, Rimšiškio, Svirpliškių, Tutulynės ir Uosiniškio vienkiemius;
    • Parovėjos apylinkės Daukniškėlių, Dunėprų, Griaužių, Kūginių, Liepalotų, Miniškių, Pakiburiškio, Palaukių, Poguriškio, Simaniškio, Užubalio, Žardinių kaimus, Medinėlės kaimo dalį, Kaktinių, Margeliškio, Švilpiškio ir Uodiškio vienkiemius;
    • Smilgių apylinkės Fermos, Pleirių, Vilkakalnio kaimus, Apžarnių, Sakališkio, Sparniškių ir Steponavos vienkiemius;
    • Sodeliškių apylinkės Muciniekų, Platbarzdžių, Rundelės kaimus, Ąžuolytės, Bagdoniškio, Kieliškių, Vaidiškio ir Zacišų vienkiemius;
    • Vabalninko apylinkės Aleksandravos, Karklinų, Mediniškių II, Pagojės, Pempiškių, Račgalių kaimus, Gojiškio, Kuodiškio ir Smailiškio vienkiemius.
  • 1984-11-28 Nr. X-4411: Panaikina:
    • Geidžiūnų apylinkės Dominiškių kaimą ir Keibiškių vienkiemį;
    • Kratiškių apylinkės Ąžuolytės kaimą;
    • Nemunėlio-Radviliškio apylinkės Jaudzimų, Jurgelių, Kieželių, Salų, Saukų, Skleriškių ir Smailių kaimus, Padvariečių kaimo dalį, Dzerkalinės, Lemkinės ir Pamargeniškių vienkiemius;
    • Pabiržių apylinkės Juodenėlių ir Likinėlių kaimus, dalį Vilkinės kaimo, Svirtiškės vienkiemį;
    • Papilės apylinkės Ciplintiškio, Čižiūnų, Gudiškio, Kapliškio, Patupiškio, Šogdės, Žiobų kaimus, Ožkamedinio, Ramaldavos, Teraspolio ir Vaigadinės vienkiemius;
    • Parovėjos apylinkės Čigų, Putiškio, Striošių ir Šileliškio kaimus;
    • Smilgių apylinkės Griniūnų, Kalnų, Strolių kaimus, dalį Vilkynės kaimo, Jaunzemės, Varlynės ir Žemuogynės vienkiemius;
    • Sodeliškių apylinkės Aukštuoliškių kaimą ir dalį Padvariečių kaimo.
  • 1984-11-28 Nr. X-4414: Priskiria:
    • Nemunėlio Radviliškio apylinkės Franciškio, Gailių, Garjonių, Genių, Kapinės, Puogeliškių ir Tamošiūnų II gyvenamąsias vietoves priskiria to paties rajono Parovėjos apylinkei.
  • 1985-04-24 Nr. XI-73: Vabalninko apylinkės Muimelio kaimo dalį ir Padagų kaimą bei Laužų ir Linkiamiškio kaimų dalis, Šakupio vienkiemį priskiria Panevėžio rajono Karsakiškio apylinkei.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161: Biržų ir Kratiškių apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Biržų apylinke.
  • 1988-06-22 Nr. XI-2416:
    • Biržų ir Geidžiūnų apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Biržų apylinke.
    • Panaikina Sodeliškių apylinkę. Priskiria:
      • Sodeliškių apylinkės Totorių gyvenamosios vietovės dalį – to paties rajono Biržų apylinkei;
      • Sodeliškių apylinkės Bobėnų, Bobėnėlių, Germaniškio, Gužų, Kiauliškių, Kukulių, Kuldūnų, Linkiškių, Lukiškio, Melėnų, Naujikų, Purviškių I, Rindaugų, Rindaugiškių, Runikų, Sebentiškio, Straugalių, Suosto, Svidžių, Velykionių gyvenamąsias vietoves ir Kočėnų, Spingučių, Totorių gyvenamųjų vietovių dalis – to paties rajono Nemunėlio Radviliškio apylinkei;
      • Sodeliškių apylinkės Didžiosios Panemunės, Drabūnų, Dvargalių, Juostaviečių, Keršių, Kuprėnų, Legailių, Mažosios Panemunės, Pakalniečių, Pauperių, Peikštenių, Purviškių II, Smilgelių, Sodeliškių, Šilėnų, Tylinavos, Žvejotgalos gyvenamąsias vietoves ir Butautų, Jonavos gyvenamųjų vietovių dalis – to paties rajono Smilgių apylinkei;
    • Smilgių apylinkę pavadina Pačeraukštės apylinke.

Ignalinos rajonas[taisyti]

  • 1979-08-29 Nr. XI-3863: Dietkauščiznos ir Tverečiaus apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Tverečiaus apylinke.
  • 1980-06-25 Nr. X-267: Dūkšto apylinkės Pasmalvių gyvenamąją vietovę priskiria to paties rajono Sniečkaus gyvenvietei.
  • 1980-06-25 Nr. X-268: Dūkšto apylinkei priskiria Zarasų rajono Kimbartiškės apylinkės Liaudėnų, Vyšniavos gyvenamąsias vietoves ir Pasmalvių gyvenamosios vietovės dalį.
  • 1982-03-26 Nr. X-2042: Panaikina:
    • Ceikinių apylinkės Janušiškės kaimą, Galinavo ir Žuraviškės vienkiemius;
    • Dysnos apylinkės Karalyčios, Kaubriškės, Lekiškės, Margių, Mažųjų Pivorų, Pakalnės ir Smilginiškės kaimus;
    • Dūkšto apylinkės Cimbališkės, Jankiškės, Paltiškės kaimus ir Mikailiškės vienkiemį;
    • Ignalinos apylinkės Baraboliškės, Melukių kaimus ir Varniankos vienkiemį;
    • Kačergiškės apylinkės Medinų ir Vosyliškės vienkiemius;
    • Kazitiškio apylinkės Dembaukos, Gudiškės, Kamisoriškės kaimus, Aukštaglynio, Dembavos, Jūrašalių, Juozapinės, Medeikiškės, Miškinių ir Starkiškės vienkiemius;
    • Linkmenų apylinkės Ažuraisčio, Radviliškio kaimus ir Galinių vienkiemį;
    • Naujojo Daugėliškio apylinkės Alviškės, Ažukampio, Čepuliškės, Galaukio, Pasamanio, Pivoriškės, Stanislovavo, Žaliosios, Žilėniškės kaimus ir Gurno vienkiemį;
    • Rimšės apylinkės Beržininkų, Bužienės, Čeverykinės, Gojaus, Grinkiniškės, Kukaveržės, Pasamanės, Šaukštelių, Vaitkuškio kaimus ir Liudvinavo vienkiemį;
    • Tverečiaus apylinkės Mačiutiškės ir Smėlynės vienkiemius;
    • Vidiškių apylinkės Šukeliškės kaimą.
  • 1984-05-29 Nr. X-3992: Pertvarko Sniečkaus darbininkų gyvenvietę į Ignalinos rajono Sniečkaus miesto tipo gyvenvietę.
  • 1984-10-31 Nr. X-4345: Priskiria:
    • Linkmenų apylinkės Vasiuliškės ir Žvirbliškės gyvenamąsias vietoves Švenčionių rajono Kaltanėnų apylinkei, Bendrovės ir Sidabrinės gyvenamąsias vietoves Utenos rajono Saldutiškio apylinkei.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161: Sujungia:
    • Rimšės ir Šiulėnų apylinkes į vieną ir pavadina ją Rimšės apylinke;
    • Kačerginės ir Naujojo Daugeliškio apylinkes į vieną ir pavadina ją Naujojo-Daugeliškio apylinke.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161: Priskiria:
    • Naujojo Daugėliškio apylinkės Antakmenės, Bajorų, Buiviliškės, Dailydžių, Dainiškės, Daržininkų, Dediškės, Galulaukio, Garšvinės, Gedžiūnėlių, Gedžiūnų, Grybėnų, Gurbų, Juodalaukio, Kazlupiškės, Koleniškės, Leoniškės, Lukšeniškės, Miliaučiškės, Navikų, Pagurbės, Pašilės, Petrikonių, Teliūkiškės, Uždalių kaimus – to paties rajono Kazitiškių apylinkei.
  • 1987-03-25 Nr. XI-1529: Panaikina:
    • Ceikinių apylinkės Samaniškės ir Šukėniškės kaimus;
    • Dūkšto apylinkės Geistenių ir Žvilbučių kaimus;
    • Kazitiškio apylinkės Gudiškėlių kaimą, Galulaukio ir Juozapavo vienkiemius;
    • Mielagėnų apylinkės Gilūtų, Joneliškės, Kalviškės, Mielagenėlių, Naujo Paliesiaus, Pempiškės, Zelenkavo kaimus ir Pridoktų vienkiemį;
    • Naujojo Daugėliškio apylinkės Andrelėnų, Būgelių, Novinos, Petriškės kaimus, Byliškės ir Vilkaduobės vienkiemius;
    • Vidiškių apylinkės Balteniškės, Kirtimų ir Podeliškės kaimus.
  • 1988-06-22 Nr. XI-2416:
    • Linkmenų apylinkės Kiauneliškio gyvenamosios vietovės dalį priskiria Švenčionių rajono Kaltanėnų apylinkei.
    • Ceikinių ir Mielagėnų apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Mielagėnų apylinke.

Jonavos rajonas[taisyti]

  • 1979-11-28 Nr. IX-4171: Sujungia:
    • Dumsių apylinkės Šveicarijos kaimą su Aleksandrinės kaimu ir pavadina jį Šveicarijos kaimu, Skarbinų kaimą su Mikeliškių kaimu ir pavadina jį Skarbinų kaimu, Dumšiškių kaimą su Peskūnų kaimu ir pavadina jį Dumšiškių kaimu, Šalūgiškių kaimą su Zubriškių kaimu ir pavadina jį Šalūgiškių kaimu.
  • 1979-11-28 Nr. IX-4172: Panaikina:
    • Bukonių apylinkės Būdų, Gervių, Jonėnų, Kripčių, Masiškių, Paliepių, Sarapiniškių, Šapovėlės, Trapalavos kaimus ir Gromuvkos vienkiemį;
    • Kulvos apylinkės Pėdžių, Salaminų, Skriptelių, Tolėjų, Užbakalių, Voveriškių kaimus ir Pėdiškių vienkiemį;
    • Šilų apylinkės Dragočių, Kvietkučių ir Taukadažių kaimus;
    • Upninkų apylinkės Gudonių, Malinavos ir Staviščios kaimus;
    • Užusalių apylinkės Būdų I, Girininkų I ir Rudmėnų kaimus;
    • Žeimių apylinkės Anutavos, Bacenaukos, Dargužių, Drabušiškių, Gervių, Jonėnų, Juciūnų, Kripčių, Miknaičių, Pabarupės, Pėdžių, Pročkų, Paulinavos, Savydiškių, Skriptelių, Šukių, Upelio ir Vygių kaimus.
  • 1980-11-24 Nr. X-693: Priskiria:
    • Šilų apylinkei – Ukmergės rajono Siesikų apylinkės Tarakų gyvenamosios vietovės dalį;
    • Upninkų apylinkei – Ukmergės rajono Veprių apylinkės Rizgonių gyvenamosios vietovės dalį.
  • 1983-12-28 Nr. X-3642: Panaikina:
    • Bukonių apylinkės Baravykų, Dembavos, Didėnų, Kaulių, Palankesio ir Ridų kaimus;
    • Dumsių apylinkės Balandėlių ir Meištonių kaimus;
    • Kulvos apylinkės Gurelių, Rodžių, Skrandinės ir Vilkynės kaimus;
    • Šilų apylinkės Samaninės kaimą;
    • Upninkų apylinkės Pavikšnės, Stepanavos ir Šeparnės kaimus;
    • Žeimių apylinkės Jovaišų ir Strebeikių kaimus.
  • 1983-12-28 Nr. X-3647: Sujungia:
    • Dumsių apylinkės Dumsių kaimą su Visoriškių kaimu ir pavadina jį Dumsių kaimu;
    • Kulvos apylinkės Dijokiškių kaimą su Aukštadvario vienkiemiu ir pavadina jį Dijokiškių kaimu;
    • Upninkų apylinkės Vareikių kaimą su Dagilionių ir Vidnopolio kaimais ir pavadina jį Vareikių kaimu, Keidžionių kaimą su Diršonių, Gunių, Pagunių kaimais ir pavadina jį Keidžionių kaimu, Kunigiškių kaimą su Lazdynų kaimo dalimi ir pavadina jį Kunigiškių kaimu, Upninkų kaimą su Lazdynų kaimo dalimi ir pavadina jį Upninkų kaimu.

Joniškio rajonas[taisyti]

  • 1979-08-29 Nr. IX-3862: Žagarės apylinkės Martyniškių, Raistų, Stalmokų, Tarbučių, Žukančių gyvenamąsias vietoves ir Dilbinų gyvenamosios vietovės dalį priskiria to paties rajono Juodeikių apylinkei.
  • 1981-12-29 Nr. X-1786: Juodeikių apylinkės Biliūnų, Damelių, Domeikių, Juškaičių, Maželių, Tulnių ir Žeimių gyvenamąsias vietoves priskiria to paties rajono Žagarės apylinkei.
  • 1983-12-28 Nr. X-3642: Panaikina:
    • Juodeikių apylinkės Liutikių ir Reklaičių kaimus, Kepalių apylinkės Metilių kaimą;
    • Kriukų apylinkės Cibukų, Dumblynės kaimus, Žardelių kaimo dalį ir Juodeikių vienkiemį;
    • Pociūnų apylinkės Degučių, Dubovkos, Likaičių ir Marvynos kaimus;
    • Satkūnų apylinkės Girminių kaimą ir Vaišnorių kaimo dalį;
    • Saugėlaukio apylinkės Latveliškių, Oliskos kaimus, Vaišnorių ir Žardelių kaimų dalis;
    • Stupurų apylinkės Sereikėlių kaimą;
    • Žagarės apylinkės Ližikų ir Naugardėlio kaimus.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1160: Panaikina:
    • Bučiūnų apylinkės Vengriškių kaimo dalį;
    • Juodeikių apylinkės Eglių Girios, Miknaičių ir Ročkių kaimus;
    • Kriukų apylinkės Bitužių, Butkūnų, Gailiūnų, Indriliūnų, Žandagų kaimus ir Švitinio vienkiemį;
    • Pociūnų apylinkės Sargūnų kaimą;
    • Saugėlaukio apylinkės Vengriškio kaimo dalį;
    • Žagarės apylinkės Rengių kaimą.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161: Bučiūnų ir Kriukų apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Kriukų apylinke.
  • 1988-06-22 Nr. XI-2416:
    • Panaikina Stupurų apylinkę:
      • Stupurų apylinkės Barysių, Daugalaičių, Gedvainių, Jaučiūnų, Kipštų, Mekių, Poškų, Priešginių, Stupurų, Vanagų gyvenamąsias vietoves ir Lydekių gyvenamosios vietovės dalį – to paties rajono Gataučių apylinkei;
      • Stupurų apylinkės Andrešiūnų, Cigoniškių, Gasčiūnų, Jonaičių, Klopų, Kurmaičių, Liepių, Linksmėnų, Mikšiūnų, Puplesių, Skarių, Vekonių, Verškulių gyvenamąsias vietoves – to paties rajono Kepalių apylinkei;
    • Juodeikių apylinkę pavadina Gaižaičių apylinke;
    • Pociūnų apylinkę pavadina Joniškio apylinke.

