Lietuvos lauko raštininkas
Lietuvos lauko raštininkas (lot. notarius campestris, lenk. pisarz polny litewski) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pareigūnas, analogiškos pareigos Lenkijos karalystėje vadinosi Karūnos lauko raštininkas. Civilinės centrinės valdžios pareigų atitikmuo – Lietuvos didysis raštininkas.
Istorija
Pareigos įsteigtos 1570 m. Nuo 1633 m. raštininkas negalėjo užimti jokių Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigų. Po kariuomenės pertvarkymo 1717 m. jo pozicijos susilpnėjo. 1775 m. įsteigus Kariuomenės departamentą, buvo vienas žemiausių departamento pareigūnų.
1790 m. Ketverių metų seimas, įvedęs karinius laipsnius, panaikino šias pareigas, o Lietuvos lauko raštininkui buvo suteiktas generolo leitenanto laipsnis ir patikėta armijos inspekcija.
Įgaliojimai
Lietuvos didžiojo etmono, arba Lietuvos lauko etmono štabo narys, atsakingas už kariuomenės administravimą, armijos materialinį aprūpinimą ir apskaitą, atlyginimų kariams išmokėjimą. Jis taip pat pravesdavo kariuomenės apžiūras, kontroliavo ginkluotės kokybę. Lietuvos lauko raštininkas inspektuodavo Ukrainos ir Podolės pilis.
Lietuvos lauko raštininkai
|