Lietuvių katalikų mokslo akademija

Lietuvių katalikų mokslo akademija
Įkurta	1922 m. rugpjūčio 12 d.
Vadovai	Centro valdybos pirmininkas Danutė Gailienė
Būstinė	Pilies 8, Vilnius, LT-01123
Tinklalapis	www.lkma.lt
El. paštas	contacts@lkma.lt
Telefonas	(5) 212.2491
Kodai	Juridinio asmens kodas: 191926165

Lietuvių katalikų mokslo akademija (LKMA) – lietuvių katalikų mokslininkų visuomeninė organizacija.

Tikslai, vizija ir misija

Tikslas:

• telkti Lietuvoje ir užsienyje gyvenančius lietuvius mokslininkus katalikus mokslo darbui;
• sudaryti jiems kiek galint geresnes darbo sąlygas;
• rengti naujų mokslo kadrų, ugdyti mokslinių asmenybių, kad Akademija taptų katalikų mokslininkų centru ir pajėgtų integruoti Lietuvos mokslą į pasaulio mokslo lobyną;
• kelti lietuvių tautos mokslingumą ir krikščioniškąją kultūrą.

Narystė

Akademiją sudaro: nariai, nariai akademikai, garbės nariai ir nariai pagalbininkai. Akademijos veikloje gali dalyvauti Akademijai nusipelnę žmonės.

Į Akademijos narius priimami visų mokslo sričių mokslininkai katalikai, Lietuvos piliečiai ir kiti mokslininkai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, turintys mokslinius laipsnius.

Į narius pagalbininkus priimami katalikai, baigę aukštąjį mokslą, siekiantys lietuvių tautos mokslo bei kultūros pažangos, neturintys mokslo laipsnio.

Pasižymėję mokslo darbais, aktyvūs nariai, išskyrus narius pagalbininkus, gali būti renkami nariais akademikais.

Garbės nariais gali būti renkami: a) asmenys, pasižymėję dideliais nuopelnais lietuvių tautai; b) mokslininkai, pasižymėję ypatingais nuopelnais kurioje nors mokslo šakoje; c) asmenys, labai daug pasitarnavę Akademijai savo darbais arba stambiomis aukomis. Garbės nariai renkami visam amžiui.

Nuo 1922 m. akademiko vardas suteiktas 53 mokslininkams. 10 narių akademiko vardas suteiktas iki Antrojo pasaulinio karo, 23 – po karo, išeivijoje ir 20 - po 1991 m.

LKMA narių 1956 m. buvo 85, 1965 m. – 188, 1977 m. – 226, 1985 m. – 263, 2000 m. – 753 nariai, iš jų apie 150 gyveno užsienyje. 2008 m. buvo 21 narys akademikas, apie 300 narių, apie 200 narių pagalbininkų, vienas garbės narys. 2013 m. yra 24 nariai akademikai.

Veiklos būdai ir formos

Akademija savo veikloje vadovaujasi savo Įstatais, kiek leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Visuomeninių organizacijų įstatymais ir kitais Įstatymais. LKMA priklauso tarptautinei katalikų intelektualų federacijų asociacijai Pax Romana.

Centro Valdyba:

koordinuoja visą Akademijos veiklą, palaiko ryšius su skyriais (ir pavieniais nariais);

priima naujus narius, šalina nesilaikančius Įstatų;

rengia mokslinius Akademijos suvažiavimus, organizuoja sukakčių minėjimus, parengia visos Akademijos veiklos apyskaitą ir sąmatą;

skiria stipendijas ir premijas už geresnius mokslo veikalus bei skirsto lėšas Akademijos mokslinei veiklai;

disponuoja Akademijos lėšomis.

Akademijos Mokslo Taryba:

formuoja Akademijos mokslinės veiklos strategiją;

teikia garbės vardus;

vertina mokslo darbus, parengtus spaudai;

atrenka mokslo veikalus, vertus premijuoti;

tvirtina mokslo veikalų leidybinius planus.

Pagrindiniai LKMA darbai

LKMA leidiniai

LKMA leidžia du kasmetinius leidinius:

• "LKMA Metraštį"
• "Bažnyčios istorijos studijas".

Taip pat - mokslinių darbų rinkinius, istorijos šaltinius, atsiminimus, humanitarinės tematikos mokslines knygas;

Iki 2013 m. išėjo 160 leidinių.