Jurbarko rajonas[taisyti]

  • 1979-11-28 Nr. IX-4172: Panaikina Skirsnemunės apylinkės Ąžuolynės ir Pilies III kaimus.
  • 1979-10-31 Nr. IX-4075: Panaikina Stakių apylinkę. Priskiria:
    • Stakių apylinkės Ambručių, Birbilų, Čerbų, Dangutiškės, Dubinskių, Klapatinės, Pamituvio I, Pamituvio II, Pasnietalio, Stakių, Staliorių, Veičiuškių gyvenamąsias vietoves, Paagluonio ir Šambaravos gyvenamųjų vietovių dalis – to paties rajono Raudonės apylinkei;
    • Stakių apylinkės Aušgirio, Baltraitiškės, Degimo, Graužų, Gudžiūnų, Jovališkės, Kazokų, Rievų, Rupeikių, Vidaujos, Volungiškės, Zagriaužio gyvenamąsias vietoves, Cigelnės, Peldžiūnų II, Šambaravos ir Šiaulių gyvenamosios vietovės dalį – to paties rajono Šimkaičių apylinkei;
    • Girdžių apylinkės Baužų, Liudvinavo ir Paalsio II gyvenamųjų vietovių dalis – to paties rajono Šimkaičių apylinkei.
  • 1983-12-28 Nr. X-3642: Panaikina Raudonės apylinkės Bartninkų ir Ivoniškių kaimus.
  • 1983-12-28 Nr. X-3643: Raudonės apylinkės Staliorių gyvenamąją vietovę ir Vaičiuškių gyvenamosios vietovės dalį priskiria to paties rajono Veliuonos apylinkei.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161: Eržvilko ir Rutkiškių apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Eržvilko apylinke.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161: Girdžių apylinkės Dirvonų, Lentinės kaimus ir Pocaičių gyvenamosios vietovės dalį priskiria to paties rajono Eržvilko apylinkei.
  • 1988-06-22 Nr. XI-2416: Sujungia:
    • Jurbarkų ir Žindaičių apylinkes į vieną ir pavadina ją Jurbarkų apylinke;
    • Šimkaičių ir Vadžgirio apylinkes į vieną ir pavadina ją Šimkaičių apylinke.

Kaišiadorių rajonas[taisyti]

  • 1986-10-20 Nr. XI-1160: Panaikina:
    • Kaišiadorių apylinkės Budninkų, Burdiškių, Kaniutiškių, Keturkojų, Medžialaukio, Navasiolkų, Spižarnės, Žaliojo Ostempo kaimus ir Kampietos vienkiemį;
    • Kietaviškių apylinkės Bendrės Taduliškio kaimus, Degutiškės ir Mikailiškės vienkiemius;
    • Kruonio apylinkės Burčiakų ir Karkažiškių kaimus;
    • Nemaitonių apylinkės Skarbiškių kaimą;
    • Palomenės apylinkės Antanaičių, Baroniškių, Dubelių, Guručių, Klevų Būdos, Naujalaukio, Navikų, Paberžės, Živintos kaimus ir Žaliojo Šilelio vienkiemį;
    • Paparčių apylinkės Slabadėlės kaimą;
    • Rumšiškių apylinkės Dambravos, Gojaus, Pievelės ir Rusonių kaimus;
    • Žaslių apylinkės Bareikiškių, Gansonių, Mazaliaučiznos, Rudžių, Šaldaūsių kaimus ir Boleslovo vienkiemį;
    • Žiežmarių apylinkė Bankaučiškių, Lijono, Margelių, Šilėnų, Zablotiškių kaimus ir Polimšės vienkiemį.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161: Palomenės ir Zubiškių apylinkes sujungia į vieną apylinkę ir pavadina ją Palomenės apylinke.
  • 1988-06-22 Nr. XI-2416: Kruonio ir Vilūnų apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Kruonio apylinke.

Kauno rajonas[taisyti]

  • 1982-02-24 Nr. X-1943: Garliavos apylinkės Jurginiškių gyvenamosios vietovės dalį priskiria Prienų rajono Veiverių apylinkei.
  • 1982-03-26 Nr. X-2042: Panaikina:
    • Babtų apylinkės Linelių kaimą;
    • Čekiškės apylinkės Andriukaitynės, Antanavos, Girninkų, Kašelkų, Lauksvydiškių, Lindikų, Naujininkų ir Šlekečių kaimus;
    • Daugeliškių apylinkės Aukštuolių, Butvilonių, Dūdų, Juodmiškio ir Vyžiausių kaimus;
    • Domeikavos apylinkės Aukščių, Juozapavos kaimus ir Jaškių vienkiemį;
    • Garliavos apylinkės Baraginės kaimą;
    • Panevėžiuko apylinkės Algupio ir Babtelių kaimus;
    • Raudondvario apylinkės Pabiržės kaimą;
    • Vanšžiogalos apylinkės Antagynės, Antoniškių, Dzikuškos, Kovališkių, Nartavos, Norkūnų, Vlokių kaimus, Pakalniškių, Šimeliavos ir Tauropolio vienkiemius.
  • 1983-12-28 Nr. X-3645: Priskiria:
    • Alšėnų apylinkės Jonučių, Mastaičių gyvenamųjų vietovių dalis – to paties rajono Garliavos miesto tipo gyvenvietei;
    • Garliavos apylinkės Budrių, Teleičių gyvenamųjų vietovių dalis – to paties rajono Garliavos miesto gyvenvietei.
  • 1984-03-28 Nr. X-3850: Užliedžių apylinkės Linkuvos gyvenamąsias vietoves, Maironiškių ir Šilainių gyvenamųjų vietovių dalis priskiria Kauno miestui.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161: Babtų ir Panevėžiuko apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Babtų apylinke. Priskiria:
    • Vandžiogalos apylinkės Ąžuolyno, Bitvano, Didžiųjų Ibėnų, Geranonių, Jackiškių, Kazimieravos, Kekštynės, Mažųjų Ibėnų, Padaugupio, Stankūnų, Vabravos kaimus – to paties rajono Domeikavos apylinkei.
    • Vilkijos apylinkės Naujatriobių kaimą ir dalį Godėnų gyvenamosios vietovės – to paties rajono Raudondvario apylinkei.
  • 1987-03-25 Nr. XI-1529: Panaikina:
    • Čekiškės apylinkės Matiešių ir Rukiškio kaimus;
    • Daugeliškio apylinkės Pūtrežių, Rusteikių ir Užbalių kaimus;
    • Panevėžiuko apylinkės Vaičiuliškių kaimą;
    • Raudondvario apylinkės Laiges, Paberupio ir Pavejuonio kaimus;
    • Vandžiogalos apylinkės Jalinkos, Kauprių kaimus ir Londono Vienkiemį.
  • 1988-06-22 Nr. XI-2416:
    • Daugeliškių ir Vilkijos apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Vilkijos apylinke.
    • Vandžiogalos apylinkės Boniškių, Preišiogalos, Puikonių, Skrebiniškių gyvenamąsias vietoves priskiria to paties rajono Domeikavos apylinkei.

Kėdainių rajonas[taisyti]

  • 1983-12-28 Nr. X-3646: Priskiria:
    • Kėdainių apylinkės Justinavos, Šventoniškio, Varėnų, Varkolių, Vilainių gyvenamųjų vietovių dalis – Kėdainių miestui;
    • Nociūnų apylinkės Paobelių gyvenamosios vietovės dalį – Kėdainių miestui;
    • Surviliškio apylinkės Kutiškių gyvenamosios vietovės dalį – Kėdainių miestui.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161: Labūnavos ir Nociūnų apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Nociūnų apylinke.
  • 1988-06-22 Nr. XI-2416: Sujungia:
    • Josvainių ir Kunionių apylinkes į vieną ir pavadina ją Josvainių apylinke;
    • Kėdainių ir Tiskūnų apylinkes į vieną ir pavadina ją Kėdainių apylinke;
    • Krakių ir Pajieslio apylinkes į vieną ir pavadina ją Krakių apylinke;
    • Pagirių ir Šėtos apylinkes į vieną ir pavadina ją Šėtos apylinke.
    • Priskiria:
      • Šetos apylinkės Aukštųjų Kaplių, Bugumilavos, Jaskaičių, Pašumerio, Trakučių, Žemųjų Koplių, Milžemių gyvenamąsias vietoves – to paties rajono Aristavos apylinkei;
      • Šėtos apylinkės Taujankų gyvenamąją vietovę – to paties rajono Truskavos apylinkei.

Kelmės rajonas[taisyti]

  • 1983-12-28 Nr. X-3642: Panaikina:
    • Grimzių apylinkės Kambariukų, Pagirių kaimus, Šonos ir Žukiškės vienkiemius;
    • Karklėnų apylinkės Anoliškės ir Bartiškės kaimus;
    • Kelmės apylinkės Alijošiškės, Grybiškės, Rupšių, Žvalgupio kaimus, Bausgirio, Bagužių, Dvarviečių, Kašarkos, Licinavos, Ramoniškės, Sirvydų ir Vanaginės vienkiemius;
    • Kiaunorių apylinkės Biekšių, Pavengrio, Užmiškių kaimus, Barsukynės, Pelėdiškės ir Svilės vienkiemius;
    • Liolių apylinkės Beržpelkio, Gailaitiškės, Jonušių, Jonaičių, Kaspariškės, Klevynės, Lapyniškės, Licinavos, Lyksnių, Martapolio, Palyksnio, Pušinpelkio, Pupsčių, Salopelkio, Skėriškės, Šankių, Šeduviškės, Talkininkų, Žilių kaimus, Mikalinės ir Vitartiškės vienkiemius;
    • Pakražančio apylinkės Bargailių, Dauskurdų, Giniočių kaimus, Daugėliškės, Dirvoniškių, Palokvarčio ir Sukuro vienkiemius;
    • Pašilėnų apylinkės Cedroniškės, Garnių, Girės, Lukšių ir Valakiukų kaimus;
    • Šaukėnų apylinkės Alijošiškės, Kerėžių, Reinikėlių kaimus, Tarutlaukės ir Vainiškės vienkiemius;
    • Užvenčio apylinkės Bikioniškės, Degsnės, Naudvario, Pagirių, Pavyšnio, Užgrabių kaimus, Burbiškių, Grebeliškės, Pikpelkio, Remeziškės ir Žerių vienkiemius.
  • 1984-07-25 Nr. X-4120: Priskiria:
    • Grimzių apylinkės Naisių gyvenamosios vietovės dalį Šiaulių rajono Bubių apylinkei;
    • Pašilėnų apylinkės Lieplaukio gyvenamąją vietovę Šiaulių rajono Raudėnų apylinkei.
  • 1984-10-31 Nr. X-4346: Kelmės apylinkės Moteikių ir Vargeniškės gyvenamąsias vietoves priskiria to paties rajono Grimzių apylinkei.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161: Kiaunorių ir Tytuvėnų apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Tytuvėnų apylinke.
  • 1986-02-26 Nr. XI-699: Pašilėnų apylinkei priskiria Telšių rajono Upynos apylinkės Užpelkių kaimą.
  • 1988-06-22 Nr. XI-2416:
    • Karklėnų ir Kražių apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Kražių apylinke.
    • Panaikina Pašilėnų apylinkę. Priskiria:
      • Pašilėnų apylinkės Aukšelių, Aunuvėnų, Beržėnų II, Daugirdų, Dirvonėlių, Dulkiškių, Gumiltėnų, Kadagyno, Kalniškių, Kentrių, Kibgirės, Paplėštakių, Pašatrijos, Petrošių, Tilvikų, Užberžynio, Užpelkių, Vaišlaukio, Vidsodžio gyvenamąsias vietoves – to paties rajono Šaukėnų apylinkei;
      • Pašilėnų apylinkės Beržėnų I, Čiotiškių, Degsnės, Leliušių, Pašilėnų, Plikšilio, Ramučių, Toleikių, Užakių, Ušnėnų, Volungių gyvenamąsias vietoves – to paties rajono Užvenčio apylinkei.

Klaipėdos rajonas[taisyti]

  • 1979-09-26 Nr. IX-3945: Dovilių apylinkės Grambaviškių gyvenamosios vietovės dalį ir to paties rajono Gargždų apylinkės Saulažolių gyvenamosios vietovės dalį priskiria Gargždų miestui.
  • 1981-12-01 Nr. X-1687: Priskiria:
    • Dovilų apylinkės Žardės gyvenamosios vietovės dalį – Klaipėdos miestui;
    • Kretingalės apylinkės Karklės gyvenamosios vietovės dalį – Klaipėdos miestui;
    • Sendvario apylinkės Jakų gyvenamosios vietovės dalį – Klaipėdos miestui.
  • 1983-12-28 Nr. X-3642: Panaikina:
    • Dovilų apylinkės Skrandžių kaimą;
    • Endriejavo apylinkės Anužių, Daubakių, Mikų ir Žalakiškės kaimus;
    • Kretingalės apylinkės Laukžemių ir Urbikių kaimus;
    • Sendvario apylinkės Glušių ir Karališkių kaimus;
    • Veiviržėnų apylinkės Arvydiškių, Beinoriškių ir Lamsodžio kaimus;
    • Vėžaičių apylinkės Balkalnio, Mostaičių, Paalančio ir Voveriškių kaimus.
  • 1983-12-28 Nr. X-3647: Priekulės apylinkės Dituvos kaimą sujungia su Dituvėlės kaimu ir pavadina jį Dituvos kaimu.
  • 1983-07-25 Nr. X-4120: Vėžaičių apylinkės Tilvikų gyvenamosios vietovės dalį priskiria Plungės rajono Kulių apylinkei.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161: Endriejavo ir Judrėnų apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Endriejavo apylinke.
  • 1987-09-30 Nr. XI-1925: Priskiria:
    • Dovilų apylinkės Rimkų, Švepelių ir Žardės gyvenamųjų vietovių dalis – Klaipėdos miestui;
    • Sendvario apylinkės Labrenciškės gyvenamosios vietovės dalį – Klaipėdos miestui.
  • 1988-06-22 Nr. XI-2416: Priskiria:
    • Agluonėnų apylinkės Kisinių gyvenamosios vietovės dalį – to paties rajono Dovilų apylinkei;
    • Veiviržėnų apylinkės Rusinų gyvenamosios vietovės dalį – to paties rajono Vėžaičių apylinkei.

Kretingos rajonas[taisyti]

  • 1984-11-28 Nr. X-4411: Panaikina:
    • Darbėnų apylinkės Degimų, Maloniškių, Memaičių ir Pietaraičių kaimus;
    • Imbaro apylinkės Barkelių, Rokiškio ir Urbaičių kaimus;
    • Kartenos apylinkės Drungilų ir Raštų kaimus;
    • Kurmaičių apylinkės Slučkų ir Sungailių kaimus;
    • Laukžemės apylinkės Degimų ir Markutiškių kaimus;
    • Žalgirio apylinkės Bliudsukių, Kačaičių, Skudžių ir Šmilkščių kaimus, Stančių vienkiemį.
  • 1988-06-22 Nr. XI-2416: Sujungia:
    • Darbėnų ir Laukžemės apylinkes į vieną ir pavadina ją Darbėnų apylinke;
    • Kurmaičių ir Rūdaičių apylinkes į vieną ir pavadina ją Kretingos apylinke.

