Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga

Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga
Forma	Sąjunga
Įkurta	<> m.
Vadovai	Jūratė Voloskevičienė
Būstinė	Vilnius
Adresas	J. Jasinskio 9 – 402, LT-01111
Tinklalapis	www.lmps.lt
El. paštas	lmps@takas.lt
Telefonas	5-262.0103
Kodai	Juridinio asmens: <>

Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga (LMPS) – savarankiška, nuo valdžios ir partijų nepriklausoma, laisvo apsisprendimo pagrindu pedagogus, dėstytojus, vaikų darželių auklėtojas ir kitus švietimo ugdymo įstaigose dirbančius asmenis vienijanti organizacija.

Tikslai, uždaviniai, funkcijos

Ginti savo narių profesines, ekonomines bei socialines teises ir teisėtus jų interesus.
Sudaryti kolektyvines sutartis ir susitarimus su darbdaviais, jų organizacijomis ir susivienijimais dėl darbo, darbo apmokėjimo, darbo organizavimo, žmogaus saugos darbe, darbo ir poilsio laiko bei kitų socialinių ekonominių sąlygų.
Sudaryti sutartis ir susitarimus su valstybės ir savivaldybių valdžios ir valdymo organais.
Kontroliuoti, kaip darbdaviai vykdo su LŠDPS narių teisėmis ir interesais susijusius darbo, ekonominius ir socialinius įstatymus, kolektyvines sutartis ir susitarimus.
Atstovauti ir teikti pasiūlymus valstybės ir savivaldybių valdžios ir valdymo organams dėl norminių aktų darbo, ekonominiais – socialiniais klausimais priėmimo, pakeitimo ar panaikinimo.

Veiklos sritys ir kryptys

LŠDPS vadovaujasi 2011 m. vasario 18 d. patvirtintais įstatais. >> Įstatai

Siekdama savo tikslų, LŠDPS vykdo veiklą:
– Leidyba
– Teisinė
– Moksliniai tyrimai ir taikomoji
– Švietimas
– Poilsio organizavimo.

Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga (LMPS) vienija mokytojus, kitus švietimo įstaigų pedagogus, gina jų darbo, socialinius ir ekonominius interesus, skatina narių profesinę ir kūrybinę veiklą, siekia sukurti humanistinę ir demokratinę ugdymo sistemą.

LMPS turi skyrių visoje Lietuvoje. Aukščiausia valdymo institucija – suvažiavimas, šaukiamas kas 3 metai. Suvažiavimas renka organizacijos pirmininką, tvirtina įstatus, programą. Tarp suvažiavimų Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos veiklai vadovauja Koordinacinė taryba, kuri organizacijos pirmininko teikimu tvirtina valdybą. Valdybai vadovauja LMPS pirmininkas.

LMPS nuo 1993 m. yra pasaulinės mokytojų organizacijos Tarptautinis švietimas (Education International, EI) narė. Lietuvai įstojus į Europos sąjungą, LMPS tapo Europos profesinių sąjungų švietimo komiteto (ETUCE) nare. Nuo 2005 m. balandžio 1 d. priklauso Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai (LPSK). Kartu su LPSK LMPS priklauso Europos profesinių sąjungų konfederacijai (ETUC) ir Pasaulinei profesinių sąjungų organizacijai (ICFTU).

Nuo 2008 m. LMPS yra Lietuvos švietimo sistemos darbuotojų profesinių sąjungų centro (LŠSDPSC) nare.

Pagrindiniai LMPS darbai

...

Organizacinė sandara ir valdymas

LŠDPS valdymo organai yra:

• Suvažiavimas
• Koordinavimo taryba
• Prezidiumas
• Pirmininkas
• Vykdomasis komitetas

LŠDPS struktūrą sudaro trys lygmenys: profesinė organizacija, profesinių organizacijų susivienijimas (aukštesnysis organizacinės struktūros lygmuo; toliau - susivienijimas) ir LŠDPS (aukščiausias lygmuo).

LŠDPS pagrindas – LŠDPS profesinė organizacija, kuri gali būti tiek LŠDPS struktūrinis padalinys, tiek savarankiškai įsteigta, įregistruota ir į LŠDPS įstojusi profesinė sąjunga.

LŠDPS profesinės organizacijos jungiasi į miestų, rajonų (savivaldybių), apskričių ir kitus regioninius LŠDPS susivienijimus.

LŠDPS gali būti kuriami jaunimo, moterų centrai ir kiti padaliniai.

LŠDPS veiklą aptarnauja iš samdomų (etatinių) darbuotojų sudarytas Vykdomasis komitetas.

