Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai
Koordinatės:
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai (Vilniaus žemutinė pilis) | |
---|---|
| |
Vieta | Vilnius |
Įkurtas | 1530 m. |
Rūmų stilius | Renesansas |
Bajorų giminės | Gediminaičiai |
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai – buvusi Vilniaus žemutinės pilies komplekso dalis.
Pastatas priklauso Vilniaus pilių rezervatui, jame įsikūręs Nacionalinis muziejus „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai“. 2018 m. liepos 6 d. Lietuvos valstybės šimtmečio proga iškilmingai atidaryti pilnai atstatyti rūmai. Statybos atsiėjo per 100 mln. eurų. Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai atkurti iš 1987–2001 m. atkastų rūmų liekanų.[1]
Istorija
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai XV-XIX a. pr.
XV a. pab. – XVI a. pr. Aleksandras pagrindinę savo rezidenciją iš Aukštutinės pilies greičiausiai perkėlė į Žemutinę, čia pastatydamas vėlyvosios gotikos rūmus.
Vienas iš Žemutinės pilies rekonstrukcijos autorių – olandas Petras Nonhartas (vok. Peter Nonhardt).
XVI a. profesionalūs vietiniai, taip pat italų, lenkų bei kitų šalių architektai, kiti menininkai ir meistrai Valdovų rūmus pavertė renesansine rezidencija, kuri vėliau įgijo ankstyvojo Baroko bruožų. Rūmuose rezidavo Lietuvos ir Lenkijos valstybės valdovai.
XVI a. ir XVII a. vadinami rūmų „aukso laikais“. Vilnius tuo metu buvo svarbus Vidurio Rytų Europos centras, o Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos Karalystė, kurias valdė Gediminaičių-Jogailaičių ir Vazų dinastijų monarchai – įtakinga šio regiono valstybė. Rūmuose vyko daug visai Europai svarbių istorinių įvykių. Buvo priimami užsienio šalių pasiuntiniai, vyko seimai, buvo prisiekiama Lietuvos didžiajam kunigaikščiui, pasirašomos tarptautinės sutartys, vykdomi teismai, redaguojamas Lietuvos Statutas, saugomas valstybės iždas ir archyvas. Čia buvo sukaupta viena turtingiausių Europoje bibliotekų, saugomos neeilinės šarvų bei medžioklės trofėjų kolekcijos, gobelenai, paveikslai, brangenybės. [2]
1655 m. rugpjūčio mėn. Rusijos kariuomenė užėmė Vilniaus miestą, Žemutinę ir Aukštutinę pilį. 1661 m., vaduojant Vilnių, per kelis mėnesius trukusią kovą Valdovų rūmai buvo smarkiai apgriauti ir išgrobstyti.
XVIII a. rūmuose apsigyveno neturtingi miestiečiai ir čia įsikūrė įvairios dirbtuvės. XVIII a. pab. buvo nuspręsta rūmus rekonstruoti ir juos pritaikyti reprezentacijai, bet žlugus ATR, šie planai nebuvo įgyvendinti.
XIX a. pradžioje rūmai visiškai sugriauti.
Rūmai 1581 m. miesto plane Brauno atlase
Rūmai miesto fone 1600 m., Tomašas Makovskis
- Vilnia, Katedra. Вільня, Катэдра (1604).jpg
Rūmų fragmentas 1604 m., Tomašas Makovskis
Vilniaus panorama XVII a. olandų dailininko graviūroje
Rūmų fragmentas 1684 m.
Rūmai XVIII a.
Griuvantys rūmai XVIII a., Pranciškus Smuglevičius, 1785-1786 m.
Pietinė rūmų pusė, Pranciškus Smuglevičius, 1785-1786 m.
Rūmai iš pietų pusės, Pranciškus Smuglevičius, 1785-1786 m.