LKMA projektinė veikla

LKMA mokslo projektai:

• Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos projektas ,,Krikščionys Lietuvoje prieš ir po Atgimimo“, 2013-2015;

• Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos projektas „Naujų baltų mitologijos ir religijos šaltinių tyrimas ir publikavimas“, 2013–2015;

• Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos projektas „Knygos 'Žemaičių krikštas: tyrimai ir refleksija' leidyba“, 2013;

• Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos projektas „Lituanistikos sklaida žurnaluose 'Naujasis Židinys-Aidai' ir 'Knygų aidai'“, partneris – VšĮ „Naujasis Židinys-Aidai“, 2012–2013;

• Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos projektas „Vokiškos katalikiškos kultūros sklaida Lietuvoje XX a. 3–4 deš.: įtakos ir konfliktai“, 2012–2013;

• Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos projektas „Mokslinio katalogo 'Bažnytinio paveldo muziejaus rinkiniai: Jėga ir grožis jo šventovėje' leidyba“, partneris – Bažnytinio paveldo muziejus, 2012;

• Žemaičių Krikšto ir Žemaičių Vyskupystės įsteigimo 600 metų minėjimo 2009–2017 metų programos leidinių parengimas, finansuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kultūros rėmimo fondo, 2012;

• Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuojamas projektas „Nacionalinės mokslo populiarinimo priemonių sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“, kaip vienas iš Lietuvos mokslų akademijos partnerių, 2011–2014;

• Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuojamas projektas „Periodinių mokslo leidinių leidyba“, kaip vienas iš Lietuvos mokslų akademijos partnerių, 2010–2014;
• Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos projektas „Kęstučio Skrupskelio monografijos 'Ateitininkų istorija (iki 1640 metų)' išleidimas, 2010;

• Lietuvos mokslo tarybos paramos akademinėms asociacijoms projektai, nuo 2010 m.;

• Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuojamas projektas „Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos veiklos stiprinimas“, kaip Lietuvos mokslų akademijos partneris; 2009–2011;

• Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos projektas „Lietuvos katalikų bažnyčių šaltinių skelbimas: XVII–XVIII a. vizitacijų aktai“, 2009–2011;

• Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos projektas „Bažnyčios akistata su modernybe: neprakalbinti XIX a. Lietuvos istorijos šaltiniai“, LKMA HTI kaip Lietuvos istorijos instituto partneris, 2009–2011;

• Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos projektas „Katalikybė ir visuomenė Lietuvoje XX amžiuje“, 2009–2010;

• Lietuvos tūkstantmečio minėjimo programos projektas „Mokslinės konferencijos Lietuvos tūkstantmečiui 'Manipuliacijos sakralumu: Vilniaus katedra prie sovietų ir juos vejant' finansavimas“, LKMA HTI, 2009;

• Nacionalinės lituanistikos plėtros programos projektas „Lietuvos krikšto įprasminimas ir refleksija: krikščionėjimo šaltinių kritika, sisteminimas, istoriografinis vaidmuo“, kaip Vilniaus kunigų seminarijos partneris, 2007–2008.

Organizacinė sandara ir valdymas

Savo organizacinę veiklą Akademija tvarko moksliniu, teritoriniu ir administraciniu pagrindu.

Visai organizacinei, administracinei ir mokslinei Akademijos veiklai vadovauja Centro Valdyba.

Centro Valdyba renkama šešeriems metams visuotiniu, slaptu narių balsavimu raštu.

Centro Valdyba pirmininką išsirenkama iš savo narių - akademikų. Centro Valdybos pirmininkas: - reprezentuoja Akademijai analogiškose institucijose bei tarptautiniuose moksliniuose sambūriuose; - pirmininkauja suvažiavimuose, Centro Valdybos posėdžiuose; - vadovauja Akademijos finansinei veiklai.

Akademijos mokslinės veiklos koordinatorius yra Akademijos Mokslo Taryba. Mokslo Tarybai vadovauja Akademijos Centro Valdybos vicepirmininkas mokslo sričiai. Akademijos Mokslo Tarybos sudėtis: - Centro Valdybos nariai; - visuotiniu balsavimu išrinkti Akademijos nariai akademikai; - visuotiniu balsavimu išrinkti Akademijos nariai.

Vietovėse, kur yra bent dešimt Akademijos narių, jų susirinkimo–konferencijos metu Centro Valdyba įkuria Akademijos skyrių. Kiti pavieniai nariai arba šliejasi prie artimiausio skyriaus, arba palaiko tiesioginius ryšius su Centro Valdyba.

Našesnei mokslinei veiklai plėtoti Akademijos įvairių mokslo šakų specialistai buriasi į atitinkamas sekcijas.

Kas treji metai Akademijos Centro Valdyba organizuoja narių mokslinius suvažiavimus. Suvažiavimas teisėtas, jeigu jame dalyvauja 2/3 narių ir už nutarimus balsuoja 2/3 dalyvaujančių. Suvažiavimų tikslas – iškelti ir diskusijose aptarti mokslinių tyrimų rezultatus, gilintis į aktualias mokslo problemas, aptarti svarbiausias Akademijos darbo kryptis.

