Lietuvos sporto muziejus
| Lietuvos sporto muziejus | |
|---|---|
| Koordinatės: | |
| Forma | Biudžetinė įstaiga |
| Įkurta | 1991 m. rugpjūčio 2 d. |
| Vadovai | Pranas Majauskas |
| Būstinė | Kaunas |
| Adresas | Muziejaus g. 7, LT-44279, Kaunas |
| Tinklalapis | lietuvossportomuziejus.lt |
| El. paštas | sportomuziejus@yahoo.com |
| Telefonas | (8-37) 220-691 |
| Kodai | Juridinių asmenų registre: 300520349 |
Lietuvos sporto muziejus (LSM) – mokslinė švietimo įstaiga Kaune, Muziejaus g. 7-9, kaupianti, tirianti, populiarinanti Lietuvos bei lietuvių išeivių kūno kultūros ir sporto vertybes.
Muziejaus planas ir legenda[taisyti]
Struktūra ...
Ekspozicijos ir parodos[taisyti]
Lietuvos sporto[taisyti]
Ekspozicija supažindina su Lietuvos sporto istorija nuo ištakų iki šių dienų, pagrindinėmis sporto šakomis. Daugiausia vietos skiriama populiariausiai Lietuvoje sporto šakai – krepšiniui. Eksponuojama legendinė 1986 m. „Žalgirio“ krepšinio komandos iškovota tarpžemyninė Džonso taurė, krepšininkų Modesto Paulausko, Arvydo Sabonio asmeniniai daiktai. Gausu ekspozicijoje įvairių daiktų, susijusių ir su kitų sporto šakų istorija: futbolo, rankinio, irklavimo, lengvosios atletikos ir kt.. Pasakojama apie lietuvių sportininkų gyvenimą išeivijoje ir tremtyje, lietuvių sporto laimėjimus, pasiektus gyvenant emigracijoje.
Lietuvos sporto muziejaus fondams nemažai eksponatų padovanojo įvairių sporto šakų veteranai ir olimpiečiai: Antanas Bagdonavičius, Jonas Čepulis, Vladas Česiūnas, Vida Vencienė, Gintautas Umaras, Robertas Žulpa, Lina Kačiušytė, Birutė Kalėdienė, Adolfas Varanauskas, Birutė Užkuraitytė-Statkevičienė, Genovaitė Ramoškienė, Algirdas Šocikas, Stanislovas Stonkus, Modestas Paulauskas, Arvydas Sabonis, išeivijos lietuviai A. Supronas, Vincentas Paulionis. Didelį indelį įnešė prisidėdamos įvairios organizacijos: Kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos studentų sporto asociacija ir kt.
Lietuvos cirko[taisyti]
Atskiras patalpas užima 2006 m. balandžio 28 d. atidaryta Jono ir Jadvygos Ramanauskų išsami Lietuvos cirko istorijos ekspozicija. Joje eksponuojamos nuotraukos, asmeniniai J. ir J. Ramanauskų daiktai, cirko rekvizitai, seni reklaminiai plakatai, knygos, suvenyrai, parvežti iš gastrolių užsienyje. Beje, J. Ramanauskas (1912-1996) buvo ir vienas iš sporto muziejaus steigimo Kaune iniciatorių: surinko daug sporto veteranų, sporto visuomenės parašų.