Kupiškio rajonas[taisyti]

  • 1982-03-29 Nr. X-2042: Panaikina:
    • Alizavos apylinkės Akmenės, Atžalyno, Indruliškio, Janušiškių, Pagirės, Petrukiškio, Skaistgirio, Strošiūnų, Šilelio, Urnėniškio, Vaideginės kaimus, Akmenės ir Dvarpelio vienkiemius;
    • Antašavos apylinkės Juodžlankio, Kandriškio, Kreiveniškių, Radiškio ir Žekiškių kaimus;
    • Aukštupėnų apylinkės Butkūnų, Krasnavos ir Mauriniškio kaimus;
    • Noriūnų apylinkės Iganiškio, Ivoniškio, Kikildžių, Liutynės, Medinų, Sineliškių, Šarkiškių, Trinapolio, Vilutiškių kaimus, Girvalakių, Jokubiškio, Mikalauskinės, Plotelių, Steponavos, Šileliškių ir Užubalių vienkiemius;
    • Skapiškio apylinkės Bočiupio, Breskų, Juodeikėlių, Kreipšiukų, Laukelių, Paupio, Pliaunos, Ramoniškio, Viluinių kaimus, Degintinio, Gabrielavos, Graužiškio ir Valeikiškio vienkiemius;
    • Subačiaus apylinkės Akmenių, Čirpiškio, Girelės, Liaukiškių ir Upių kaimus;
    • Šimonių apylinkės Ažusienių, Jurgiškio I, Jurgiškio II, Laukesos, Margių, Mieleikiškio kaimus, Darabyno ir Razripkos vienkiemius.
  • 1984-05-29 Nr. X-3993: Panaikina Palėvenėlės apylinkę. Priskiria:
    • Palėvenėlės apylinkės Daukučių, Daukutėlių, Kunigiškio, Laičių, Maldiniškio, Mazgeliškio, Miliūnų, Suvainių, Pagojės, Palėvenėlės, Rudikų, Rudikėlių, Rukšiškio ir Žaidelių gyvenamąsias vietoves – to paties rajono Alizavos apylinkei;
    • Palėvenėlės apylinkės Gindvilių, Jutkonių, Laukminiškių, Samarskos, Vilniaus ir Virbališkių gyvenamąsias vietoves – to paties rajono Aukštupėnų apylinkei.
    • Alizavos apylinkės Bakšėnų, Bartašiškio, Buožių, Kalnuočių, Nodiejiškių, Tuitų ir Žilių gyvenamąsias vietoves – to paties rajono Antašavos apylinkei.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161: Noriūnų ir Subačiaus apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Noriūnų apylinke.
  • 1988-06-22 Nr. XI-2416:
    • Panaikina Antašavos apylinkę. Priskiria:
      • Antašavos apylinkės Bakšėnų, Bartašiškio, Berniūniškių, Besąsparių, Buožių, Gyvakarų, Griciūnų, Gumbelių, Kalnuočių, Klingų, Kreivenių, Likalaukių, Nodiejiškių, Pabūdžio, Paliepių, Salamiesčio, Stuburų, Tuitų, Žilių gyvenamąsias vietoves – to paties rajono Alizavos apylinkei;
      • Antašavos apylinkės Antašavos, Astravų, Bedalių, Daršiškių, Didžprūdžių, Dumbliūnų, Duorpių, Gaižiškių, Gikonių, Kiaulėdžių, Lamatų, Naugarų, Ničiūnų, Paliepėlių, Tebešiūnų, Trasykių, Uoginių, Užubalių, Viktariškių, Žemaitėlių, Žižmariškio gyvenamąsias vietoves – to paties rajono Aukštupėnų apylinkei.
    • Aukštupėnų apylinkę pavadina Kupiškio apylinke.

Lazdijų rajonas[taisyti]

  • 1981-02-25 Nr. X-953: Leipalingio apylinkės Baltašiškės gyvenamąją vietovę priskiria Druskininkų miestui.
  • 1981-12-01 Nr. X-1688: Lazdijų apylinkės Buktos, Katkiškės, Nemajūnų ir Papalazdijų I gyvenamųjų vietovių dalis priskiria Lazdijų miestui.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161: Naikina Abarauskų apylinkę. Priskiria:
    • Abarauskų apylinkės Dumbliauskų, Jančiulių, Menciškių, Vainiūnų ir Valentų kaimus – to paties rajono Kapčiamiesčio apylinkei;
    • Abarauskų apylinkės Abarauskų, Ančios, Barčių, Bartelių, Bertašiūnų, Dvarčiškės, Juškonių, Kuolonių, Kailinių, Mikalinos, Novartiškės, Neliubonių, Ilgininkų, Pšeimos, Radvilonių, Salučių, Senkonių, Snaigyno, Šilainės, Šapurų, Šutronių, Viktarinos, Norkūnų, Paliepio, Smališkės, Valančiūnų, Murgelių kaimus – to paties rajono Veisiejų apylinkei.

Marijampolės rajonas[taisyti]

  • 1979-11-28 Nr. IX-4169: Sudaro Kapsuko rajone Jungėnų apylinkę. Jungėnų apylinkei priskiria Kapsuko rajono Kalvarijos apylinkės Aukštutinių Suvalkėlių, Dambaukos, Godūniškių, Jungėnų, Kalvarijos (geležinkelio stoties), Kimšų, Kreivosios, Mikalaukos, Molinės, Staviškių, Šlynų ir Žemutinių Suvalkėlių gyvenamąsias vietoves.
  • 1980-10-29 Nr. X-614: Trakiškių apylinkės Kuktiškių gyvenamosios vietovės dalį priskiria Kapsuko miestui.
  • 1983-12-28 Nr. X-3644: Priskiria Liudvinavo apylinkės Gulbiniškių, Juodųjų Šaltinių, Kumelionių, Liepynų, Stebuliškių, Šatiškių ir Vazniškių gyvenamąsias vietoves to paties rajono Meškučių apylinkei.
  • 1984-07-25 Nr. X-4122: Panaikina:
    • Gudelių apylinkės Dzingiškių, Paltuvkos kaimus ir Vengelnicos vienkiemį;
    • Guobų apylinkės Baltreliškių, Cinorpievių, Čisavos, Murmuliškių, Serbentiškių ir Žydaviškio kaimus;
    • Igliaukos apylinkės Dambravos, Kopūstinės ir Pakūlingės kaimus;
    • Jungėnų apylinkės Molinės kaimą;
    • Jungežerių apylinkės Gintautų, Grandų, Kiauniškių ir Mikalajavo kaimus;
    • Kalvarijos apylinkės Ivoškų, Jaurinės, Pajaujiškių ir Samų kaimus;
    • Kazlų Rūdos apylinkės Aržuolupio, Barsukinės, Kermušio, Mažosios Išdagos, Runkių, Senojo Būdviečio, Šiaudiniškės, Trakinės ir Vosylynės kaimus;
    • Liubavo apylinkės Aguonėlio, Pajaujų ir Žaliosios kaimus;
    • Liudvinavo apylinkės Aštrulių, Babalinės, Dilginės, Gudupių, Kirkiliavo, Pasūduones, Patrakinės, Rėderiškių, Trakų, Tūrupėlio, Varnališkių kaimus, Baraginės, Pakirkilavo, Pamlinarskų, Šaltinių ir Starabūdiškių vienkiemius;
    • Meškučių apylinkes Briediškių, Lipniškių, Paršinskų ir Stūriškių kaimus;
    • Sangrūdos apylinkės Rūdiškės kaimą;
    • Sasnavos apylinkės Valčiuvos kaimą ir Bendoriškių kaimo dalį;
    • Šunskų apylinkės Barsukinės ir Domeikų kaimus;
    • Trakiškių apylinkės Čiuoderiškių kaimą ir Bendoriškių kaimo dalį.
  • 1985-10-30 Nr. XI-446: Priskiria:
    • Liudvinavo apylinkės Būdbalių, Liepynų, Liucinavo, Nartelio gyvenamųjų vietovių dalis – Kapsuko miestui;
    • Meškaičių apylinkės Kumelionių, Liepynų, Mikalinės, Pabaigų, Ungurinės gyvenamųjų vietovių dalis – Kapsuko miestui;
    • Šunkskų apylinkės Mokolų, Tarpučių gyvenamųjų vietovių dalis – Kapsuko miestui;
    • Trakiškių apylinkės Aleksandravo, Kuktiškių, Steponiškių, Trakiškių gyvenamųjų vietovių dalis – Kapsuko miestui.
  • 1985-06-26 Nr. XI-192: Pakeičia Kapsuko rajono Gruobų apylinkės pavadinimą į Ąžuolų Būdos.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161: Jungėnų ir Kalvarijos apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Kalvarijų apylinke.
  • 1987-03-25 Nr. XI-1529: Panaikina:
    • Ąžuolų Būdos apylinkės Galginų, Grigaliūniškių kaimus;
    • Kalvarijos apylinkės Barkų, Patašinės kaimus ir Juniškių vienkiemį;
    • Kazlų Rūdos apylinkės Patašiškės, Ubagnovienos kaimus ir Višakiškės kaimo dalį;
    • Liudvinavo apylinkės Ūdrupio kaimą;
    • Sasnavos apylinkės Aukštiškės, Grabavos, Išdagėlių, Puodžiškės kaimus ir Višakiškės kaimo dalį;
    • Trakiškių apylinkės Dybakalnio, Lyderiškių ir Petravinės kaimus.
  • 1988-06-22 Nr. XI-2416:
    • Sujungia:
      • Jurgežerių ir Kalvarijos apylinkes į vieną ir pavadina ją Kalvarijos apylinke;
      • Meškuičių ir Trakiškių apylinkes į vieną ir pavadina ją Kapsuko apylinke;
      • Ąžuolų Būdos ir Kazlų Rūdos apylinkes į vieną ir pavadina ją Kazlų Rūdos apylinke;
    • Priskiria:
      • Kapsuko apylinkės Juodųjų Šaltinių, Šatinskų, Vazniškių gyvenamąsias vietoves ir Gulbiniškių, Stebuliškių gyvenamųjų vietovių dalis – to paties rajono Kalvarijų apylinkei;
      • Kapsuko apylinkės Stebuliškių gyvenamosios vietovės dalį – to paties rajono Liudvinavo apylinkei;
      • Kalvarijos apylinkės Pasūduonių gyvenamosios vietovės dalį – to paties rajono Kapsuko apylinkei;
      • Kazlų-Rūdos apylinkės Eglupio, Skučiškės, Vitkiškės gyvenamąsias vietoves ir Nedėldaržio gyvenamosios vietovės dalį, Brastos gyvenamosios vietovės dalį – to paties rajono Sasnavos apylinkei.
  • 1989-03-21 Nr. XI-2843: Pakeičia Kapsuko miesto ir Kapsuko rajono pavadinimus ir pavadina juos Marijampolės miestu ir Marijampolės rajonu.

Mažeikių rajonas[taisyti]

  • 1984-11-28 Nr. X-4413: Priskiria:
    • Mažeikių apylinkės Auksūdžio, Purvėnų ir Žiogaičių gyvenamųjų vietovių dalis – to paties rajono Laižuvos apylinkei;
    • Ruzgų apylinkės Bukančių, Dapšių, Dautarų, Kentaučių, Kugių, Kukių, Obeliškių, Parakalnio, Pocaičių, Repšių, Strygalės, Sudintų, Šeirių ir Ukrinų gyvenamąsias vietoves – to paties rajono Židikų apylinkei;
    • Ruzgų apylinkės Bugenių ir Liūdėnų gyvenamąsias vietoves – to paties rajono Šerkšnėnų apylinkei;
    • Židikų apylinkės Butikių, Dingailų, Grūstės, Mažaičių, Renavo, Skėrių, Šilių, Tvaskučių ir Vadagių gyvenamąsias vietoves – to paties rajono Sedos apylinkei;
    • Židikų apylinkės Mažaičių gyvenamosios vietovės dalį – to paties rajono Šerkšnėnų apylinkei.
  • 1984-11-28 Nr. X-4411: Panaikina:
    • Ruzgų apylinkės Kiminiškio ir Padarbų kaimus;
    • Sedasų apylinkės Greicių kaimą;
    • Šerkšnėnų apylinkės Andriekų ir Padagų kaimus;
    • Tirkšlių apylinkės Meinorių ir Nausodės kaimus.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161: Panaikina Ruzgų apylinkę. Priskiria:
    • Ruzgų apylinkės Bugenių, Kalnėnų, Kuodžių, Kurmaičių, Linksnakių, Pumpurų, Ruzgų, Troškučių, Zastaučių kaimus ir dalį Juodeikių gyvenamosios vietovės – to paties rajono Mažeikių apylinkei;
    • Ruzgų apylinkės Bataičių, Bučiškės, Dapšių, Dautarų, Giniočių, Griežės, Juodeikėlių, Kentaučių, Liepkalnio, Miltenių, Palūšės, Parakalnio, Pikelių, Ritinės, Strygalės, Žibininkų kaimus ir dalį Juodeikių gyvenamosios vietovės – to paties rajono Židikų apylinkei.
  • 1987-09-30 Nr. XI-1926: Reivydžių apylinkės Reivydžių gyvenamosios vietovės dalį priskiria Mažeikių miestui.

Molėtų rajonas[taisyti]

  • 1980-10-29 Nr. X-616: Priskiria:
    • Joniškio apylinkės Alkūnų, Babačiznos, Bulaučiznos, Dailidžių, Damačiznos, Dirvoniškių, Dūdanosių, Egipto, Gaižiūnų, Garšvėnų, Grubiškių, Jaunakampio, Jotoniškių, Jukniškių, Kačiūniškių, Karalinavos, Laukininkų, Liepeliškių, Matelėnų, Medinų, Mikalojiškio, Naujasodžių, Paliepių, Pašulniškių, Patilčių, Pikčiuniškių, Rasteniškių, Spačiūniškių, Steponiškių, Suduikių, Surguškių, Traniškių, Ūtos, Užtilčių, Vilpiškių, Žeimelių, Žeimių gyvenamąsias vietoves ir Kūmonių gyvenamosios vietovės dalis – to paties rajono Inturkės apylinkei.
    • Paąžuolių apylinkės Gabrieliškio, Glembuvkos, Janonių, Kalvių, Klabinių, Mokylių, Paąžuolių, Pagulbio, Sedūniškio, Smėlinkos, Tomiluvkos, Viktoriškio ir Želtiškių gyvenamąsias vietoves – to paties rajono Alantos apylinkei.
  • 1982-02-24 Nr. X-1944: Priskiria:
    • Mindūnų apylinkės Andrioniškio, Antadūrės, Antatiškių, Braškiškių, Cezariškių, Juodiškių, Kementiškių, Spaskų, Stacijavos ir Šeštokiškių gyvenamąsias vietoves – to paties rajono Čiulėnų apylinkei.
  • 1982-03-26 Nr. X-2042: Panaikina:
    • Alantos apylinkės Ąžuolijos, Drobiškių, Liesėnų, Trako, Užliesėnio ir Vildžiūniškio kaimus;
    • Arnionių apylinkės Novosiolkos ir Šlapabalės vienkiemius;
    • Balninkų apylinkės Juozapuvkos, Kazokiškių, Lagesių, Laumenkos ir Pagirėlės kaimus;
    • Dubingių apylinkės Šaukšteliškių kaimą, Abramaučiznos, Gracidkalnių, Platiškių, Paskaučiznos ir Želiškių vienkiemius;
    • Čiulėnų apylinkės Alksniapievio, Bimbiriškių, Pamalkutės kaimus ir Inketrių vienkiemį;
    • Giedraičių apylinkės Gudonių kaimą, Gajuvkos ir Veseluvkos vienkiemius;
    • Inturkės apylinkės Dolnicos kaimą ir Verkių vienkiemį;
    • Joniškio apylinkės Ivoniškių vienkiemį;
    • Luokesos apylinkės Tvarkų kaimą;
    • Mindūnų apylinkės Novasodų ir Rašelės kaimus;
    • Paąžuolių apylinkės Baruvkos kaimą ir Dovydiškio vienkiemį;
    • Suginčių apylinkės Adomiškio, Dubelkos, Galdiškių, Noliškio kaimus ir Branišavos vienkiemį.
  • 1984-10-31 Nr. X-4345: Suginčių apylinkės Navazų, Paeisetės I, Paeisetės II, Pavajuonio gyvenamąsias vietoves priskiria Utenos rajono Saldutiškio apylinkei.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161: Balninkų ir Paąžuolių apylinkes sujungia į vieną ir ją pavadina Balninkų apylinke.
  • 1987-03-25 Nr. XI-1529: Panaikina:
    • Alantos apylinkės Kuoliškio kaimą ir Sidabrinės vienkiemį;
    • Balninkų apylinkės Padvarninkų kaimą;
    • Inturkės apylinkės Čimbariškių, Kozelaukos, Sadaimių kaimus;
    • Luokesos apylinkės Vėželių vienkiemį;
    • Suginčių apylinkės Ferdantavos, Joneikiškių, Juodapurvio, Krakiškių, Molinkos, Padėlinės, Raudonupio, Užupio kaimus, Gruoblių, Lisagurkos, Medinų, Naujasodžio ir Rubakalio vienkiemius;
    • Videniškių apylinkės Šilninkų kaimą ir Daubariškių vienkiemį.
  • 1988-06-22 Nr. XI-2416: Arnionių ir Joniškio apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Joniškio apylinke.