Veiklos istorija

Idėją steigti katalikų mokslo akademiją 1908 m. iškėlė kun. Pranciškus Petras Būčys, bet sumanymas tuo metu liko neįgyvendintas.

1922 m. spalio 22 d. steigiamajame susirinkime Kaune buvo išrinkta LKMA valdyba. Iki Antrojo pasaulinio karo LKMA surengė 3 suvažiavimus Kaune - (1933 m., 1936 m., 1939 m.).

Nuo 1930 m. LKMA prisidėjo prie Lietuviškosios enciklopedijos rengimo. Be to ji ėmėsi leisti LKMA Suvažiavimo darbus (t. 1 1935 m., t. 2 1937 m., t. 3 1940 m.). Kitas didelis projektas buvo biografijų leidinys „Užgesę žiburiai“ (1930 m.).

1927 m. A. Dambrausko-Jakšto iniciatyva pradėta rengti žymių žmonių enciklopedinį žodyną (iki 1940 m. mašinraščiu parengti 5 t.). SSRS okupacinė valdžia 1940 m. akademiją uždarė.

Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos atstovas Paryžiuje Stasys Antanas Bačkis laiškais ragino į užsienį pasitraukusius LKMA narius ir vyskupus atkurti akademiją.

1954 m. Romoje akademijai atkurti sudaryta Reorganizacinė komisija. Tęstinumą paliudyti į komisijos narius pasiūlyti buvę LKMA centro valdybos nariai Zenonas Ivinskis ir Juozas Eretas). 1956 m. buvo pasirašytas LKMA su centru Romoje atkūrimo aktas ir įregistruoti LKMA įstatai. Įsteigti LKMA skyriai, vadinamieji židiniai: Čikaga, Niujorkas, Bostonas, Detroitas, Monrealis, Torontas, Daitonas, Miunchenas, Otava, Putnamas, Saint Petersburgas (Floridos valstija), Los Andželas. Visi skyriai priklausė centro valdybai Romoje.

Romoje veikė LKMA padalinys – Dokumentinės medžiagos apie Lietuvos religinę padėtį centras. 1965 m. kunigų K. Razmino, P. Jatulio ir R. Krasausko iniciatyva Romoje įkurtas LKMA Istorijos ir religinės kultūros lietuvių institutas. 1957–1988 m. kas trejus metus buvo rengiami LKMA suvažiavimai JAV (Čikaga, Niujorkas, Bostonas, Detroitas, Saint Petersburgas, Los Andželas), Vokietijoje (Hiutenfeldas), Kanadoje (Torontas) ir Italijoje (Roma). 1973 m. prel. P. M. Juras akademijai perleido savo įkurtą Amerikos lietuvių kultūros archyvą (ALKA). Siekiant įteisinti šią nuosavybę pagal JAV veikiančius įstatymus 1972 m. Amerikoje veikiantis Lietuvos katalikų mokslų akademijos skyrius Konektikuto valstijoje įregistruotas kaip pelno nesiekianti savarankiška organizacija ir tokiu statusu veikia iki šiol.

LKMA skelbė mokslo veikalus ir šaltinius: leido „Suvažiavimo darbus“, „Metraštį“ (nuo 1965 m.), biografijų seriją „Negęstantieji žiburiai“, istorijos šaltinių seriją „Fontes Historiae Lithuaniae“, A. Salio, S. Šalkauskio, Z. Ivinskio raštus, kitus veikalus, daugiausia istorijos ir literatūros temomis.

Lietuvoje atkurti Lietuvių katalikų mokslo akademiją sumanyta 1989 m. 1990 m. vasario 17 d. sušaukta steigiamoji konferencija, išrinkta krašto valdyba (pirmininkas Giedrius Uždavinys). Ji 1991 m. Vilniuje surengė XV suvažiavimą. 1992 m. išeivijos ir Lietuvos nariai bendrai išrinko naują centro valdybą, centras perkeltas į Vilnių. Įsteigtos Istorijos, Pedagogikos, Psichologijos, Etnologijos, Katechetikos, Informatikos, Architektūros, Medicinos ir kt. sekcijos. Vilniaus skyriuje veikė Bažnyčios istorijos studijų grupė, 2006 m. reorganizuota į Krikščionybės istorijos Lietuvoje studijų centrą. 2007 m. LKMA įsteigė Humanitarinių tyrimų institutą. LKMA surengė suvažiavimus Vilniuje (1991 m., 1997 m., 2006 m.), Kaune (2004 m.), Klaipėdoje (2000 m.) ir Šiauliuose (2003 m.), t.p. mokslinių konferencijų, seminarų, viešų paskaitų, inicijuoja mokslinių tyrimų projektus, skiria premijas mokslininkams, studentams.