Dovanotos kolekcijos[taisyti]
Asmeninės dovanotos kolekcijos:
- Pedagogo Vlado Kišono fotonuotraukos apie Aukštųjų kūno kultūros kursų (AKKK) veiklą 1934–1938 m. (33 vnt.);
- Buvusio vandensvydininko, tarptautinės kategorijos teisėjo Jono Čirūno medalių kolekcija (100 vnt.);
- Buvusio sporto veikėjo Vytauto Riaubūno medalių kolekcija (523 vnt.);
- Aldonos Zaborienės padovanota jos vyro, buvusio bokso trenerio Antano Zaboro (1914–2000), fotonuotraukos, knygos (120 vnt.);
- Pirmojo Lietuvos plaukimo rinktinės trenerio pedagogo Algirdo Vokietaičio (1909-1994) sesers Gražinos Vokietaitytės padovanotos fotonuotraukos (53 vnt.);
- Buvusios akademinio irklavimo Europos čempionės Sofijos Korkutytės (1934-2000) sportinių medalių kolekcija, padovanota jos gimnaičio Broniaus Balsio (80 vnt.);
- Sporto veterano Jurgio Marculano padovanotos fotonuotraukos, atspindinčios įvairių Lietuvos sporto šakų raidą (97 vnt.);
- Žurnalisto iš JAV Kęstučio Čerkeliūno (1921–2008) dovanota filatelijos ženklų kolekcija olimpine tematika (1936-2000 m.);
- Sporto veteranės Onos Žilevičiūtės dovanota kolekcija stalo teniso tema (diplomai, medaliai) (47 vnt.);
- Lengvaatletė Birutė Kalėdienė perdavė ietį, su kuria 1958 m. Tbilisyje pasiekė pasaulio rekordą (57 m 49 cm), įvairius medalius, iškovotus pasaulio veteranų lengvosios atletikos varžybose.
Olimpinė tema[taisyti]
Paminėtinos ir gausios asmeninės kolekcijos, išimtinai susijusios su olimpinėmis žaidynėmis ir Lietuvos atletų pasiekimais jose. Nors nacių ir bolševikinė okupacijos išblaškė Nepriklausomos Lietuvos olimpiečius, dingo arba buvo sunaikinti jų asmeniniai apdovanojimai, dalis olimpiečių represuoti, bet muziejui daug eksponatų padovanojo [1] Lietuvos esami bei buvę olimpiečiai ar jų artimieji, bičiuliai:
- 1924 m. vasaros olimpinės žaidynių Paryžiuje dalyvis futbolininkas Stasys Janušauskas (1902-1996) muziejui padovanojo olimpiados dalyvio diplomą, kuris yra vienas seniausių olimpinių muziejaus eksponatų, bylojantis apie pirmą Lietuvos dalyvavimą olimpiadose;
- Futbolininko Edvardo Mikučiausko (1901-1986) artimieji padovanojo Paryžiaus olimpinio stadiono fotonuotraukų. Vienoje jų Lietuvos olimpinės delegacijos nariai įsiamžinę garsiajame Eifelio bokšte;
- Dviratininko Juozo Vilpišausko (1898-1987) giminės muziejui perdavė Lietuvos pirmenybėse jo iškovotus medalius, taip pat ir Paryžiaus olimpiados atminimo medalį;
- 1993 m. olimpietė Genovaitė Ramoškienė perdavė muziejui iš Šveicarijos parvežtą Lietuvos sporto pradininko Stepono Garbačiausko (1900-1983) sporto archyvą. S.Garbačiauskas - vienas Lietuvos olimpinės delegacijos vadovų 1924 m. Paryžiaus olimpiadoje, užmezgęs ryšius su šiuolaikinių olimpinių žaidynių atkūrėju Pjeru de Kubertenu;
- 1928 m. vasaros olimpinių žaidynių Amsterdame Lietuvos komandos gydytojo A.Jurgelionio giminės muziejui perdavė jo asmeninius daiktus, fotonuotraukas, tarp jų: Sorbonos universiteto studijų knygelė, 1932 m. vasaros olimpinių žaidynių Los Andžele dailės ir meno dienų vertinimo komisijos nario diplomas;
- Amsterdamo olimpiados dalyvis lengvaatletis Viktoras Ražaitis (1907-1991) muziejui padovanojo savo dalyvio kortelę, programą, prizus ir medalius, iškovotus Belgijos ir Lietuvos čempionatuose;
- Dviratininko Vlado Jankausko (1902-1943) giminės muziejui perdavė Amsterdamo olimpiados žetoną, įvairiose varžybose jo iškovotus medalius;