Pakruojo rajonas[taisyti]

  • 1980-05-28 Nr. X-161: Žeimelio apylinkės Pamaučių gyvenamąją vietovę priskiria Pasvalio rajono Vaškų apylinkei.
  • 1981-12-29 Nr. X-1787: Stačiūnų apylinkei priskiria Šiaulių rajono Kairių apylinkės Norušaičių gyvenamosios vietovės dalį.
  • 1982-01-27 Nr. X-1867: Priskiria:
    • Lygumų apylinkės Burniškių, Gedminių, Išdagiečių, Kazokų, Mažionių, Miciūnų, Naujapamūšio, Satkūnų ir Želčių gyvenamąsias vietoves – to paties rajono Pašvitinio apylinkei.
    • Linkuvos apylinkės Pamūšio gyvenamąją vietovę – to paties rajono Klovainių apylinkei.
    • Pakruojo apylinkės Bešonių, Paežerių ir Šinkaučiškio gyvenamąją vietovę – to paties rajono Klovainių apylinkei.
  • 1983-12-28 Nr. X-3642: Panaikina:
    • Klovainių apylinkės Balselių, Girelės, Paežerių, Viduvalkių, Žurkių kaimus, Botužių, Rokickų ir Rymiškio vienkiemius.
  • 1983-12-28 Nr. X-3647: Sujungia:
    • Klovainių apylinkės Titonių kaimą su Stakšelių kaimu ir pavadina jį Titonių kaimu; Lašmenpamūšio kaimą su Pamūšio kaimu ir pavadina jį Lašmenpamūšio kaimu.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161: Lygumų ir Stačiūnų apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Lygumų apylinke.
  • 1988-04-28 Nr. XI-2286: Panaikina:
    • Guostagalio apylinkės Barysų, Brėklių, Gojaus, Kurnonių ir Turčinų kaimus;
    • Klovainių apylinkės Laukagalio kaimą;
    • Linkuvos apylinkės Judiškių, Kalnelių, Lakštonių, Putinų, Ratkūnų, Šiaudinių, Višeikių, Ziniūnų kaimus ir Bubilų kaimo dalį;
    • Lygumų apylinkės Ruklaukio, Šiliškio, Vimbalės, Vismantėlių kaimus, Margavonės ir Reisbalės vienkiemius;
    • Pakruojo apylinkės Bagdoniškių, Puknionių, Sidaugų ir Užusienių kaimus;
    • Pašvitinio apylinkės Arimonių, Gintarų, Naujapamūšio, Petrikonių, Tremtinių, Želčių kaimus ir Bubilų kaimo dalį;
    • Žeimelio apylinkės Aleksejevkos I, Degių, Gudelių, Klausučių, Kremblių, Putrelių, Skiknių, Trumpakojų kaimus ir Mielių vienkiemį.

Panevėžio rajonas[taisyti]

  • 1979-10-31 Nr. IX-4074: Smilgių apylinkės Bučių, Mazgaigalio, Naudvario, Pranionių, Sidžiūnų gyvenamąsias vietoves, Gustonių, Nauradų ir Pažibų gyvenamųjų vietovių dalis priskiria to paties rajono Naujamiesčio apylinkei.
  • 1979-11-28 Nr. IX-4172: Panaikina:
    • Karsakiškio apylinkės Mastrakio, Pakauprių, Petrauskynės, Skynimų, Šermukšnynės, Vosiūnų kaimus, Šerniškių ir Užubalių vienkiemius;
    • Krekenavos apylinkės Akmenės, Kareiviškių, Kemstrotinės, Raukutiškių, Stukų, Tauginaičių, Trimitų, Vaitkūnų kaimus, Butrimiškės, Beržytės, Kabaldos ir Paliaudės vienkiemius;
    • Miežiškių apylinkės Tautiškių, Užudienio kaimus, Brunavos ir Ožkinės vienkiemius;
    • Naujamiesčio apylinkės Baluškių, Graužuojos, Jurgionių, Vidurmiškio kaimus, Sanžilės ir Trakų vienkiemius;
    • Panevėžio apylinkės Trako, Užubalio kaimus, Dvareliškių ir Jackonių vienkiemius;
    • Petriškių apylinkės Sipailiškių kaimą ir Lukšiakaimio vienkiemį;
    • Raguvos apylinkės Fabijoniškio, Šilų kaimus ir Eglaičių vienkiemį;
    • Ramygalos apylinkės Ąžuolytės, Drulupio, Gaidų, Meškaduobės, Osinaukos, Repšiškių, Šeduikinės kaimus ir Pavinkšnio vienkiemį;
    • Smilgių apylinkės Vinikių kaimą;
    • Upytės apylinkės Deveikiškio, Dirvonų, Dubulių, Dukinės, Kumpių, Lepariškio, Mingelionių, Mintaušio, Nuoskinių, Pali arko, Papiškių, Plaučgalio, Rojūnų, Sabonių, Steponionių, Tvankstės, Valatkiškio, Vitriškio, Zajanciškių, Zalatorių, Žaibgalos kaimus ir Radikonių vienkiemį;
    • Vadoklių apylinkės Girdiškio, Vyplių kaimus, Bikelio ir Gegužinės vienkiemius;
    • Velykių apylinkės Dirvonų, Kidiškio, Ringio ir Sausgirio vienkiemius;
    • Velžio apylinkės Žeriaukų kaimą.
  • 1980-11-24 Nr. X-693: Vadiklių apylinkės Šambališkių gyvenamosios vietovės dalį priskiria Ukmergės rajono Taujėnų apylinkei.
  • 1985-04-24 Nr. XI-73: Priskiria:
    • Karsakiškio apylinkei – Biržų rajono Vabalninko apylinkės Muimelio kaimo dalį Padagų kaimą bei Laužų ir Linkiamiškio kaimų dalis, Šakupio vienkiemį;
    • Vadoklių apylinkei – Ukmergės rajono Taujėnų apylinkės Stieprų kaimo dalį.
  • 1987-09-30 Nr. XI-1927: Priskiria:
    • Karsakiškio apylinkės Senamiesčio kaimo dalį – Panevėžio miestui;
    • Miežiškių apylinkės Venslaviškių gyvenamosios vietovės dalį – Panevėžio miestui;
    • Naujamiesčio apylinkės Kniaudiškių, Navadolio, Savitiškio gyvenamųjų vietovių dalis – Panevėžio miestui;
    • Panevėžio apylinkės Pažalvaičių, Plukių, Senamiesčio gyvenamųjų vietovių dalis – Panevėžio miestui;
    • Velžio apylinkės Dembavos, Molainių, Pajuosčio, Staniūnų, Stetiškių gyvenamųjų vietovių dalis – Panevėžio miestui.
  • 1988-06-22 Nr. XI-2416: Sujungia:
    • Krekenavos ir Petriškių apylinkes į vieną ir pavadina ją Krekenavos apylinkė;
    • Velykių ir Velžio apylinkes į vieną ir pavadina ją Velžio apylinke;
    • Vadoklių apylinkės Bartkūnų, Daniūnų, Debikonių, Giedraitinės, Gudelių, Išlaužų, Juodžių, Kuršių, Linažiedžių, Padembių, Pakščių, Pociūnų, Povilonių, Rainaičių, Stebėkių I, Užuraisčių, Žižmelių, Žižmių, Žižmintų gyvenamąsias vietoves priskiria to paties rajono Ramygalos apylinkei.
  • 1989-06-21 Nr. XI-3030: Pakeičia Miežiškių apylinkės Smilgių kaimo pavadinimą į Nevėžio.

Pasvalio rajonas[taisyti]

  • 1980-05-28 Nr. X-161: Priskiria:
    • Vaškų apylinkei – Pakruojo rajono Žeimelio apylinkės Pamaučių gyvenamąją vietovę;
    • Vaškų apylinkės Plonėno ir Staškavičių gyvenamąsias vietoves – Pakruojo rajono Žeimelio apylinkei.
  • 1981-12-01 Nr. X-1690: Joniškėlio apylinkės Būdininkų, Daukučių, Deglėnų, Jaciūnų, Jakūbonių, Jusėnų, Laukugalio, Mickaičių, Pagirnupių, Šermūkšnių, Šniurų ir Vildūnų gyvenamąsias vietoves priskiria to paties rajono Pušaloto apylinkei.
  • 1982-03-26 Nr. X-2042: Panaikina:
    • Gružių apylinkės Lepšynės ir Vaišvilynės kaimus;
    • Joniškėlio apylinkės Bukauskų, Čeniškėlių, Čeniškių kaimus ir Voskonių vienkiemį;
    • Pušaloto apylinkės Girpetrių, Virbinių kaimus, Mieklės ir Užusienio vienkiemius;
    • Tetirvinų apylinkės Naujasodžio, Poceliškio kaimus, Kuliaučynės ir Pabrantės vienkiemius.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1160: Panaikina:
    • Daujėnų apylinkės Galinių, Maliupių, Pulciniškio, Rukšalaukio, Steponiškių, Suveizdiškio kaimus, Dalinavos, Gumbės ir Petraičių vienkiemius;
    • Joniškėlio apylinkės Žvirgždžiūnų kaimą ir Bulvonių vienkiemį;
    • Kiemėnų apylinkės Manikunėlių, Purvelių, Šalnų kaimus, Laumekiškių ir Ūsiškių vienkiemius;
    • Krinčino apylinkės Lapiškių, Lebeniškėlių ir Valakų kaimus;
    • Pasvalio apylinkės Naujapamūšio kaimą;
    • Pumpėnų apylinkės Atžalytės, Niurkonių, Petriškių, Preibių, Švilpiškių ir Vilkaluvkos kaimus;
    • Pušaloto apylinkės Eimuliškio, Jusėnų, Patapūrių, Šniūrų kaimus ir Buojaragio vienkiemį;
    • Saločių apylinkės Dembinės, Našlėnų kaimus ir Laumekių vienkiemį;
    • Tetervinų apylinkės Biliūnų ir Gipiškių kaimus;
    • Vaškų apylinkės Eidžiotonių, Gudelių, Straupėnų, Vačekių kaimus, Aukštuolių, Burniškių, Cerkšbalės, Jakimiškio, Kalno-Grąžčių, Kelmynės, Kervesėlių, Limparų, Plikiškio ir Slėnio-Grąžčių vienkiemius.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161: Panaikina Tetirvinų apylinkę. Priskiria:
    • Tetirvinų apylinkės Burgėnų, Kildiškių, Puodžių, Rojūnų, Sokų, Šunkiškių, Telželių, Vileišių, Žilpamūšio to paties rajono Saločių apylinkei;
    • Tetirvinų apylinkės Apušynės, Atiškių, Baravykinės, Biliūnų, Daukšiogalos, Gipiškių, Gudgalių, Maskolijos, Nečionėlių, Nečionių, Nemeikšiūnų, Norių, Norelių, Putrių, Putriškių, Skrebotiškių, Telžių, Tetirvinų to paties rajono Vaškų apylinkei.
  • 1988-06-22 Nr. XI-2416:
    • Kiemėnų ir Saločių apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Saločių apylinke.
    • Panaikina Grūžių apylinkę. Priskiria:
      • Grūžių apylinkės Didmiškio, Kelmučių, Nereikonių, Pantakonių, Punkrelių, Ruškelių, Sabonių, Šiukštonių, Švobiškio gyvenamąsias vietoves ir Daniūnų, Pamušių gyvenamųjų vietovių dalis – to paties rajono Joniškėlio apylinkei;
      • Grūžių apylinkės Adomiškio, Antanopolio, Dovydų, Grūžių, Kalneliškių, Kelinotiškių, Kriaušiškių, Mažųjų Grūžių, Medžvalakio, Paliepių, Vainekonių, Vienžindžių gyvenamąsias vietoves ir Daniūnų, Smilgelių, Stipinų gyvenamųjų vietovių dalis – to paties rajono Vaškų apylinkei;
    • Krinčino apylinkės Dirvoniškio, Sereikių, Trajoniškio, Vytautų gyvenamąsias vietoves – to paties rajono Daujėnų apylinkei;
    • Krinčino apylinkės Gaidynės gyvenamosios vietovės dalį – to paties rajono Pasvalio apylinkei.

Plungės rajonas[taisyti]

  • 1984-07-25 Nr. X-4120: Kulių apylinkei priskiria Klaipėdos rajono Vėžaičių apylinkės Tilvikų gyvenamosios vietovės dalį.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161: Medingėnų ir Žlibinų apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Žlibinų apylinke.
  • 1987-03-25 Nr. XI-1529: Panaikina:
    • Rietavo apylinkės Dauglaukio, Lėgų ir Meinartų kaimus;
    • Stalgėnų apylinkės Paminijų kaimą;
    • Žlibinų apylinkės Gudaičių, Kuležiškės, Plikių, Rūbelių, Šarkių ir Varnaičių kaimus.
  • 1988-06-22 Nr. XI-2416: Priskiria:
    • Alsėdžių apylinkės Irkinių gyvenamąją vietovę – Telšių rajono Telšių apylinkei;
    • Žlibinų apylinkės Klaišių, Saušilio gyvenamąsias vietoves – Telšių rajono Žarėnų apylinkei.
  • 1989-06-21 Nr. XI-3030: Pakeičia Varduvos apylinkės ir Varduvos miestelio pavadinimą į Žemaičių Kalvarijos.

Prienų rajonas[taisyti]

  • 1982-02-24 Nr. X-1943: Veiverių apylinkei priskiria Kauno rajono Garliavos apylinkės Jurginiškių gyvenamosios vietovės dalį.
  • 1982-03-26 Nr. X-2042: Panaikina:
    • Išlaužo apylinkės Gustaitynės kaimą;
    • Jiezno apylinkės Mikalavos kaimą;
    • Lielionių apylinkės Laibutiškių, Paulinavos, Tervydų kaimus ir Giraitės vienkiemį;
    • Naujosios Ūtos apylinkės Baltramurgio Kvietiškio ir Tartupio Pašlavančio kaimus;
    • Skriaudžių apylinkės Paviemuonių kaimą;
    • Šilavoto apylinkės Pajuodupio ir Šaulių kaimus.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161:
    • Būdos ir Jiezno apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Jiezno apylinke.
    • Priskiria:
      • Jiezno apylinkės Babronių, Balvoniškių, Beniukų, Bučiūnų, Būdos, Dimšiškių, Dirvoniškių, Dvareliškių, Geležūnų, Grikapėdžio, Jundeliškių, Kamiliavos, Karveliškių, Kurmoniškių, Nečiūnų, Nemajūnų, Padriežiškių, Padvariškių, Pakrovų, Paverknių, Pelešiškių, Pikelionių, Šilaičių, Šilėnų, Verbyliškių, Vėžionių, Žvirgždėnų kaimus – to paties rajono Birštono apylinkei.
  • 1988-06-22 Nr. XI-2416: Sujungia:
    • Lielionių ir Stakliškių apylinkes į vieną ir pavadina ją Stakliškių apylinke;
    • Skriaudžių ir Veiverių apylinkes į vieną ir pavadina ją Veiverių apylinke.