Rūmai 1796 m., Pietro de Rossi
Rūmai 1797 m., Pietro de Rossi
Rūmai miesto fone XVIII a. pabaigoje, Pietro de Rossi
Rūmai XVIII a. pabaigos miesto plane
Imaginacinis 1832 m. K.Račynski paveikslas
Rūmai XIX a., Marcelli Januszewicz
Rūmų griuvėsiai, Ivanas Trutnevas apie 1865 m.
Napoleono Ordos apie 1872 m. daryta kopija
Rūmų vaizdas imaginaciniame 1890 m. piešinyje
Rūmų griuvėsiai buvo nugriauti 1801 m. Griaunant rūmus, pirklys Abraomas Šliosbergas gavo teisę pastatyti savo namus virš rytų korpuso naudojant šio korpuso mūrus. Šio namo viduje išliko dalis pirmojo aukšto rūmų sienų ir rūsiai.
Šliosbergo namas ir rūmų atstatymas
1831 m. buvusių rūmų teritorijoje buvo įrengta Rusijos kariuomenės tvirtovė su grioviais ir pylimais, o A. Šliosbergo namas tapo kariuomenės štabu. 1840 m. pastatas įvardijamas kareivinėmis (lenk. Koszary)[3]. 1854 m. pastatas rekonstruotas ir jame įsikūrė Vilniaus karinės apygardos Inžinerijos valdyba[4]. XIX a. antroje pusėje tvirtovė panaikinta, o jos vietoje įrengtas parkas. XX a. pradžioje A. Šliosbergo namas buvo rekonstruotas eklektiniu stiliumi. XX a. pirmojoje pusėje pastatas buvo naudotas karinei administracijai.
1941 m. ir 1944–1987 m. pastate veikė Pionierių rūmai. 1964 m. tiesiant šilumos trasą į A. Šliosbergo namą buvo atrasti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų rūsiai. 1976 m. namo rūsiuose buvo atliekami pirmieji architektūriniai tyrimai. 1983 m. buvo pasiūlytas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje atkūrimo projektas, siekiant pritaikyti juos Nacionalinei dailės galerijai.
1987 m. nusprendus A. Šliosbergo name įkurti Tautų draugystės muziejų, buvo pradėti archeologiniai tyrimai, kurie buvo tęsiami iki 2009 m. Jų metu rasta apie 0,5 milijono unikalių radinių, kurie tapo rūmų atkūrimo pagrindu. [5] 1988–2005 m. A. Šliosbergo name buvo įsikūręs Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“. Atkuriant Valdovų rūmus A. Šliosbergo namas buvo į juos įjungtas. Buvo paliktos dvi antro aukšto salės, dalis eksterjero (pvz. langų) detalių.
Idėją atstatyti Lietuvos valdovų rūmus 1988 m. pasiūlė Lietuvos kultūros fondas, jų atkūrimui lėšas rinko Valdovų rūmų paramos fondas. Vienas pagrindinių rūmų atkūrimo rėmėjų, lėšas skyręs per Valdovų rūmų paramos fondą – JAV lietuvis Juozas Kazickas.
2009 m. nebaigtuose įrengti rūmuose įkurtas Nacionalinis muziejus „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai“, įvyko Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų simbolinio atidarymo ceremonija.
2013 m. liepos 6 d. buvo atidarytas rūmų A korpusas, o 2018 m. liepos 6 d. – rūmų B korpusas.
Rūmai ir jų atstatymas
Vertikalus saulės laikrodis, įrengtas 2012 m.
Šaltiniai
- ↑ "Penktadienį iškilmingai atidaromi pabaigti Valdovų rūmai."
- ↑ http://www.lithuania.travel/lt/objektai/valdovu-rumai/497
- ↑ http://maps.mapywig.org/m/City_plans/Central_Europe/PLAN_MIASTA_WILNA_po_roku_1840.jpg
- ↑ http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20110918193605/http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3121&kas=straipsnis&st_id=9867
- ↑ http://www.lithuania.travel/lt/objektai/valdovu-rumai/497