- 1956 m. vasaros olimpinių žaidynių Melburne dalyvis Stanislovas Stonkus padovanojo olimpiados diplomą;
- Olimpiados sidabro medalio laimėtojo Antano Mikėno (1924-1994) giminės padovanojo Napoleono Petrulio sukurtą olimpiečio biustą;
- Romos, Tokijo ir Meksiko vasaros olimpinių žaidynių dalyviai irkluotojai Antanas Bagdonavičius ir Zigmas Jukna perdavė įvairiose varžybose iškovotus diplomus, medalius;
- Miuncheno 1972 m. olimpinis čempionas irkluotojas Vladas Česiūnas padovanojo irklą, kuriuo irklavo olimpiadoje, olimpiados atminimo medalį;
- Monrealio XXI olimpinių žaidynių prizininkės irkluotojos Eleonoros Kaminskaitės (1951–1985) giminės perdavė jos olimpinę uniformą, medalius ir diplomus, iškovotus ir daugelyje kitų varžybų;
- Barselonos 1992 m. olimpinių žaidynių čempionas disko metikas Romas Ubartas perdavė olimpiados dalyvio diplomą, nuotraukas;
- Muziejus turi Virgilijaus Aleknos „auksinį“ diską, mėtytą Sinėjaus olimpiadoje;
- Ekspoziciją puošia ir LR Prezidento Valdo Adamkaus ir Almos Adamkienės dovanoti 2000 m. vasaros olimpinių žaidynių aprangos komplektai (31 vnt.). Čia yra trys buvusio lengvaatlečio V. Adamkaus iškovoti medaliai 1948 m. Pavergtųjų Europos tautų olimpiadoje, kurioje varžėsi 27 šalių atletai. V. Adamkus muziejui padovanojo ir bilietą į 1939 m. Europos krepšinio čempionatą.
Kultūrinė veikla[taisyti]
Muziejus ne tik renka, saugo, tiria, eksponuoja kūno kultūros ir sporto istorijos bei šių dienų sporto relikvijas, tačiau vysto ir plačią kultūrinę bei šviečiamąją veiklą:
- rengiamos teminės parodos, skirtos įvairioms sporto šakoms, įžymių sportininkų jubiliejams, reikšmingiems sporto įvykiams paminėti [2] [3];
- vyksta sporto veteranų susirinkimai;
- organizuojamos mokslinės konferencijos;
- vykdomos pažintinės programos jaunimui, kariams, pravedamos kūno kultūros pamokos moksleiviams;
- aktyviai propaguojama nauja sportinio žaidimo, panašaus į krepšinį, šaka – trikrepšis: pravedami seminarai, trikrepšio turnyrai, be to, kaupiami susiję eksponatai [4];
- organizuojamos olimpinės akcijos, dalyvaujama tarp kitų ir renginyje „Kauno naktys“ [5].
2011 m. kovo 29 d. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto būstinėje vyko apdovanojimų ceremonija, kurios metu teikti Lietuvos kilnaus sportinio elgesio apdovanojimai 2010 m. laureatams. Pagrindinis LTOK prizas paskirtas Lietuvos sporto muziejaus kolektyvui už kūrybingą edukacinę veiklą Kauno krašte [6].
Edukacinė veikla[taisyti]
...
Mokslo ir mokslo populiarinimo veiklos[taisyti]
...
Fondai[taisyti]
...
Istorija[taisyti]
- Muziejaus
Idėja įkurti Sporto muziejų kilo dar tarpukario Lietuvoje. Apie tokio muziejaus steigimo būtinybę 1934 m. rašė žurnalas „Kūno kultūra ir sveikata“. Tačiau 1940 m., prasidėjus sovietinei, o vėliau ir nacių okupacijai, šio sumanymo įgyvendinti nespėta. Eksponatai sporto tematika daugiausia buvo kaupiami kituose muziejuose, asmeninėse kolekcijose. 1982 m. balandžio 21 d. LTSR kultūros ministerija įpareigojo tris respublikinio pavaldumo muziejus - Kauno valstybinį istorijos (dab. Vytauto Didžiojo karo muziejus), Šiaulių „Aušros“ ir buvusį LTSR revoliucijos - rinkti ir kaupti sporto istorijos eksponatus. Prie eksponatų rinkimo, parodų rengimo ir sporto idėjų propagavimo daugiausiai prisidėjo Kauno valstybinis istorijos muziejus.