Narystė

LŠDPS nariais gali būti Lietuvos švietimo, mokslo ir studijų, kitų ugdymo įstaigų ir institucijų mokytojai, dėstytojai, auklėtojai ir kiti darbuotojai, pripažįstantys Įstatus bei mokantys nario mokestį.

Ugdymo įstaigos darbuotojai, nusprendę kolektyviai ginti savo intersus, turėtų įstaigoje įkurti profesinę sąjungą. Profesinė sąjunga įkuriama būsimų profesinės sąjungos narių susirinkime (užtenka 3 žmonių).

Įstatuose yra aprašytos "Tapimo nariu procedūra", "Nario teisės" ir "Nario pareigos".

Narystė tarptautinėse organizacijose:

• ...

Veiklos istorija

1905 m. Vilniuje įvyko pirmasis Lietuvių mokytojų suvažiavimas, kuriame įsteigta Lietuvių mokytojų sąjunga. Pirmojo pasaulinio karo metais Voroneže veikė Liaudies mokytojų sąjunga, kuriai vadovavo Jonas Jablonskis. Idėja atkurti Lietuvos mokytojų profesinę sąjungą kilo Vilniuje 1918 m. gruodžio 28 d. – 1919 m. sausio 1 d. vykusiame mokytojų suvažiavime. 1919 m. gruodžio 27-30 d. Kaune vykusiame suvažiavime buvo priimti sąjungos įstatai ir išrinkta 5 asmenų centro valdyba: Stasys Brašiškis, Jurgis Gūžys, Augustinas Jakučionis, J. Statkevičius, Matas Šalčius. Aukščiausia valdymo institucija buvo kasmet šaukiamas visuotinis narių susirinkimas.

Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga reikalavo įvesti visuotinį mokymą, kėlė pedagogines problemas, gynė mokytojų teises, siekė demokratiniais pagrindais tvarkomos mokyklos, kelti mokslo lygį, geresnių pedagoginio darbo ir ekonominių sąlygų mokytojams. Trūkstant mokykloms vadovėlių ir mokymo medžiagos 1920 m. Kaune įsteigė knygyną, kuris 1921 m. pertvarkytas į kultūros kooperatyvą „Spaudos fondas“, veikė iki 1937 m. 1922 m. Kaune įsteigė suaugusiųjų gimnaziją, kuri 1926 m. gavo valstybinės mokyklos teises, veikė iki 1940 m. 1923 m. Kėdainiuose įsteigė mokytojų seminariją, veikusią iki 1927 m. Prisidėjo prie Marijampolės realinės gimnazijos išlaikymo, padėjo susikurti Lietuvos švietimo Vinco Kudirkos draugijai, kuri rengė kursus ir įkūrė V. Kudirkos liaudies universitetą. Dalyvavo Lietuvos kultūros sąjungos ir Kultūros fondo suaugusiesiems šviesti veikloje, kultūros suvažiavimuose. Nuo 1921 m. rengdavo vasaros mokytojų kursus, 1924 m. rugpjūčio 21 d. surengė Lietuvos mokytojų I suvažiavimą.

Bendradarbiavo su kitomis profesinėmis sąjungomis, nuo 1922 m. dalyvavo Baltijos šalių mokytojų profesinių sąjungų suvažiavimuose, kurie buvo rengiami kas 2 metai. Priklausė Tarptautinei mokytojų sąjungų federacijai (centras Paryžiuje), siųsdavo atstovus į tarptautinius mokytojų suvažiavimus. Nuo 1920 m. leido žurnalus „Beraštis“ (1919–1920 m. jį leido Suvalkijos mokytojų sąjunga) bei „Mokykla ir gyvenimas“.

1933 m. Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga suskilo. Grupė narių (Jurgis Ambraška, Juozas Geniušas, Kazys Klimavičius, Jonas Laužikas, Antanas Purėnas, Vincas Ruzgas, Juozas Žiugžda ir kt.) atsiskyrė ir įkūrė pedagogų draugiją „Naujoji mokykla“, kuri veikė iki 1937 m., pradėjo leisti žurnalą „Mokykla ir visuomenė“. 1937 m. Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga pertvarkyta ir pavadinta Lietuvos mokytojų profesine draugija. 1940 m. TSRS okupavus Lietuvą jos veikla nutrūko, kartu su kitomis organizacijomis ji įtraukta į Švietimo ir meno darbuotojų sąjungą. Atkurta 1990 m. lapkričio 27 d. Vilniuje vykusiame suvažiavime.

Istorija

Pirmininkai

• 1990-1992 m. Juozas Uzdila
• 1992-2000 m. Romualda Hofertienė
• 2000-2007 m. Dalia Gricienė
• Nuo 2007 m. Jūratė Voloskevičienė

Nuorodos, šaltiniai

• Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga