Lietuvos demografija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Lietuvos gyventojai)

Lietuvos gyventojai – asmenys, kurių gyvenamoji vieta yra Lietuvos valstybės teritorijoje. Nuo Lietuvos Respublikos piliečių gyventojai skiriasi tuo, kad pirmieji turi pilietybę, kartu ir pilietines teises bei pareigas ir dėl to, pavyzdžiui, gali dalyvauti rinkimuose, o antrieji, pavyzdžiui, apatridai, nebūtinai yra piliečiai. Tiksliausi Lietuvos gyventojų duomenys surenkami tais metais, kai vyksta Lietuvos gyventojų surašymai.

Teritorija ir gyventojai

Vienas svarbiausių gyventojų skaičių lemiančių veiksnių yra teritorijos, kurioje surašomi ar skaičiuojami gyventojai, plotas. Lietuvos valstybės ar jai galimo prilyginti administracinio darinio plotas per visą krašto istoriją niekada nesutapo su lietuvių etniniu arealu. Pirmojo žinomo 1528 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos dūmų surašymo metu į valstybės teritoriją įėjo visa dabartinė Baltarusija, dalis Latvijos, Ukrainos ir Lenkijos, nors lietuviai bei lietuvininkai gyveno ir Prūsijos žemėse.

1897 m. pirmojo visuotinio Rusijos imperijos gyventojų surašyme Lietuvai priskirta žymiausia etninės Lietuvos dalis, bet dabartinės valstybės ribose tada buvo Kauno gubernija, Vilniaus gubernija, Suvalkų gubernija, Gardino gubernija ir Kuršo gubernija, bet nei viena gubernija visa neįėjo į dabartinės Lietuvos ribas. [1]

1923 m. rugsėjo 17 d. pirmojo nepriklausomos Lietuvos Respublikos gyventojų surašymo metu neskaičiuoti Vilniaus krašto gyventojai, bei Klaipėdos kraštas, kuriame surašymas įvyko 1925 m. sausio 25 d., jo duomenimis krašte gyveno 141 645 žmogus. Tik 1959 m. Lietuvos gyventojų surašymas apėmė beveik visą dabartinę valstybės teritoriją. Paskutiniai Lietuvos valstybinės sienos koregavimai įvyko jau po 2001 m. visuotinio gyventojų surašymo, tikslinant sieną su Latvija ir Baltarusija.

Lietuvos gyventojų skaičius dabartinėje teritorijoje [2]
Metai Tūkstančiais % palyginus
su 1913 m.
Tankumas
žm./km2
1897 2750 97,2 42,1
1913 2828 100,0 43,4
1939 2880 101,8 44,2
1940 2925 103,4 44,5
1951 2561 90,6 39,2
1959 2711 95,9 41,6
1962 2853 100,9 43,8
1965 2948 104,2 45,2
1968 3064 108,3 47,0
1973 3234 114,3 49,6

Pirmasis ir Antrasis pasaulinis karas bei 19221945 m. emigracija ir 19401952 m. tremtys taip pat turėjo didelę įtaką gyventojų skaičiui. 1939 m. su Vilniaus kraštu Lietuvoje gyveno tik 52 tūkst. žmonių daugiau, negu 1913 m., nors kasmetinis vidutinis gyventojų prieaugis siekė 27 tūkst. 1940–1952 m. Lietuva neteko apie 850 tūkst., t. y., beveik trečdalio gyventojų. 1959 m. tik Lietuva ir Baltarusija nebuvo pasiekusios prieškarinio gyventojų skaičiaus. Negana to, 1959 m. Lietuvoje gyveno mažiau žmonių, negu 1913 m.