1988 metų gruodžio mėnesį Kauno sporto halėje per Lietuvos sporto veteranų 3-ąjį sąskrydį dukart olimpinis čempionas Gintautas Umaras muziejaus atstovams įteikė odoje surašytą Lietuvos sporto įvykių metraštį.
Muziejui steigti Kaune ir Vilniuje buvo ieškoma patalpų, tačiau nesėkmingai. Šim tikslui Vytauto Didžiojo karo muziejus skyrė savo patalpas Kauno senamiestyje (Muziejaus g. 7 ir 9).
1991 m. rugpjūčio 2 d., IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynių metu, panaudojus Vytauto Didžiojo karo muziejaus sukauptą gausią medžiagą bei sporto veteranų dovanotus eksponatus, buvo oficialiai atidarytas Lietuvos sporto muziejus (Muziejaus g. 7). Tai buvo karo muziejaus padalinys. 1993 m. gruodžio 27 d. atidaryta ir ekspozicija.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus įsteigtas sporto skyrius 2006 m. sausio 1 d. tapo savarankišku muziejumi. Taip pat buvo atidaryta ir Lietuvos cirko istorijos ekspozicija. 2006 m. muziejaus fonduose buvo daugiau kaip 20 000 eksponatų, tarp jų dokumentai (pvz., Kūno kultūros rūmų metrika), asmeniniai įžymių sportininkų daiktai, sporto įrankiai, svarbiausiose varžybose laimėti prizai. Nuolat eksponuojama daugiau kaip 800 eksponatų, kurie supažindina su Lietuvos sporto istorija, pagrindinėmis sporto šakomis.
Muziejaus steigimo iniciatoriai: Arvydas Jakštas, Juozapas Jurevičius, Pranas Majauskas, Algirdas Morkūnas, Jonas Ramanauskas, Edmundas Volungevičius.[7]
- Pastatų
...
Darbuotojai, plotai
Vadovai[taisyti]
- 1991–2006 m. vedėjas Arvydas Jakštas
- Nuo 2006 m. direktorius Pranas Majauskas
Galerija[taisyti]
1. Muziejaus pastatas 7. 1989 m.
2. Muziejaus pastatas 9. 1989 m.
3. Pastato vidaus bendras vaizdas. 1989 m.
4. Jonas Ramanauskas. Muziejaus įkūrimo iniciatorius
5. Sporto veteranu klubo Ąžuolas įkūrimas. 1984 m.
6. Sporto veteranu klubo taryba
7. Sporto veteranu suvažiavimas. 1985 m.
8. Sporto paveldo komisijos nariai
9. sporto paveldo komisijos nariai - Julius Tamošiūnas, Edmundas Volungevičius ir Pranas Majauskas
