Litas
- Kitos reikšmės – Litas (reikšmės).
Litas | |
---|---|
1 litas | 100 litų |
ISO 4217: | LTL |
Naudoja: | Lietuva |
Infliacija: | 2,5 %(2010 lapkritis) [1] |
Simboliai: | Banknoto: Lt Monetos: ct |
Nominalai: | |
Banknotai: | litai: 10, 20, 50, 100, 200, 500 |
Monetos: | centai: 1, 2, 5, 10, 20, 50 litai: 1, 2, 5 |
Spausdina: | nd |
Kalykla: | UAB „Lietuvos monetų kalykla“ |
Bankas: | Lietuvos bankas |
www.lb.lt |
Litas (Lt) – oficialus Lietuvos pinigas, naudojamas nuo 1993 m. birželio 25 d. Litas taip pat naudotas ir tarpukario metais (1922-1941). Leidžia Lietuvos Bankas. Žodžio autoriumi laikomas Lietuvos Steigiamojo seimo Ekonomikos komisijos sekrrtorius Vaclovas Vaidotas.[2]
Istorija
1922 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos Seimo nutarimu buvo paskelbta apie naujojo piniginio vieneto įvedimą. Ekonominės komisijos narys Vaclovas Vaidotas pasiūlė pavadinti litu, o jo sudėtinės dalys pavadintos centais. Naujieji pinigai apyvartoje pasirodė 1922 m. spalio 2 d. Įvedant lito kursas su JAV doleriu buvo 10:1, buvo Lietuvos Banko garantuotas turimomis aukso atsargomis (1 litas = 0,150462 gramų gryno aukso). Gana greitai naujoji valiuta pelnė vidaus rinkos pripažinimą ir užsienio partnerių pasitikėjimą.
Pakeitė apyvartoje cirkuliavusius rublius ir Pirmojo pasaulinio karo metu cirkuliavusias markes.
Pirmieji litai ir centai buvo banknotai. Centų ir 1, 2 ir 5 litų kupiūros dėl aktyvaus dalyvavimo cirkuliacijoje greitai susidėvėdavo, todėl jau 1923 m. pradėta ruoštis monetų kaldinimui. Tų pačių metų pabaigoje Finansų, pramonės ir prekybos ministerija pakvietė žinomus to meto dailininkus dalyvauti monetų projektų konkurse. Konkursą rengė Finansų ministerija, o kaldinimo sąlygas patvirtino Ministrų taryba.
1924 m. birželio 20 d. Seimas priėmė Monetų įstatymą su išimtine Valstybės iždo teise.
Konkursas įvyko 1924 m. rugsėjo mėn. Kaune. Dalyvavo 14 kalyklų iš Anglijos, Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos ir kitų šalių. Dalyvavo ir lietuviško verslo atstovai - brolių Šmidtų metalo dirbinių fabrikas, tačiau siūlė didžiausią monetų kalimo kainą. Pasiūliusi mažiausią darbų atlikimo kainą laimėjo turėjusi didelę tokių darbų atlikimo patirtį King's Norton Metal Works firma iš Birmingemo.
Paskelbtą monetų sukūrimo konkursą laimėjo skulptorius Juozas Zikaras (1881-1944), už kurį gavo 17 000 litų atlygį.
Lietuvos finansų ministras V. Petrulis ir firmos atstovas N. Nevilis 1924 m. rugsėjį pasirašė sutartį. Joje buvo numatyti monetų nominalai, jų diametrai, tiražai ir darbų atlikimo terminai. Gavusi modelius, „King's Norton Metal Works“ įmonė per septynias savaites privalėjo pateikti pavyzdžius, o juos patvirtinus, per devynias savaites nukaldinti ir atgabenti į Lietuvą pirmąją monetų siuntą.
Pirmoji 3 mln. vnt. siunta laivu iš Londono per Klaipėdą į Kauną buvo atgabenta 1925 m. sausį ir vasarį pasirodė apyvartoje.
Iš viso buvo nukalta 42 mln. vnt. 1, 5, 10, 20, 50 centų nominalo egzempliorių. Antroji centų laida pasirodė 1936 m. Tai buvo paskutinė iki Nepriklausomybės praradimo 1940 m.