1940 m. pradžios gyventojų skaičių Lietuva pasiekė tik 1964 m. viduryje. 19501970 m. pasaulio gyventojų skaičius padidėjo 44%, o Lietuvos – tik 22,1%. 1900–1970 m. pasaulio gyventojų skaičius padvigubėjo, o Lietuvos išaugo tik 13,7%. Lietuva gyventojų skaičiaus augimu žymiai atsilieka ne tik nuo bendro pasaulinio lygio, bet ir nuo daugelio Vakarų Europos šalių., nors gimimų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, Lietuvoje per visą XX a. buvo daug didesnis, negu daugelyje Vakarų Europos šalių. [3]

Gyventojų skaičius

Lietuvos populiacijos skaičiaus kitimas 1950-2009 m. (gyventojų skaičius pateikiamas milijonais; norėdami padidinti grafiką, paspauskite ant jo kairiu pelės mygtuku)

Pasak Stasio Vaitekūno, XVII a. viduryje Lietuvoje galėjo būti apie 568 000 dūmų, kuriuose gyveno po 7-8 žmones. Tad Lietuvoje tuo metu gyveno apie 4,5 mln. žmonių. Pagal išlikusius 1790 m. surašymo duomenis vertinama, kad LDK gyveno apie 3,6 mln. žmonių. Pagal 1897 m. surašymo geografinį sąlyginį priskyrimą „Lietuvai“, buvo laikoma, kad Lietuvoje gyveno 2,5 mln. žmonių. XX a. po karo, 1950 m. gyveno apie 2,573 mln. gyventojų.

Lietuvos gyventojų skaičius surašymų duomenimis
P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1897 m. ir 2011 m.
1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur.
2 750 2 146 2 711 3 100 3 398 3 690 3 460
2011 m.sur. - - - - - -
3 054 - - - - - -

Duomenys iš CŽV pasaulio faktų knygos

Gyventojų skaičius: 3 555 179 (2009 m. apskaičiavimai) [4]

Struktūra pagal amžių:

  • 0-14 m.: 14,2 %
  • 15-64 m.: 69,6 %
  • 65 m. ir vyresni: 16,2 % (2009 m. apsk.)

Gyventojų amžiaus mediana:

  • bendras: 39,3 m.
  • vyrų: 36,8 m.
  • moterų: 41,9 m. (2009 m. apsk.)

Metinis populiacijos prieaugis: – 0,279 % (2009 m. apsk.)

Gimstamumas: 10,9 gimimų/1000 gyv. per metus (2010 m. apsk.)

Mirtingumas: 12,8 mirčių/1000 gyv. per metus (2010 m. apsk.)

Migracijos indeksas (per metus imigravusių į šalį ir emigravusių iš šalies žmonių skirtumas): – 0,72 migrantų/1000 gyv. (2009 m. apsk.)

Miestuose gyvenančių žmonių procentas: 67 % (2008 m. apsk.)

Miestuose gyvenančių žmonių procento metinis kitimas: – 0,4 % (2005 m. apsk.)

Pasiskirstymas pagal lytis :

  • Gimimo metu: 1,06 vyro vienai moteriai
  • Jaunesniems nei 15 metų: 1,05 vyro vienai moteriai
  • 15-64 metų: 0,96 vyro vienai moteriai
  • 65 metų ir vyresniems: 0,53 vyro vienai moteriai
  • Visai populiacijai: 0,89 vyro vienai moteriai (2009 apsk.)

Kūdikių mirtingumas per pirmuosius gyvenimo metus: 6,47 mirusiųjų/1000 gimimų (2009 apsk.)

Vidutinė gyvenimo trukmė:

  • bendra: 74,9 m.
  • vyrų: 69,98 m.
  • moterų: 80,1 m. (2009 apsk.)

„Proporcingai labiausiai Rytų Europoje dėl emigracijos nukentėjo Lietuvos demografija, iš jos apie 100 tūkst. žmonių, arba 3 proc. gyventojų, išvyko Vakarų Europon", – savo skaitytojus 2006 08 30 informavo įtakingas verslo dienraštis „Financial Times“.

Nuorodos

  1. Algirdas Stanaitis, Petras Gediminas Adlys. Lietuvos TSR gyventojai. Vilnius, Mintis, 1973 m. 12 psl.
  2. Lietuvos TSR gyventojai. 13 psl.
  3. Lietuvos TSR gyventojai. 17-18 psl.
  4. CŽV pasaulio faktų knyga: Lietuva (angliškai)

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+40-0=40 wiki spaudos ženklai).