10. LTOK Kauno rėmimo grupės laikraštis Olimpinė viltis NR.1. 1989
11. LTOK Kauno rėmimo grupes laikraštis Olimpinė viltis. Nr.2. 1989
12. Romualdas Ozolas, leidęs steigti muziejų Kaune
13. Espozicijos atidarymas muziejaus atidarymo metu 1991 m.
14. Garbės svečių linkėjimai muziejaus atidarymo metu
15. Adamkaus dovana muziejuj atidarymo proga
16. Muziejaus atidarymas 1993 m.
17. Pr. Majauskas dėkoja direktoriui J. Jurevičiui už muziejaus steigimą
18. Muziejuje 1938 m. Europos krepšinio vicečempionės
19. Kauno sporto veteranai su svečiais iš JAV
20. Pasaulio lietuviu žaidynių dalyvių priėmimas pas kardinolą
21. Sporto veteranu priėmimas pasaulio lietuviu žaidynių metu
22. Pirmos Tautinės olimpiados dalyviai iš Lietuvos ir užsienio
23.pasaulio lietuviu jaunimo dienos Kaune
24. Svečiai iš JAV, Australijos ir Rusijos. 1939 m. Europos čempionai
25. Jurgio ir Birutes Janavičiu iš Australijos ir Meri Agnes ir Prano Lubinu apsilankymas Kaune
26. LR prezidento A. Brazausko apsilankymas Kauno sporto šventėje
27. Olimpinės pastoges atidarymas
28. Olimpiečių menes atidarymas
29. Cirko muziejaus atidarymas
30. Svečiai cirko muziejaus atidarymo metu
31. Cirko muziejaus ekspozicija
32. Lietuvos galiūnų viešnagė muziejuje
33. A. Sociko muziejaus atidarymas
34. Vytautu-Augustausku sporto kiemelio atidarymas
35. Darželinukų pasirodymas kiemelio atidarymo metu
36. Pradinuku sporto šventė kiemelyje
37. Muziejaus ekspozicija
38. Lietuvos sporto muziejaus metraštis
39. Valdo Adamkaus iškelimas kandidatu į LR prezidentus. 1998 m.
40. Jo ekscelencijos LR prezidento Valdaus Adamkaus sutikimas Lietuvos sporto muziejuje. 2009 m.
42. Arvydas Juozaitis apsilankymo metu dovanoja LTOK Garbės ordiną muziejui.
43. Romos OZ čempionas Vlasovas
44. Akademiko Kazimiero Ragulskio ir Edvino Giedrimo apsilankymas muziejuje
45. LTOK apdovanojimas Lietuvos sporto muziejaus kolektyvui
46. Europos Fair Play apdovanojimas muziejui
47. Lietuvos sporto muzieju tarybos susitikimas su Edvinu Giedrimu
48. Sutarties pasirašymas su Pasaulio lietuviu sporto asociacijos vadovais
49. LTOK Kauno apskrities tarybos posėdis
52. Kertinio akmens atidengimas Lietuvos sportinio judėjimo gimimo vietoje. 2015 m.
53. Koplytstulpis, skirtas Lietuvos sportininkams žuvusiems nuo raudonojo ir rudojo genocido, atminti Baltijos kelyje
54. Ąžuolų giraitės sodinimas
55. Kiekvienu metu vaiku šventė prie koplytstulpio
56. tradicinis bėgimas Baltijos keliu Vilnius-Ryga-Talinas ir jo sutikimas prie koplytstulpio