Yra likusi nemaža patvirtintų ir nepatvirtintų monetų grafinių, gipsinių ir net vaškinių modelių kolekcija, išlikę A. Aleksandravičiaus ir J. Zikaro grafiniai eskizai.
Unikalus metalinių monetų pavyzdžių komplektas saugomas Trakų istorijos muziejaus fonduose. Manoma, kad analogiškas komplektas gali būti išlikęs „King's Norton Metal Works“ įmonės ar dukterinės įmonės „Lyon's Works“ saugyklose.
Nominalas | Metai | Aversas | Reversas | Metalas | Svoris (g) |
Skersmuo (mm) |
Gurto storis (mm) |
Pastabos |
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
1 Litas | 1925 | Sidabras (500) | 2,7 | 19,0 | 1,4 | Gurtas dantytas | ||
2 Litai | 1925 | Sidabras (500) | 5,4 | 23,0 | 1,6 | Gurtas dantytas | ||
5 Litai | 1925 | Sidabras (500) | 13,5 | 29,4 | 2,5 | Gurtas dantytas | ||
5 Litai | 1936 | Sidabras (750) | 9,0 | 27,1 | 2,5 | Reverse J. Basanavičiaus profilis. Ant gurto užrašas – TAVO GEROVĖ TAUTOS GEROVĖ. | ||
10 Litų | 1936 | Sidabras (750) | 18,0 | 32,2 | 2,5 | Averse LDK kunigaikščio Vytauto profilis. Ant gurto užrašas – TAUTOS JĖGA VIENYBĖJE. | ||
10 Litų | 1938 | Sidabras (750) | 18,0 | 32,2 | 2,5 | Averse LR Prezidento A. Smetonos profilis. Ant gurto užrašas – TAUTOS JĖGA VIENYBĖJE. |
Atkūrus nepriklausomybę 1990 metais, buvo naudojami pinigų pakaitalai - talonai, kuriuose buvo vaizduojami Lietuvos gyvūnai.
Litas įvestas po trejų metų: 1993 m. birželio 25 d.
Vertė
Įvedus litą 100 laikinųjų talonų buvo keičiami į 1 litą (1 talonas = 1 centas).
Nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 2002 m. vasario 1 d. litas buvo susietas su JAV doleriu santykiu 4 prie 1.
2002 m. vasario 2 d. litas persietas prie euro tuo metu galiojusiu santykiu – 3,4528 lito už vieną eurą, šis susiejimas turėtų išlikti iki lito pakeitimo euru, kuris planuojamas 2014 metais.
Įvairovė
Litas padalintas į 100 centų. Visose litų bei centų monetose priekinėje pusėje – nominalas, o kitoje pusėje – valstybinis herbas.
Monetų yra 9 nominalai:
Popierinių pinigų yra 6 nominalai:
Taip pat buvo naudojami 1 lito, 2 bei 5 litų popieriniai nominalai.
Susiję straipsniai
- Lietuvos ekonomika
- Lietuvos Bankas
- Lietuvos monetų kalykla
- Lietuviškos proginės monetos
- Lietuviškos apyvartinės proginės monetos
Šaltiniai
- ↑ [1]
- ↑ Algirdas Sabaliauskas. Iš kur jie? // Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 1994. p. 203.
Nuorodos
- UAB „Lietuvos monetų kalykla“
- Lietuvos centrinis valstybės archyvas: paroda „Lietuvos banko ir lito įvedimo 85-erių metų sukaktis“
- Visos Lietuvoje cirkuliuojančios ar cirkuliavusios monetos ir banknotai nuo 1991. Atsiskaitymuose nenaudotos išleistos atminimo monetos nenurodytos.
- Lito ir užsienio valiutų santykiai
- Lietuvos Respublikos banknotai ir monetos
- Rimtauto Šilinio filmas-diptichas „Iš lito istorijos“ (2002, 2004 m.)
- Coins of CIS and Baltic countries
- Lietuvos monetos (katalogas ir galerija)
- [2]
|
|
|