Radviliškio rajonas[taisyti]

  • 1981-12-01 Nr. X-1691: Šeduvos apylinkės Baukų ir Niauduvos gyvenamąsias vietoves priskiria to paties rajono Pakalniškių apylinkei.
  • 1982-01-27 Nr. X-1868: Radviliškio apylinkės Šniūraičių kaimą sujungia su Kurų kaimu į vieną ir pavadina jį Šniūraičių kaimu.
  • 1982-03-26 Nr. X-2042: Panaikina:
    • Alksupių apylinkės Dargužių, Margių, Nemaniūnų kaimus ir Daukšų vienkiemį;
    • Aukštelkų apylinkės Antanavos kaimą;
    • Baisogalos apylinkės Diauderių, Grikynės, Grubių, Piepalų, Užupės kaimus, Buniškio, Paberžių, Pagraužupės ir Slabudkos vienkiemius;
    • Daugėlaičių apylinkės Užmargių kaimą ir Blakčių vienkiemį;
    • Grinkiškio apylinkės Būdų III, Karalinės, Šarkučių ir Vaidilų kaimus;
    • Pakalniškių apylinkės Gikonių kaimą, Aukštakalnio, Miliukiškio, Sliekių, Stūriškių ir Vaižgų vienkiemius;
    • Pašušvio apylinkės Gužupio, Pinciukiškio, Taučiūnų ir Trakų kaimus;
    • Radviliškio apylinkės Daujočių, Gavėniškių, Radvilų, Skynimiškių kaimus, Beržės ir Karolinos vienkiemius;
    • Sidabravo apylinkės Avižiškių, Būdų, Buivydų kaimus, Antanavos, Navadolės, Puodžgalos, Škurlėno ir Šunkarių vienkiemius;
    • Skėmų apylinkės Simoniškių kaimą, Jaskynės ir Slabados vienkiemius;
    • Šaukoto apylinkės Joniškio, Kragų, Lenkaičių, Pagomerčių, Serbentinės ir Skaibuldžių kaimus;
    • Šeduvos apylinkės Vėžaičių kaimą;
    • Šiaulėnų apylinkės Dobilių, Glaimių, Padgurkos, Pramonėlių, Rymiškio, Tymonių, Užkalnių kaimus, Anieliškės, Aukštakalnio, Daukšlaukio, Gaideliškio, Gerveliškio, Giraitės, Lauksargio ir Pridotkų vienkiemius.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161: Alksnupių ir Pakalniškių apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Pakalniškių apylinke.
  • 1987-03-25 Nr. XI-1529: Panaikina:
    • Aukštelkų apylinkės Karžygių kaimą;
    • Baisogalos apylinkės Beržytės ir Šileliukų kaimus;
    • Daugėlaičių apylinkės Buteniškių, Kneiželių, Krūtinės, Skynimų kaimus ir Paberžių vienkiemį;
    • Grinkiškio apylinkės Dvylių, Laukelių, Nataičių ir Ridikių kaimus;
    • Pašušvio apylinkės Baltūriškio ir Kelmynų kaimus;
    • Sidabravo apylinkės Beržinės ir Jutkonių vienkiemius;
    • Skėmių apylinkės Ąžuolynės vienkiemį;
    • Šaukoto apylinkės Dirželiškių, Padaubių, Pažobrio, Rekštiškės ir Ungurynės kaimus.
  • 1988-06-22 Nr. XI-2416: Grinkiškio ir Pašušvio apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Grinkiškio apylinke.

Raseinių rajonas[taisyti]

  • 1979-11-28 Nr. IX-4171: Ariogalos apylinkės Butkiškės kaimas sujungiamas su Kunigiškių II kaimu ir pavadinamas Butkiškės kaimu.
  • 1979-11-28 Nr. IX-4172: Panaikina:
    • Ariogalos apylinkės Raudonės kaimą;
    • Ilgižių apylinkės Naujojo Šetkaimio ir Šetkaimiuko kaimus;
    • Kalnujų apylinkės Kadagynės, Krikštaniškės ir Zacižos kaimus;
    • Nemakščių apylinkės Daujotėlių ir Utelių kaimus;
    • Pagojukų apylinkės Dirdiškių, Paluknio I, Paopškalnio, Pliumpės, Ušantų ir Vitkiškės kaimus;
    • Paliepių apylinkės Paverybio, Pareigių ir Polimų kaimus;
    • Verėduvos apylinkės Aleksandravos kaimą;
    • Viduklės apylinkės Lipkiškės ir Lyksnės kaimus;
    • Vosiliškio apylinkės Dirvoniškių, Juodmedžių ir Užpušinės kaimus;
    • Žaiginio apylinkės Dirdiškių, Jodluvkos ir Plokščių kaimus.
  • 1979-10-31 Nr. IX-4076: Žaiginio apylinkės Vilkiškių gyvenamoji vietovė priskiriama to paties rajono Šiluvos apylinkei.
  • 1981-04-29 Nr. X-1138: Raseinių apylinkės Aukštašlyno, Beržtų, Gervinės, Justinavos, Pareizgupio, Stonų gyvenamąsias vietoves ir Palovaičio gyvenamosios vietovės dalį priskiria to paties rajono Paliepių apylinkei.
  • 1983-12-28 Nr. X-3642: Panaikina:
    • Betygalos apylinkės Ąžuolytės, Litvinų ir Žvalionių kaimus;
    • Girkalnio apylinkės Eglynės, Griniškės, Pabebirvio, Pakerupio, Pušynės ir Rumšių kaimus;
    • Ilgižių apylinkės Kasiulkaimiukų, Leilių ir Močkūnų kaimus;
    • Kalnujų apylinkės Paserbenčio, Pašaltuonio IV, Petkūniškių ir Žieveliškės kaimus;
    • Nemakščių apylinkės Dirvoniškių, Mataitiškės, Pagatupio, Paprūdžio ir Užpelkių kaimus;
    • Paliepių apylinkės Kubiliškės, Naukaimio, Puišių ir Tarvainių kaimus;
    • Pagojukų apylinkės Lauciškės, Nagių, Pagirių, Paluknio III, Pupių, Sodeikų, Viekšnelių kaimus, Antanavos ir Kyviškės kaimų dalis;
    • Raseinių apylinkės Bazarų, Beraičių, Klusų, Pabraudžio, Šukiškio kaimus ir Kunkojų kaimo dalį;
    • Šiluvos apylinkės Darataičių, Jurgaičių, Klevynės, Laugalio, Macaičių, Medingėnų, Padukčio, Zuikaimio kaimus ir Kunkojų kaimo dalį;
    • Viduklės apylinkės Plauginėlių ir Švendrų kaimus;
    • Vosiliškio apylinkes Užvelkio kaimą;
    • Žaiginio apylinkes Naukaimio, Užpelkių kaimus, Antanavos ir Kyviškės kaimų dalis.
  • 1983-12-28 Nr. X-3647: Pagojukų apylinkės Kaulakių kaimą sujungia su Sutkaičių kaimu ir pavadina jį Kaulakių kaimu.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161: Ariogalos ir Verėduvos apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Ariogalos apylinke.
  • 1988-06-22 Nr. XI-2416:
    • Sujungia:
      • Pagojukų ir Vosiliškio apylinkes į vieną ir pavadina ją Pagojukų apylinke;
      • Šiluvos ir Žaiginio apylinkes į vieną ir pavadina ją Šiluvos apylinke.
    • Panaikina Ilgižių apylinkę. Priskiria:
      • Ilgižių apylinkes Aukštlaukio, Būdų, Daujotų, Daujotėlių, Jonaičių, Lapkalnio, Paliepių, Paliepiukų, Šilų, Tauručių gyvenamąsias vietoves ir Pagynėvio gyvenamosios vietovės dalį – to paties rajono Ariogalos apylinkei;
      • Ilgižių apylinkės Agelaičių, Budraičių, Ilgižių I, Ilgižių II, Ilgižių III, Igižiukų, Juškaičių, Kimentmedžio, Lepšiškės, Meškapjaunio, Nedolės, Pagrubyčių, Pakirkšnovio, Pryšmantų, Pryšmantėlių, Rimgailų, Ročių, Skirvainių, Sokaičių, Steponkaimio, Šetkaimio, Tilindžių, Žačišių, Zvėgių, Žibulių gyvenamąsias vietoves ir Pagynėvio gyvenamosios vietovės dalį – to paties rajono Betygalos apylinkei.

Rokiškio rajonas[taisyti]

  • 1979-08-29 Nr. IX-3864: Panemunio apylinkės Baublių, Indriūnų, Kurkliečių, Paberžuonių, Paliepio, Stumbriškio gyvenamosios vietovės, Skaistės ir Vytelinės gyvenamųjų vietovių dalys priskiriamos to paties rajono Karkliškio apylinkei.
  • 1980-11-24 Nr. X-692: Priskiria:
    • Kamajų apylinkės Baušiškių gyvenamosios vietovės dalį – to paties rajono Jūžintų apylinkei;
    • Kriaunų apylinkės Margėnų, Norkūnų ir Petrašiūnų gyvenamųjų vietovių dalis – to paties rajono Jūžintų apylinkei;
    • Ragelių apylinkės Norkūnų ir Ragelių gyvenamųjų vietovių dalis – to paties rajono Južintų apylinkei.
  • 1981-12-01 Nr. X-1692:
    • Panaikina Panemunio apylinkę. Priskiria:
      • Panemunio apylinkės Ajutiškių, Aukštadvario, Ažubalių, Balelių, Bernotiškio, Dauniūnų, Grybonių, Gumbinės, Jusiagirio, Kuodiškių, Lūžiškių, Mičiūnų, Mikalojiškių, Mykoliškių, Miliūnų, Minkūnų, Mislyvos, Pagojės, Pamėniškio, Panemunio, Panemunio, Pašeriaukščių, Pūškonių, Sipelių, Slabadninkų, Steponių, Šarkiūnų, Šilagalio, Šilingiškio, Šniukštų, Viršilų, Vištinės gyvenamąsias vietoves, Naujasodės gyvenamosios vietovės dalį – to paties rajono Pandėlio apylinkei;
      • Panemunio apylinkės Čebilių, Janikūnų, Kalpokiškio, Konstantinavos gyvenamąsias vietoves, Paliepio, Skaistės, Vytelinės gyvenamųjų vietovių dalis – to paties rajono Kazliškio apylinkei;
      • Panemunio apylinkės Daržiapievės, Dūdiškių, Gurių, Jonavos, Kalniečių, Kavolių, Kebelių, Ratkūnų, Suvainiškio, Šarkiūnėlių, Taručių, Vilkolių, Zablačiaus gyvenamąsias vietoves, Naujasodės gyvenamosios vietovės dalį – to paties rajono Čedasų apylinkei;
    • Čedasų apylinkės Degsnių, Kervelkių, Kumburių, Mitragalio, Steponių, Vaidlėnų gyvenamąsias vietoves – to paties rajono Rokiškio apylinkei;
    • Kazliškio apylinkės Aukštasijos, Ažusienių, Baublių, Buteikių, Gužų, Indriūnų, Kurkliečių, Laužadiškio, Močiekių, Paberžuonių, Pagados, Raišių, Stumbriškio, Vengerinės, Vikonių, Žiobiškio gyvenamąsias vietoves, Paliepio, Skaistės, Šilagalio, Vilkų, Vytelinės gyvenamųjų vietovių dalis – to paties rajono Rokiškio apylinkei;
    • Pandėlio apylinkės Dirvoniškio, Jakutiškio, Kurklaičių, Latvelių, Maželių, Melninkų, Naujikų II, Plikiškių, Puodžialaukės, Sičiūnų, Stenionių, Žarniškių gyvenamąsias vietoves, Rimgaudiškio ir Buivydžių gyvenamųjų vietovių dalis – to paties rajono Kazliškio apylinkei.
  • 1982-03-26 Nr. X-2042: Panaikina:
    • Čedasų apylinkės Dūdiškių, Kelmynės, Pelkynės ir Zablačiaus kaimus;
    • Juodupės apylinkės Lazdyniškio, Mandagiškio, Pagojų kaimus ir Brenčiškio vienkiemį;
    • Jūžintų apylinkės Sidariškių, Zanapolio kaimus, Gražiškių ir Kubiliškio vienkiemius;
    • Kamajų apylinkės Minčiūnų kaimą ir Dimitreliškių vienkiemį;
    • Kriaunų apylinkės Aklių ir Rumšų vienkiemius;
    • Obelių apylinkės Ąžuolynės, Dragiškio, Pamataučiznos, Ramoniškio, Vajeitėlių, Zelionkos kaimus ir Salų vienkiemį;
    • Pandėlio apylinkės Jurkiškio, Niclozos, Paanglinės, Puodžiūnų, Šarkiūnų kaimus, Antanavos, Briežės, Dirvoniškio, Laitiškio ir Martinavos vienkiemius.
    • Panemunėlio apylinkės Čepeliškio, Ignaičių, Mažeikiškio, Raizgynės, Ramanauskų, Sacharos, Šileikių, Vieversynės ir Žaliankos kaimus;
    • Rokiškio apylinkės Šlapelių kaimą ir Laužadiškio vienkiemį.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161:
    • Kamajų ir Salų apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Kamajų apylinke;
    • Panemunėlio apylinkės Roblių ir Kraupių gyvenamųjų vietovių dalis priskiria to paties rajono Kamajų apylinkei.
  • 1988-06-22 Nr. XI-2416:
    • Sujungia Južintų ir Ragelių apylinkes į vieną ir pavadina ją Južintų apylinke;
    • Panaikina Čedasų ir Lukštų apylinkes. Priskiria:
      • Čedasų apylinkės Daržiapievės, Gurių, Janavos, Kalniečių, Kavolių, Kebelių, Ratkūnų, Suvainiškio, Taručių, Vilkelių gyvenamąsias vietoves ir Naujasodės gyvenamosios vietovės dalį – to paties rajono Pandėlio apylinkei;
      • Lukštų apylinkės Arnionių, Gylių, Laukininkų, Lukštų, Naršionių, Pakapinės, Pašilių, Ruzgų, Šikšnių, Vanagynės, Veduviškio, Žiogiškio gyvenamąsias vietoves – to paties rajono Juodupės apylinkei;
      • Lukštų apylinkės Bučiūnų, Butkūnų, Gediškių, Gumbiškių, Kairelių, Kreščionių, Rubikių, Tumasonių, Vabolių gyvenamąsias vietoves – to paties rajono Obelių apylinkei.

Skuodo rajonas[taisyti]

  • 1984-07-25 Nr. X-4122: Panaikina Notėnų apylinkės Dvarčininkų ir Šlamų kaimus.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1160: Panaikina Lenkimų apylinkės Rėžgalių kaimą.
  • 1987-03-25 Nr. XI-1529: Panaikina Aleksandrijos apylinkės Urvių kaimą.
  • 1988-06-22 Nr. XI-2416:
    • Ylakių ir Pašilės apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Ylakių apylinke.
    • Aleksandrijos apylinkės Drupių gyvenamąją vietovę priskiria to paties rajono Šačių apylinkei.