Pirmininkai

• 1922-1925 m. Vyskupas Juozapas Jonas Skvireckas
• 1926-1937 m. Prelatas A. Jakštas-Dambrauskas
• 1938-1940 m. Stasys Šalkauskis
• 1956-1958 m. Vyskupas Vincentas Padolskis
• 1958-1992 m. Kunigas Antanas Liuima
• 1992-1997 m. Giedrius Uždavinys
• 1997-2006 m. Kunigas Jonas Boruta
• 2006-2015 m. Paulius Subačius
• Nuo 2015? m. Danutė Gailienė

Lietuvos katalikų mokslų akademijos akademikai

Pavardė	Sritis	Išrinkimo ir veiklos metai
Juozas Ambrazevičius-Brazaitis	filologija	1939-1974
Vanda Aramavičiūtė	edukologija	2006
Audrys Juozas Bačkis	kanonų teisė	2003
Jonas Boruta SJ	fizika	1997
Pranciškus Būčys	teologija	I936-1951
Blažiejus Česnys	teologija	1936-1944
Adolfas Damušis	chemija	1964-2003
Pranas Dovydaitis	teisė, filosofija	1933-1942
Juozas Eretas	filologija	1936-1984
Danutė Gailienė	psichologija	2009
Vincas Viktoras Gidžiūnas	istorija	1912–1984
Juozas Girnius	filosofija	1964-1994
Kęstutis K. Girnius	filosofija	2000
Julijonas Gravrogkas	inžinerija	1959-1968
Bronius Grigelionis	matematika	1991
Jonas Grinius	filologija	1959-1980
Stasys Yla	JAV; teologija	1961-1983
Zenonas Ivinskis	istorija	I939-197l
Adomas Dambrauskas-Jakštas	teologija-filosofija	1933-1938
Juozas Jakštas	istorija	1970-1989
Liudas Jovaiša	istorija	2009
Mečislovas Jučas	istorija	2006
Sofija Kanopkaitė	biochemija	2000
Kazys Napaleonas Kitkauskas	architektūra	2006
Antanas Klimas	filologija	1970
Antanas Kučinskas	istorija	1970-1988
Vytautas Landsbergis	muzikologija	1997
Antanas Liuima	teologija	1959-2000
Antanas Maceina	filosofija	1961-1987
Irena Regina Merkienė	etnologija	2006
Vytautas Merkys	istorija	2003-2012
Vacys Milius	etnografija	1997-2005
Juozas Leonas Navickas	filosofija	1970
Kazys Pakštas	geografija	1939-1960
Antanas Paškus-Paškevičius	psichologija, filosofija	1961-2008
Vytautas Pavilanis	medicina	1970
Justinas Pikūnas	psichologija	1961
Aldona Prašmantaitė	istorija	2006
Paulius Rabikauskas	Bažnyčios istorija	1961-1998
Arvydas Ramonas	teologija	2009
Mečislovas Reinys	filosofija	1939-1953
Povilas Rėklaitis	menotyra	1970-1999
Antanas Rubšys	teologija	1961-2002
Antanas Salys	filologija	1959-1972
Alfredas Erichas Senas	filologija	1964-1978
Arūnas Streikus	istorija	2009
Paulius Subačius	filologija	2006
Simas Sužiedėlis	istorija	1961-1985
Stasys Šalkauskis	filosofija	1933-1941
Anatanas Tyla	istorija	1991
Giedrius Uždavinys	medicina	1991
Stasys Vaitekūnas	geografija	2006
Vytautas Vardys	politiniai mokslai	1970-1993
Angelė Vyšniauskaitė	etnografija	2000-2006
Romualdas Zalubas	astrofizika	1959
Zigmas Zinkevičius	filologija	1991
Vanda Žekonienė	agronomija	2003

Šaltiniai

Aprašymas atnaujintas 2013 m. balandžio mėn. pagal LKMA atstovų pateiktus duomenis.

• Aldona Vasiliauskienė. Lietuvių katalikų mokslo akademija, Vilnius, 1992.
• Lietuvos katalikų mokslų akademijos genezės aspektai. Lietuvos katalikų mokslų akademijos metraštis, 2003 m., t. 22.
• Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos 70-metis (sud. J. Čepinskis). - Kaunas: Litera Univ. Vytauti Magni, 1993.