Šakių rajonas[taisyti]

  • 1982-03-26 Nr. X-2042: Panaikina:
    • Barzdų apylinkės Ropydų ir Vėdarų kaimus;
    • Griškabūdžio apylinkės Kulčikų, Savalkų kaimus ir Pakėkštupių vienkiemį;
    • Lukšių apylinkės Girnių, Švediškių ir Varnašilio kaimus.
  • 1983-06-29 Nr. X-3239: Būblelių apylinkės Užpiaunių ir Užsienių gyvenamąsias vietoves priskiria to paties rajono Sintautų apylinkei.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161: Panaikina Slavikų apylinkę. Priskiria:
    • Slavikų apylinkės Banaičių, Barkių, Bosų, Burgaičių, Dievaičių, Dvarčiškių, Grinaičių, Iltrakių, Keršiškių, Kirkilų, Kirslių, Norkviečių, Puknių, Margiškių, Ramoniškių, Rėžgalių, Rėžiukų, Ročiškių, Svaiginių, Sakalų, Sudargo, Šilupiškių, Trakinių kaimus ir Gečių, Pervazninkų, Žilių gyvenamųjų vietovių dalis – to paties rajono Kidulių apylinkei;
    • Slavikų apylinkės Aukštosios, Baltokių, Būtviliškių, Dačnaujienos, Duobiškėlių, Duobiškių, Endrikių, Gabartų, Gotlybiškių, Gulbinų, Juniškių, Juodupėnų, Juškakaimių, Kaukakalnių, Kriaučėnų, Kušlikių, Liepalotų, Liukų, Naudvario, Nartų, Pariebių, Plioriškių, Rukšnių, Skardupių, Skrynupių, Slavikų, Šilgalių, Šilininkų, Šlišų, Vabališkių, Verpikų, Zubrių, Žiurkalnio, Žiūrų kaimus – to paties rajono Šakių apylinkei.
  • 1987-03-25 Nr. XI-1529: Panaikina:
    • Būblelių apylinkės Kaukakalnių kaimo dalį;
    • Griškabūdžio apylinkės Bažnytgirio, Didvyžių, Girinės-Kubiliškės kaimus, Kampinių kaimo dalį ir Serbentynės vienkiemį;
    • Kidulių apylinkės Barkių ir Šilupiškių kaimus;
    • Kriūkų apylinkės Noreikių, Puniškių kaimus ir Kmitiškės vienkiemį;
    • Lukšių apylinkės Dovydiškės, Paliepynės kaimus ir Kampinių kaimo dalį;
    • Sintautų apylinkės Liepalotų, Mockupių, Pranskabūdžio, Smilgių, Šuopių, Žaliašarkių kaimus ir Kampinių kaimo dalį;
    • Šakių apylinkės Emiliavos, Gyliškių, Gustavos, Kerutiškės, Mišiurkėnų, Puskepalių, Skrynupių kaimus ir Kaukakalnių kaimo dalį.
  • 1988-06-22 Nr. XI-2416: Griškabūdžio ir Jankų apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Griškabūdžio apylinke.

Šalčininkų rajonas[taisyti]

  • 1982-01-27 Nr. X-1869: Priskiria:
    • Akmenynės apylinkės Gasčionių, Jackonių, Mištautonių, Sengėliškių ir Žlaugtų gyvenamąsias vietoves – to paties rajono Šalčininkų apylinkei;
    • Jašiūnų apylinkės Angliškių, Čiaukšlių, Jundiliškių, Pavisinčios, Skubėtų ir Tatoriškių gyvenamąsias vietoves – to paties rajono Šalčininkų apylinkei;
    • Turgelių apylinkės, Girinės ir Rimšiškių gyvenamąsias vietoves – to paties rajono Akmenynės apylinkei.
  • 1983-06-29 Nr. X-3240: Eišiškių apylinkės Tausiūnų kaimą sujungia su Vilkonių I kaimu ir pavadina jį Tausiūnų kaimu.
  • 1984-11-28 Nr. X-4412: Priskiria:
    • Turgelių apylinkės Bedugnės gyvenamosios vietovės dalį – Vilniaus rajono Marijampolės apylinkei;
    • Dainavos apylinkei – Varėnos rajono Matuizų apylinkės Jakėnų gyvenamosios vietovės dalį.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161: Daučiūnų ir Gerviškių apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Gerviškių apylinke.
  • 1988-06-22 Nr. XI-2416: Dieveniškių ir Milkūnų apylinkes sujungią į vieną ir pavadina ją Dieveniškių apylinke.

Šiaulių rajonas[taisyti]

  • 1980-10-29 Nr. X-613: Šiaulių apylinkės Dainų, Gegužių, Lieporių, Lingailių, Rėkyvos, Sutkūnų ir Žaliūkių gyvenamųjų vietovių dalis priskiria Šiaulių miestui.
  • 1981-12-29 Nr. X-1787: Priskiria:
    • Kairių apylinkės Narušaičių gyvenamosios vietovės dalį – Pakruojo rajono Stačiūnų apylinkei;
    • Kuršėnų apylinkės Gaudžių, Gergždelių, Medvalakės, Minkštakių, Olbiškės, Rūvelių ir Tylučių gyvenamąsias vietoves – to paties rajono Kužių apylinkei;
    • Kurtuvėnų apylinkės Aukštelkės gyvenamąją vietovę – to paties rajono Šiaulių apylinkei;
    • Šiaulių apylinkės Lukšių gyvenamąją vietovę – to paties rajono Kužių apylinkei;
    • Kurtuvėnų apylinkę pavadina Bubių apylinke.
  • 1984-07-25 Nr. X-4120: Priskiria:
    • Bubių apylinkei – Kelmės rajono Kimzių apylinkės Naisių gyvenamosios vietovės dalį;
    • Raudėnų apylinkei – Kelmės rajono Pašilėnų apylinkės Lieplaukio gyvenamąją vietovę.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1160: Panaikina:
    • Bubių apylinkės Arvydiškės, Čiotlaukio, Kleinių, Sadaičių ir Žindulių kaimus;
    • Gruzdžių apylinkės Raudiškių ir Šiūrų kaimus;
    • Kairių apylinkės Paliekniškių kaimą;
    • Kuršėnų apylinkės Daugupio, Dubikės, Galvininkų, Genžirės, Girupės, Graudušių, Kubilių, Medsėdų, Padvarninkų, Sodybos kaimus ir Mielaičių vienkiemį;
    • Kužių apylinkės Aušraičių, Mineikių, Nuomininkų, Pajuodupio, Repšių, Rutuliškio, Timinskynės kaimus;
    • Meškučių apylinkės Dimaičių, Ilgosios Lovos, Kudgalių, Meškučių kaimus ir Naislaukio vienkiemį;
    • Micaičių apylinkės Akmenaičių, Dukurnių, Gašiškių, Groblaukio, Kruopynės, Kimbariškės, Laimėnų, Margupio, Mėrnasčio, Padvarninkų, Skruzdinės kaimus ir Kišių vienkiemį;
    • Padubysio apylinkės Jegminų, Judaičių, Lopetiškių, Michailovkos, Šilo-Padubysio kaimus, Kašarų, Ledavos, Pašimšuvos ir Valiuliškės vienkiemius;
    • Raudėnų apylinkės Abarsių, Dugnų, Girininkų, Naujikų, Pakemersių, Vileišių ir Žylakių kaimus.
    • Šakynos apylinkės Agailių, Aušgirių, Eidukių, Gaižiškių, Griežiškių, Juknų, Kybarčių, Kruglavos, Rausiškių, Selmiesčio, Žvirbliškių kaimus, Kęsminų, Kergalių, Romutaičių ir Šemetiškių vienkiemius;
    • Šiaulių apylinkės Aukštrakių, Barsukynės, Budų, Dzidiškės, Juozapaičių, Mantydavos, Margelių, Masiuliškių, Miesmedžio, Pikuolių, Smilgių, Vanagynės kaimus, Giniočių, Lumbeniškio ir Pavaronijos vienkiemius.
  • 1986-10-20 Nr. XII-1161: Bubių ir Padubysio apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Bubių apylinke.
  • 1987-03-25 Nr. XI-1530: Šiaulių apylinkės Noreikių gyvenamąją vietovę priskiria Kužių apylinkei.

Šilalės rajonas[taisyti]

  • 1979-09-26 Nr. IX-3944: Upynos apylinkės Daubos, Gedelkių, Girdiškės, Klabų, Kumečių, Lingių, Lingių Fermų, Maldūnų, Melninkų, Pagirdiškės, Pakarčemio, Palyženio, Pilsūdų, Pliupių, Šlapeikių gyvenamąsias vietoves, Dvyliškės, Gegužių gyvenamųjų vietovių dalis priskiria to paties rajono Poškos apylinkei.
  • 1982-03-26 Nr. X-2043: Priskiria:
    • Kaltinėnų apylinkės Bytaučių, Gerdučių, Grigulių, Kalniškių gyvenamąsias vietoves, bei Kastauniškės, Katyčių, Labardžių gyvenamųjų vietovių dalis – to paties rajono Upynos apylinkei.
    • Gudaičių, Lentinės, Palentinio, Ruškos, Severėnų, Smalkviečių, Spingių ir Varsnelių gyvenamąsias vietoves – to paties rajono Laukuvos apylinkei.
    • Poškos apylinkės Butkaičių, Ganyprovos, Gaučių, Gaudvaišių, Gineikių, Kanapukų, Kiaukalių, Krūtilių, Mankiškės, Nuomininkų, Orvydiškės, Paežerupio, Pagrybio, Pakarčemio, Pasausalio, Rėzgalių, Rūčių, Skinderiškės, Sodalės ir Určiniškės gyvenamąsias vietoves – to paties rajono Kaltinėnų apylinkei;
    • Upynos apylinkės Bruškių, Gimbučių, Eželiškių, Iždonų, Kalvalių, Kaušų, Lauksargio, Lingeniškės, Pagrybio, Požerės-I, Požerės II, Prienų, Vedrių gyvenamąsias vietoves ir Girsteikių gyvenamosios vietovės dalį – to paties rajono Kaltinėnų apylinkei.
  • 1982-03-26 Nr. X-2042: Panaikina:
    • Kaltinėnų apylinkės Lapkalnio kaimą;
    • Laukuvos apylinkės Paliepkalnio ir Sarviečių kaimus;
    • Poškos apylinkės Buivydiškės, Gerčalių, Karoblio, Levickiškės, Pakaltenio, Vismantiškės kaimus ir Kristutės vienkiemį.
  • 1984-11-28 Nr. X-4411: Panaikina:
    • Padiervyčio apylinkės Druktenių kaimą;
    • Šilalės apylinkės Pajerubinio kaimą.
  • 1984-11-28 Nr. X-4415: Padievyčio apylinkės Kadarių, Kudaičių ir Siautelių gyvenamąsias vietoves priskiria to paties rajono Šilalės apylinkei.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161: Poškos ir Upynos apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Upynos apylinke.
  • 1988-06-22 Nr. XI-2416:
    • Sujungia:
      • Pajūrio ir Piliakalnio apylinkes į vieną ir pavadina ją Pajūrio apylinke;
      • Jucaičių ir Šilalės apylinkes į vieną ir pavadina ją Šilalės apylinke.
    • Panaikina Padievyčio apylinkę. Priskiria:
      • Padievyčio apylinkės Alkupio, Dulkių Lauko, Ivoniškių, Mikūlių, Paymėžio, Palokysčio, Prapymo, Šaukliškės, Šeručių, Žadeikių gyvenamąsias vietoves ir Girininkų, Klabų, Kuliškių, Padvarninkų gyvenamųjų vietovių dalis – to paties rajono Kvėdarnos apylinkei;
      • Padievyčio apylinkės Bagdono, Bilionių, Brokštėnų, Bučių, Degučių, Eidžiotų, Girvainių, Jakaičių, Kadarių, Klekniškės, Lauciškės, Laukdvarių, Mažrimų, Padievyčio, Payžnio, Paneročio, Pikaičių, Pikaitalių, Rudiškės, Stonių, Stungaičių, Šiauduvos, Tūbinių I, Tūbinių II, Virkių gyvenamąsias vietoves ir Plunksnių gyvenamosios vietovės dalį – to paties rajono Laukuvos apylinkei;
      • Kaltinėnų apylinkės Mankiškės gyvenamąją vietovę – to paties rajono Upynos apylinkei.
  • 1988-06-22 Nr. XI-2417: Panaikina:
    • Jucaičių apylinkės Būbliškės, Girininkų, Grublių ir Plerpių kaimus;
    • Kaltinėnų apylinkės Bruškių, Gulbiniškės, Užlankio ir Vedrių kaimus;
    • Laukuvos apylinkės Jankaičių, Jonelaičių, Kunigiškės ir Mažųjų Vankių kaimus;
    • Pajūrio apylinkės Juodšakių, Panemylio ir Rauško kaimus;
    • Piliakalnio apylinkės Cipariškės ir Juškiškės kaimus;
    • Šilalės apylinkės Trakos kaimą;
    • Upynos apylinkės Karpiškės, Melninkų ir Pakadūšio kaimus.

Šilutės rajonas[taisyti]

  • 1981-12-29 Nr. X-1788: Priskiria:
    • Gardamo apylinkės Rimženčių gyvenamosios vietovės dalį – to paties rajono Žemaičių Naumiesčio apylinkei;
    • Usėnų apylinkės Domaičių ir Kūgelių gyvenamąsias vietoves – to paties rajono Juknaičių apylinkei;
    • Žemaičių Naumiesčio apylinkės Pauparių gyvenamosios vietovės dalį – to paties rajono Vainuto apylinkei.
  • 1983-12-28 Nr. X-3642: Panaikina:
    • Kintų apylinkės Gaicių kaimą;
    • Rambyno apylinkės Prūselių kaimą;
    • Stoniškių apylinkės Žaliapievių kaimą;
    • Švėkšnos apylinkės Uoksų kaimą;
    • Vainuto apylinkės Balandiškės, Krauleidiškės, Kvietiniškės kaimus;
    • Vilkyškių apylinkės Jagaudų vienkiemį.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161: Panaikina Rambyno apylinkę. Priskiria:
    • Rambyno apylinkės Endriškių, Ganių, Mikytų, Piktupėnų, Strazdelių, Strepeikių, Užbalių, Vidgirių kaimus ir Birštoniškių gyvenamosios vietovės dalį – to paties rajono Pagėgių apylinkei;
    • Rambyno apylinkės Bardinų, Bitėnų, Kerkutviečių, Krakeniškių, Lumpėnų, Nepertlaukių, Sodėnų, Strazdų, Šakininkų, Trakininkų kaimus ir Birštoniškių gyvenamosios vietovės dalį – to paties rajono Vilkiškių apylinkei.
  • 1986-02-26 Nr. XI-701: Priskiria:
    • Usėnų apylinkės Dėkintų, Laugalių gyvenamąsias vietoves ir Kalnujų gyvenamosios vietovės dalį – to paties rajono Žemaičių Naumiesčio apylinkei;
    • Usėnų apylinkės Meišlaukio gyvenamosios vietovės dalį – to paties rajono Juknaičių apylinkei;
    • Usėnų apylinkės Pageldynių gyvenamąją vietovę, Karceviškių ir Naujapievių gyvenamųjų vietovių dalis – to paties rajono Stoniškių apylinkei.
  • 1988-06-22 Nr. XI-2416: Kintų ir Saugų apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Saugų apylinke.

Širvintų rajonas[taisyti]

  • 1983-12-28 Nr. X-3642: Panaikina:
    • Čiobiškio apylinkės Stanisloviškių kaimą, Gėreliškio, Karališkių, Karšaklonio ir Medinų vienkiemius;
    • Gelvonų apylinkės Trakų kaimą, Anolinos, Apušynų, Durpėnų, Ivanavos ir Prievartės vienkiemius;
    • Jauniūnų apylinkės Gaidžioniškių, Sadūniškių, Blažiškių, Cegelnės, Gojaus, Grūdiškių, Krikštėnų, Malinuvkos, Pagrondos ir Šafarnės vienkiemius;
    • Musninkų apylinkės Dobriliškio kaimą, Kupriškių, Navinos, Starosėlio, Svietlikių, Šatriškio, Užuraisčio ir Vaitkūnų vienkiemius;
    • Širvintų apylinkės Gumbelių, Kaštanėlių, Ūlyčninkų, Viktoriškių kaimus, Gojaus, Kontkų, Kviedžių, Rožutkos, Trakų ir Užupės vienkiemius;
    • Zibalų apylinkės Juodapurvio, Kamaraučiznos, Kiemeliškio, Pamedinių kaimus, Blusiškio ir Padubelio vienkiemius.
  • 1983-12-28 Nr. X-3649: Priskiria:
    • Musninkų apylinkės Mantinionių, Santariškių ir Vinkšnabrasčio gyvenamąsias vietoves – to paties rajono Gelvonų apylinkei;
    • Šilelių, Dainių, Dubių, Grinių, Gudeliškių, Prienų, Sapnų, Vebronių gyvenamąsias vietoves, Paširvinčio ir Vindeikių gyvenamųjų vietovių dalis – to paties rajono Širvintų apylinkei.
  • 1983-01-26 Nr. X-2840: Širvintų apylinkės Kabaldos, Kalnalaukio ir Širvintų gyvenamųjų vietovių dalis priskiria Širvintų miestui.

Švenčionių rajonas[taisyti]

  • 1979-11-28 Nr. IX-4172: Panaikina:
    • Labanoro apylinkės Ožkos Akmens vienkiemį;
    • Magūnų apylinkės Ramanavo vienkiemį;
    • Pabradės apylinkės Algirdavo vienkiemį;
    • Svirkų apylinkės Zabieškos kaimą ir Jablonuvkos vienkiemį;
    • Strūnaičio apylinkės Aleksandravo vienkiemį;
    • Sarių apylinkės Tadarinos II kaimą, Ašlaisčio ir Lukiškės vienkiemius;
    • Švenčionėlių apylinkės Astikiškės, Čižiškės, Joniškės ir Piniginio Kalno vienkiemius.
  • 1982-03-26 Nr. X-2042: Panaikina:
    • Adutiškio apylinkės Petrikų vienkiemį;
    • Magūnų apylinkės Kanciškės, Kavoliškių ir Mikalavo vienkiemius;
    • Pabradės apylinkės Klenuvkos vienkiemį;
    • Sarių apylinkės Liepiškės kaimą;
    • Svirkų apylinkės Krustališkės ir Meškinių vienkiemius;
    • Švenčionių apylinkės Girdžiuliškės kaimą, Kriaučiūnų, Maldžiūnų, Sėtikės ir Peleginavo vienkiemius;
    • Švenčionėlių apylinkės Mukiškių kaimą, Bielūsų, Kelmynės, Naujalaukio ir Smėlynės vienkiemius.
  • 1984-10-31 Nr. X-4345: Kaltanėnų apylinkei priskiria Ignalinos rajono Linkmenų apylinkės Vasiuliškės ir Žvirbliškės gyvenamąsias vietoves.
  • 1984-11-28 Nr. X-4411: Panaikina:
    • Pabradės apylinkės Asiedliškių kaimą, Ceveikiškės, Černeliškių, Skaistupio ir Stanislovavos vienkiemius;
    • Sereikių apylinkės Adamavo, Ivoniškio, Klenavo, Sakalnicos ir Tartoko vienkiemius;
    • Svirkų apylinkės Dikovinos, Giliškės, Protupėnų, Ruliškės, Sakališkės III, Vėžiškės, Videšiūniškės ir Zabolotės kaimus, Andriejiškės ir Martiniškės vienkiemius.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161: Kaltanėnų ir Labanoro apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Kaltanėnų apylinke.
  • 1988-06-22 Nr. XI-2416: Kaltanėnų apylinkei priskiria Ignalinos rajono Linkmenų apylinkės Kiauneliškio gyvenamosios vietovės dalį.

Tauragės rajonas[taisyti]

  • 1979-11-28 Nr. IX-4170: Girininkų ir Žygaičių apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Žygaičių apylinke.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161: Dauglaukio ir Tauragės apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Tauragės apylinke.
  • 1988-06-22 Nr. XI-2416: Sujungia:
    • Lomių, Pagramančio ir Sungailiškių apylinkes į vieną ir pavadiną ją Mažonų apylinke;
    • Sartininkų ir Žygaičių apylinkes į vieną ir pavadina ją Žygaičių apylinke.

Telšių rajonas[taisyti]

  • 1984-11-28 Nr. X-4411: Panaikina:
    • Degaičių apylinkės Džiugailės, Kantrimų, Keižarų, Stulpinų ir Sukinių kaimus;
    • Gadūnavos apylinkės Juodinkių ir Pakauskų kaimus, Paguodonės vienkiemius;
    • Janapolio apylinkės Medinkalnio, Pastrėvio ir Vadakuklio kaimus;
    • Luokesos apylinkės Paaltės, Pavekšnupio, Stulpelių ir Užvaidžio kaimus;
    • Nevarėnos apylinkės Žalšilės kaimą;
    • Telšių apylinkės Rudvyčių vienkiemį;
    • Tryškių apylinkės Dumblaukės, Pėžų ir Tulžiškės kaimus;
    • Upynos apylinkės Apydimų, Dauginiukų, Duobinių, Kirkliukų, Kulšikų, Lesikų, Levenčių, Pažemgrindžių, Šilų, Valakų, Varniškių kaimus, Stonkalnės, Užberžynio vienkiemius;
    • Varnių apylinkės Buldaukio, Cigelnės, Drenių, Duobulių, Gandrynės, Govijos, Ilgosios, Kalniškių, Klaptos, Medvalakio, Pučkurių, Sauserio, Šventvalkio kaimus;
    • Viešvienų apylinkės Dargiškių, Malkarstų, Šilinės kaimus, Sugaudžių vienkiemį;
    • Žarėnų apylinkės Antanavo, Barboravo, Budginų ir Pakulniškės kaimus.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161: Janapolio ir Varnių apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Varnių apylinke.
  • 1986-02-26 Nr. XI-699: Upynos apylinkės Užpelkių gyvenamąją vietovę priskiria Kelmės rajono Pašilėnų apylinkei.
  • 1988-06-22 Nr. XI-2416: Priskiria:
    • Telšių apylinkei – Plungės rajono Alsėdžių apylinkės Irkinių gyvenamąją vietovę;
    • Žarėnų apylinkei – Plungės rajono Žlibinų apylinkės Klaišių ir Saušilio gyvenamąsias vietoves.

Trakų rajonas[taisyti]

  • 1981-10-28 Nr. X-1607: Priskiria:
    • Kariotiškių apylinkės Gaidiškių gyvenamąją vietovę – to paties rajono Lentvario miestui;
    • Senųjų Trakų apylinkės Konduktorių gyvenamąją vietovę, Račkūnų ir Užukampio gyvenamųjų vietovių dalis – to paties rajono Lentvario miestui.
  • 1983-12-28 Nr. X-3648: Priskiria:
    • Onuškio apylinkės Bijūnų, Derionių ir Drabužninkų gyvenamųjų vietovių dalis – to paties rajono Aukštadvario apylinkei;
    • Onuškio apylinkės Bijūnų ir Drabužninkų gyvenamųjų vietovių dalis – to paties rajono Semeliškių apylinkei;
    • Rūdiškių apylinkės Barčių, Markutiškių, Penkininkų ir Stanislaviškių gyvenamąsias vietoves – to paties rajono Trakų apylinkei.
  • 1984-11-28 Nr. X-4412: Grendavės apylinkės Gruožninkėlių ir Paspenglių gyvenamųjų vietovių dalis priskiria Varėnos rajono Jakėnų apylinkei.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161: Dusmenos ir Onuškio apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Onuškio apylinke.
  • 1987-03-27 Nr. XI-1551: Kariotiškių apylinkės Būda II kaimo dalį priskiria Vilniaus miestui.
  • 1988-06-22 Nr. XI-2416: Sujungia:
    • Lieponių ir Rūdiškių apylinkes į vieną ir pavadina ją Rūdiškių apylinke;
    • Balceriškių, Rusakalnio ir Vievio apylinkes į vieną ir pavadina ją Vievio apylinke.

Ukmergės rajonas[taisyti]

  • 1979-11-28 Nr. IX-4171: Deltuvos apylinkės Deltuvos kaimą sujungia su Algirdų, Dimšiškių kaimais ir pavadina Dainavos kaimu.
  • 1979-11-28 Nr. IX-4172: Panaikina:
    • Atkočių apylinkės Melnytėlės kaimą ir Marčių vienkiemį;
    • Deltuvos apylinkės Dieglelių, Raziūnų kaimus ir Gegužinės vienkiemį;
    • Laičių apylinkės Užubalių kaimą ir Juozapavos vienkiemį;
    • Lyduokių apylinkės Žagarinkos kaimą, Jasnagurkos, Pakalnės, Šeibokų ir Valtūnų vienkiemius;
    • Pabaisko apylinkės Vaisgenių vienkiemį;
    • Siesikų apylinkės Aleksandruvkos, Bukliškių, Madardiškių kaimus, Bubliškių, Būdų, Kazokiškio, Klykūnų, Padvarniškių ir Veversų;
    • Šešuolių apylinkės Šaukaunės vienkiemį;
    • Taujėnų apylinkės Mušalkos, Pamūšio ir Plentaukos kaimus;
    • Ukmergės apylinkės Bėlės ir Parijos III vienkiemius;
    • Verpių apylinkės Aukštakalnio vienkiemį;
    • Vidiškių apylinkės Aukštakalnio vienkiemį;
    • Želvos apylinkės Gojelių vienkiemį;
    • Žemaitkiemio apylinkes Dainių, Ežerų, Pabiržės, Paliepės, Šemetiškių ir Šinkariškės vienkiemius.
  • 1980-11-24 Nr. X-693:
    • Siesikų apylinkės Tarakų gyvenamosios vietovės dalį – Jonavos rajono Šilų apylinkei.
    • Veprių apylinkės Rizgonių gyvenamosios vietovės dalį – Jonavos rajono Upninkų apylinkei.
    • Taujėnų apylinkei – Panevėžio rajono Vadoklių apylinkės Šambališkių gyvenamosios vietovės dalį.
  • 1981-03-25 Nr. X-1046: Taujėnų apylinkės Armukšnos, Gaivenių, Ilgatrakio, Neprausčių, Paąžuolių, Ringelių, Šlenių gyvenamąsias vietoves ir Bugeniškio, Gėlučių gyvenamųjų vietovių dalis priskiria to paties rajono Vidiškių apylinkei.
  • 1985-04-24 Nr. XI-73: Taujėnų apylinkės Stieprų kaimo dalį priskiria Panevėžio rajono Vadoklių apylinkei.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161: Laičių ir Ukmergės apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Ukmergės apylinke.
  • 1988-06-22 Nr. XI-2416: Atkočių ir Deltuvos apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Deltuvos apylinke.

Utenos rajonas[taisyti]

  • 1981-03-25 Nr. X-1047: Priskiria:
    • Mockėnų apylinkės Gedimino, Klovinių, Mockėnų, Ribnikų gyvenamųjų vietovių dalis – Utenos miestui;
    • Vyžuonų apylinkės Palijoniškio gyvenamąją vietovę, Naujasodžio ir Padbuožės gyvenamųjų vietovių dalis – Utenos miestui.
  • 1984-10-31 Nr. X-4345: Priskiria:
    • Saldutiškių apylinkei – Ignalinos rajono Linkmenų apylinkės Bendrovės ir Sidabrinės gyvenamąsias vietoves.
    • Saldutiškių apylinkei – Molėtų rajono Suginčių apylinkės Navasų, Paeisetės I, Paeisetės II, Pavajuonio gyvenamąsias vietoves.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161: Leliūnų ir Pakalnių apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Leliūnų apylinke.
  • 1987-09-30 Nr. XI-1928: Priskiria:
    • Mockėnų apylinkės Klovinių ir Mockėnų gyvenamųjų vietovių dalis – Utenos miestui;
    • Vyžuonių apylinkės Naujasodžio gyvenamosios vietovės dalį – Utenos miestui.
  • 1988-06-22 Nr. XI-2416:
    • Vyžuonų apylinkės Avietynės, Bandeliškio, Garnelių, Girelės, Juodiškio, Juozapavos, Karveliškio, Kavoliškio, Kuzmiškio, Luknių, Naujakiemio, Nemuniškio, Nolėnų, Padbuožės, Pilvelių, Sirutėnų, Sprakšių, Sungailių, Šaltupio, Šeimyniškių, Verbūnų, Voverynės gyvenamąsias vietoves priskiria to paties rajono Sudeikių apylinkei.
    • Mockėnų apylinkę pavadina Utenos apylinke.

Varėnos rajonas[taisyti]

  • 1980-06-25 Nr. X-269: Varėnos apylinkės Antakalnio, Mitriškių, Naujaulyčio, Užumelnyčio ir Varėnos gyvenamąsias vietoves priskiria Varėnos miestui.
  • 1981-02-25 Nr. X-953: Ratnyčios apylinkės Ratnyčios gyvenamosios vietovės dalį priskiria Druskininkų miestui.
  • 1981-02-25 Nr. X-954: Nedingės apylinkę pavadina Perlojos apylinke.
  • 1982-01-27 Nr. X-1868: Kaniavos apylinkės Panočių kaimą sujungia su Slučajaus kaimu ir pavadina Panočių kaimu.
  • 1984-11-28 Nr. X-4412: Priskiria:
    • Jakėnų apylinkei – Trakų rajono Grendavės apylinkės Gruožninkėlių ir Paspenglių gyvenamųjų vietovių dalis.
    • Matuizų apylinkės Jakėnų gyvenamosios vietovės dalį – Šalčininkų rajono Dainavos apylinkei.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161: Pavarėnio ir Varėnos apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Varėnos apylinke.
  • 1988-06-22 Nr. ???: Sujungia:
    • Kibyšių ir Merkinės apylinkes į vieną ir pavadina ją Merkinės apylinke;
    • Perlojos ir Varėnos apylinkes į vieną ir pavadina ją Varėnos apylinke.

Vilkaviškio rajonas[taisyti]

  • 1979-08-29 Nr. IX-3865: Bartninkų ir Rasių apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Bartninkų apylinke.
  • 1980-11-24 Nr. X-695: Vištyčio apylinkės Ančlaukio, Dabravolės, Gudelių, Liubiškių ir Torieliškių gyvenamąsias vietoves priskiria to paties rajono Pajevonio apylinkei.
  • 1981-12-01 Nr. X-1693: Priskiria:
    • Alvito apylinkės Bijotų, Jonaičių ir Švitrūnų gyvenamąsias vietoves – to paties rajono Kybartų apylinkei;
    • Kybartų apylinkės Kurmiškių ir Peletrūnų gyvenamųjų vietovių dalis to paties rajono Juodupėnų apylinkei.
  • 1982-03-26 Nr. X-2042: Panaikina:
    • Alvito apylinkės Gražulėnų, Ostankino, Rutkiškių, Saugonių, Šilkaičių, Versnupių kaimus ir Kumečių kaimo dalį;
    • Bartninkų apylinkės Antaniškių, Dūmelių, Pavembrių ir Stolaukėlio kaimus;
    • Juodupėnų apylinkės Juškų ir Saugučių kaimus;
    • Kybartų apylinkės Gegužių, Kregždžių, Ostankino I, Ostankino II ir Rutkiškių kaimus;
    • Šeimenos apylinkės Zomčinės kaimą ir Kumečių kaimo dalį.
  • 1984-07-25 Nr. X-4121: Sujungia:
    • Pajevonio apylinkės Pajevonio kaimo dalį su Aspertavo, Kunigiškių ir Ragaišių kaimais į vieną kaimą ir pavadina jį Pajevonio kaimu, Vaišvilų kaimą su Kairių kaimu ir Pajevonio kaimo dalimi ir pavadina jį Vaišvilų kaimu.
  • 1985-10-30 Nr. XI-445: Bartninkų apylinkės Gužučių, Klampučių, Kumečių, Kunigiškių II, Obelupių, Purviniškių, Šukių gyvenamąsias vietoves, Kuosių, Lankeliškių, Skerpievių, Stolaukėlio ir Šapkinų gyvenamųjų vietovių dalis priskiria to paties rajono Šeimenos apylinkei.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161: Gražiškių ir Vištyčio apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Vištyčio apylinke.
  • 1987-03-25 Nr. XI-1529: Panaikina:
    • Gižių apylinkės Aleksoto kaimą;
    • Klausučių apylinkės Garšvinių, Rudžių, Saugučių ir Skliausčių kaimus;
    • Pajevonio apylinkės Aleksandravo, Egliniškių, Gužučių, Svėrių ir Vaišnių kaimus;
    • Šeimenos apylinkės Ožnugario, Paramoniškių kaimus;
    • Vištyčio apylinkės Naujasodžio kaimą.
  • 1988-03-22 Nr. XI-2845: Nutaria pertvarkyti Pilviškių apylinkę į Gižų ir Pilviškių apylinkes su buvusiomis jų administracinėmis teritorinėmis ribomis.
  • 1988-06-22 Nr. ???:
    • Sujungia:
      • Gižų ir Pilviškių apylinkes į vieną ir pavadina ją Pilviškių apylinke;
      • Alvito ir Šeimenos apylinkes į vieną ir pavadina ją Vilkaviškio apylinke.
    • Panaikina Juodupėnų apylinkę. Priskiria:
      • Juodupėnų apylinkės Keturkaimio, Kurmiškių, Lauckaimio, Miestlaukio, Šūklelių gyvenamąsias vietoves ir Paražnių, Peletrūnų gyvenamųjų vietovių dalis – to paties rajono Kybartų apylinkei;
      • Juodupėnų apylinkės Daržininkų, Gudaičių, Iškartų, Jančių, Juodupėnų, Juozapavo, Juškų, Kataučiznos, Kryklių, Matarnų, Mierčių, Norvaišų, Puodžiškių, Putinų, Pūstelninkų, Saugučių, Slabadų, Šapalų, Zanavykų gyvenamąsias vietoves – to paties rajono Klausučių apylinkei.

Vilniaus rajonas[taisyti]

  • 1981-12-29 Nr. X-1789: Priskiria:
    • Avižienių apylinkės Aleksandravėlės, Asiūklės, Čimbariškių, Dvariškių, Eitminų, Gegliškių, Mykoliškių, Miškadvario, Naujakiemio, Pamiškių, Paraudondvario, Raudonbalės, Ryliškių, Tekliūnų, Užugriovio gyvenamąsias vietoves, Žudiškių gyvenamosios vietovės dalį – to paties rajono Riešės apylinkei ir Ąžuolynės Dūkštelių, Gailašių, Gudelių, Gudelių Plytinės, Kalniškių, Kirzinės, Masionių, Pagailašių, Pavydokių, Skauduliškių gyvenamąsias vietoves ir Žudiškių gyvenamosios vietovės dalį – to paties rajono Maišiagalos apylinkei;
    • Sudervės apylinkės Augustų, Bagdoniškių, Čekoniškių, Koplyčninkų, Lapaučiškių, Leičių, Medviediškių, Medžiakalnio, Mozūriškių, Naujosios Rėvos, Papiškių, Pilikonių, Prapuolų, Pustalaukio, Saidžių, Samanynės, Sviliškių, Šilėnų, Vaivadiškių, Virbeliškių gyvenamąsias vietoves – to paties rajono Buivydiškių apylinkei.
  • 1984-11-28 Nr. X-4412: Marijampolio apylinkei priskiria Šalčininkų rajono Turgelių apylinkės Bedugnės gyvenamosios vietovės dalį.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161: Glitiškių ir Paberžės apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Paberžės apylinke.
  • 1987-03-27 Nr. XI-1551: Priskiria:
    • Avižienių apylinkės Fabijoniškių, Pašilaičių kaimus ir Bajorų ir Pavilionių kaimų dalis – Vilniaus miestui;
    • Buivydiškių apylinkės Buivydiškių ir Pašilaičių kaimų dalis – Vilniaus miestui;
    • Grigaičių apylinkės Grigaičių kaimo dalį – Vilniaus miestui;
    • Juodšilių apylinkės Kelmijos ir Raistelių kaimus, Marcinkiškės viensėdį ir Suliminkų ir Miškinių kaimų dalis – Vilniaus miestui;
    • Mickūnų apylinkės Dievoniškės kaimo dalį – Vilniaus miestui;
    • Riešės apylinkės Prašiškės kaimą ir dalį Vanaginės kaimo – Vilniaus miestui;
    • Vaidotų apylinkės Baltosios Vokės kaimo dalį – Vilniaus miestui.
  • 1988-06-22 Nr. X-2416: Sujungia:
    • Kalvelių ir Šumsko apylinkes į vieną ir pavadina ją Kalvelių apylinke;
    • Paberžės ir Visalaukės apylinkes į vieną ir pavadina ją Paberžės apylinke;
    • Ažulaukės ir Riešės apylinkes į vieną ir pavadina ją Riešės apylinke;
    • Rukainių ir Žemaitėlių apylinkes į vieną ir pavadina ją Rukainių apylinke.
  • 1988-05-30 Nr. XI-2360: Sujungia:
    • Dūkštų apylinkės Geisiškių I kaimą su Geisiškių II kaimų ir pavadina jį Geisiškių kaimu;
    • Kalvelių apylinkės Kalvelių kaimą su Žaliašilio kaimu ir pavadina jį Kalvelių kaimu;
    • Marijampolio apylinkės Marijampolio kaimą su Naudžių kaimu ir pavadina jį Marijampolio kaimu;
    • Riešės apylinkės Didžiosios Riešės kaimą su Žvėreliškių kaimu ir pavadina jį Didžiosios Riešės kaimu;
    • Rudaminos apylinkės Rudaminos kaimą su Čekėnų kaimu ir pavadina jį Rudaminos kaimu;
    • Rukainių apylinkės Rukainių kaimą su Smalinės, Šilėnų kaimais ir pavadina jį Rukainių kaimu;
    • Sudervės apylinkės Vabalių kaimą su Petronių kaimu ir pavadina jį Vabalių kaimu, Vaigeliškių kaimą su Gvaltų kaimu ir pavadina jį Vaigeliškių kaimu, Dambriškių kaimą su Šukioniškių kaimu ir pavadina jį Dambriškių kaimu, Pylimų kaimą su Legotiškių kaimu ir pavadina jį Pylimų kaimu, Purviškių I kaimą su Purviškių II kaimu ir pavadina jį Purviškių kaimu, Rastinėnų kaimą su Pakonių kaimu ir pavadina jį Rastinėnų kaimu, Sidoronių kaimą su Mykolinės, Varnakalių kaimais ir pavadinti jį Sidoronių kaimu.
    • Šumsko apylinkės Šumsko miestelį su Miežniūnų kaimu ir pavadina jį Šumsko miesteliu.
  • 1988-04-28 Nr. XI-2286: Panaikina:
    • Avižienių apylinkės Kančių vienkiemį;
    • Ažulaukio apylinkės Leoniškių, Pagojo, Petroniškių ir Užačiškių vienkiemius;
    • Bezdonių apylinkės Buzaraisčio, Kavoliškių, Sutkiškių kaimus, Ažugirio, Maižiešinės, Margutiškių, Mėsinės, Paaukštuolio ir Šarkiškių vienkiemius;
    • Dūkštų apylinkės Gudaraisčio, Išganų, Kernavėlės, Kęstiškės, Mileikiškių, Pagojų, Saugūniškių, Staikiškių ir Tintiškių kaimus;
    • Grigaičių apylinkės Papilėnų kaimą;
    • Maišiagalos apylinkės Kietiškių, Žilėnų kaimus, Arlinės, Joninių, Kalikstiškių, Karaliniškių, Komariškių, Liepynės, Pagojų, Pajuodžių, Slabadiškių, Smukliškių ir Veršiobalio vienkiemius;
    • Medininkų apylinkės Mažųjų Laibiškių kaimą;
    • Nemenčinės apylinkės Arliškių, Kalnuotės III, Margių, Smagurių, Užačiškių kaimus, Dūdų, Juodagrybiškių, Kerninės, Medžialaukio ir Skališkių vienkiemius;
    • Paberžės apylinkės Antamusės, Bobaraisčio, Juškonių, Lydymo, Ratališkių, Rožiakmenio, Skatoniškių, Vilniškių kaimus, Blažiškių, Dembavos, Skerdimų, Trakų ir Žukinės vienkiemius;
    • Riešės apylinkės Naujakampio kaimą, Gešiūnėlės, Naujasodžių ir Pačtinės vienkiemius;
    • Rukainių apylinkės Aleksandravo ir Jurčiukų vienkiemius;
    • Sužionių apylinkės Akležerio, Koncepto, Pasadininkų, Siurblės, Skerdimų, Šiulpiškių kaimus, Budiškių, Budviškių, Karveliškių ir Šiaudinės vienkiemius;
    • Šumsko apylinkės Jankūškių kaimą ir Sūdninkų vienkiemį;
    • Visalaukės apylinkės Dauliniškių, Lydymo kaimus, Čekoniškių, Dobrovolės, Galinių, Gruodžių, Jadvygiškių, Kienų, Mekų, Naujakiemio, Pajoniškės II, Paliutikės, Pamiškės, Pikelinės, Ramataugio, Vibrantiškių ir Viktalaukio vienkiemius.

Zarasų rajonas[taisyti]

  • 1980-06-25 Nr. X-268: Kimbartiškės apylinkės Liaudėnų, Vyšniavos gyvenamąsias vietoves ir Pasmalvių gyvenamosios vietovės dalį priskiria Ignalinos rajono Dūkšto apylinkei.
  • 1980-10-29 Nr. X-615: Žukliškių apylinkės Dusetų gyvenamąją vietovę priskiria to paties rajono Dusetų miestui.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1160: Panaikina:
    • Antalieptės apylinkės Ąžuolynės, Berčiūnų, Galilaukės, Šaltamalkių, Šlaitų ir Vaisgalių kaimus;
    • Antazavės apylinkės Ajočių, Astravo, Beliūnų, Degsnės, Kriovinių, Margavonės, Marčežerio, Matuliškės, Ožiškės, Pakudrio, Pupeikių, Šapalų, Šlininkos, Vienasėdžių, Zernogiškio kaimus, Aleksandriškio ir Parubežės vienkiemius;
    • Baibių apylinkės Martiniškio ir Padulės kaimus;
    • Degučių apylinkės Ažusteponio, Jaurų ir Šilinės kaimus;
    • Ežerėnų apylinkės Giliosios-Pelkės, Gugiškių, Lavoniškių, Naprių, Palesio, Ribokiškių, Šiurių, Varnakių, Zaliesio kaimus, Avilaičių, Brastelkos, Peikio vienkiemius;
    • Imbrado apylinkės Antavilių, Golubiškių, Kruopeliškių, Kuzmiškio, Mažvilių, Marijampolio, Margavonių, Pilkiškių, Ragėnų, Stainiškių II, Škugų, Varniškių, Zadvariškių kaimus, Blyniškių, Deferencijos, Kirkiliškių, Matiškių, Sabalių, Slabadkos, Sviliškių, Tureikiškių kaimus;
    • Kimbartiškės apylinkės Arkliadančių, Bogiškės, Jonavos, Kazimieravo, Klišeniškės, Lipniškės, Majakų, Mykoliškės, Mečpolio, Muroniškės, Nirvėnų, Rageliškės, Vaitkuškės kaimus, Baltiškės, Bizaniškės, Gajuvkos ir Jadvygavos vienkiemius;
    • Pakniškės apylinkės Kairiškio kaimą, Vajevotinos vienkiemį;
    • Salakų apylinkės Atkočiškės, Kiškelių, Lelečkos, Pumputiškės, Unguriškės kaimus, Antanavos, Eglaitės, Jampolio, Ksevaravos, Salako ir Žaliosios-Lankos vienkiemius;
    • Smalvos apylinkės Alksniškių, Antapolio, Bartkiškės II, Beliuniškių, Grygonių, Gurnapolio, Mugliškių, Patiltės, Poliakalnio, Purviniškės, Saulakalnio, Trikalnio, Urviškės, Vitkūnų kaimus, Beržynės, Jaunusiškės, Pleteriškės, Staganavo ir Varniškės vienkiemius;
    • Suvieko apylinkės Afanasiškio, Čičirių, Kameriškės, Lankos, Makaraukos, Melnytėlės, Midolkų, Miškinių, Padegėlių, Pakapinės, Pavidinės, Petkuškės, Raščinkos, Ražancavos, Rudagalvių, Tributiškio, Vladislavo, Vosyliškio, Zelionkos kaimus, Arekaukos, Isokiškės, Pakamariškio, Ščiūrelių ir Turtų vienkiemius;
    • Zarasų apylinkės Apkartų II, Avižiškių, Ažumedinės, Gulbinkos, Jakštiškių II, Juodakiškių, Lazoniškių, Lupenkos, Marijampolio, Martiniškių, Pasadaugos, Pavaisinės, Peviškių, Ramanovkos, Sakalaukos, Skarbuniškių, Šiaulių-II, Šiaulių-III, Šiaulių-IV, Šiaulių-V, Ustronių kaimus, Dubovkos, Jakubovkos, Kurcunų, Kurkliškių, Lazarovkos, Nazaraukos ir Pabachmatų vienkiemius;
    • Žukliškių apylinkės Antavilių, Aukštalaukio, Bieliškių, Blinkų, Budriškių, Bumblių, Kalniškių II, Latviškių, Lugelių, Mandebūrų, Midučių, Naprelių, Petkūnų, Šišponiškių, Upių, Veselavos, Zelioniškių kaimus, Čepiškių, Išdagų, Pabaltės ir Pušynės vienkiemius.
  • 1986-10-20 Nr. XI-1161: Baibių ir Degučių apylinkes sujungia į vieną ir pavadina ją Degučių apylinke.
  • 1988-06-22 Nr. ???: Sujungia:
    • Pakniškių ir Žukliškių apylinkes į vieną ir pavadina ją Dusetų apylinke;
    • Kimbartiškės ir Smalvų apylinkes į vieną ir pavadina ją Turmanto apylinke;
    • Ežerėnų ir Zarasų apylinkes į vieną ir pavadina ją Zarasų apylinke.

Šaltiniai[taisyti]

  1. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius, Lietuvos Respublikos statistikos departamentas, 1993. // {{{1}}} psl. (PDF)

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • KS – autorius ir redaktorius (+101475-3=101472 wiki spaudos ženklai).