57. Šilų gyvenvietės vaikai prižiūrintys koplytstulpį ir ąžuolų giraitę
58. Šilų jaunimo sporto šventė skirta Baltijos kelio 25-mečiui
59. Neįgaliųjų palydos į parolimpines žaidynes
60. Tradicinė neįgaliųjų sporto šventė Ažuolyne
61. Tradicinės neįgaliųjų trikrepšio varžybos
62. Ažuolo, skirto Pranui Lubinui, sodinimas jo tėviškėje Lukšiuose
63. Ažuolo, skirto Pranui Lubinui, sodinimo dalyviai
64. Tarptautinė pasaulio lietuvių išeivijos vaikų stovykla Zyplių dvare 2014 m.
65. Turnyro, skirto Pranui Lubinui, trikrepšio varžybos
66. Turnyro, skirto Pranui Lubinui, nugalėtojai
67. Pasaulio lietuvių išeivių vaikai prie Kauno pilies
68. Pasaulio lietuvių išeivių vaikai prie Popiežiaus paminklo Kaune
69. Pasaulio lietuvių išeivių vaikai priėmime LR Seime
70. Pasaulio lietuvių išeivių vaikų stovyklos kulminacija Lukšiuose prie Prano Lubino ąžuoliuko
71. Išplėstinis LTOK Kauno apskrities tarybos sporto veteranų ir Ąžuolyno klubo posėdis. Pasisako LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas
72. Didžiausi ir ištikimiausi muziejaus bičiuliai -darželinukai
73. Tradicinė 27-tąjį kartą rengiama Pavasario sporto šventė Ąžuolyne
74. Tradicinės Olimpinės myliukės bėgimas
75. Darželinukai muziejuje
76. Tradicinis darželinukų pasirodymas muziejuje įvairių švenčiu metu
77. Olimpiečių viešnagė Lietuvos mokyklose
78. 27-tąjį kartą rengiamas Lietuvos Nepriklausomybės dienai paminėti skirtas Tinklinio turnyras
79. Rengiamų konferencijų muziejuje Mano Olimpas pasirodymas
80. Garsiojo Australijos boksininko Prano Mikuličiaus sesers ir anūko su sužadėtine apsilankymas muziejuje
81. Australijos krepšinio federacijos narės apsilankymas Lietuvos sporto muziejuje
82. Europos krepšinio čempiono Artūro Andrulio dukros Jūratės priėmimas pas Prezidentą Valda Adamkų
83. Prof. St. Stonkaus knygos pristatymas Lietuvos sporto universitete
84. Seimo pirmininkės Irenos Degutienes apdovanojimas Lietuvos muzieju dienos proga Vilniaus Rotušės aikštėje surengtoje parodoje
85. Trikrepšio žaidimo skirto vaikams pristatymas Vilniaus Rotušėje
86. Pirmos Tautinės olimpiados dalyvių pagerbimas Kauno Sporto halėje
87. Kauno Sporto veteranu klubo Ąžuolynas 30-mečio minėjimas
88. Kauno Sporto veteranu klubo Ąžuolynas 30-mečio minėjimo akimirka
89. 1941 m. tremtinės krepšininkės Birutės Morkūnaitės 90-mečio minėjimas
90. Ilgametės Kauno sporto veteranu motinėlės-Rustės Grigonytės lankymas
91. Vieno seniausiu Lietuvos sunkiatlečių tėvo Algimanto Pėzos lankymas Prienų globos namuose
93. Europos krepšinio vicečempionės Stefanijos Astrauskaitės paminklo atidengimas Kauno Petrašiūnų kapinėse
94. Vienos iškiliausių Lietuvos rankininkių Justės Kirvelaitytės 80-mečio proga pagerbimas Prienų globos namuose
95. Ilgametės Lietuvos krepšinio rinktinės narės nusipelnusios trenerės Onelės Butautienės lankymas šv. Kalėdų proga
96. Lietuvos partizanų sušaudytų, tame tarpe ir dviejų garsaus disko metiko Algimanto Baltušniko tėvo brolių, kapų šalia Baltijos kelio lankymas
97. Prienų pensionatas, skirtas buvusiems sportininkams
98. 2009 m. Kauno sporto veteranai-trikrepšio čempionai
99. Iškiliausių Lietuvos imtynininkų pagerbimas muziejuje
100. Moksleivių mokslinių kuriamųjų darbų konferencija Mano Olimpas
Nuorodos, šaltiniai[taisyti]
- ↑ Padovanoti olimpiniai eksponatai
- ↑ Iškilmingas Lietuvos sporto muziejaus 20-mečio paminėjimas
- ↑ sporto muziejaus 20-metis
- ↑ Pristatytas naujas krepšinio variantas – trikrepšis
- ↑ Renginys „Kauno naktys“
- ↑ LTOK Kilnaus sportinio elgesio pizas
- ↑ Lietuvos sporto muziejus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 330 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Lietuvos muziejai
- Lietuvos sporto muziejus Lietuvos muziejų portale
- Lietuvos sporto muziejus vaizdo medžiagoje
- Sporto muziejaus kūrimosi istorija
- Apie sporto muziejaus eksponatus
- Kauno apskrities viršininko administracijos trofėjai – į Lietuvos sporto muziejų (2010 m.)
- Sporto istorijos muziejus Kauno sporto halėje
- Teminė paroda „Olimpinis Kaunas: Lietuvos tautinė olimpiada 1938“
- Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga
- 1938 m. Lietuvos tautinė olimpiada
- Lietuvos cirkas
- Lankomiausi pasaulio muziejai
- Lietuvos sporto muziejus Kaune. Kauno "Ąžuolyno" klubo tarybos nariai: Henrikas Adolfas Kebeikis, Romualdas Rimdeika, Zigmantas Kazakevičius, Arimantas Dumčius, Elena Puišienė, Algimecentas Bertošius, Jurgis Morcujonas. Kaunas. Knyga Lietuvai ir pasauliui. 2017 m. balandžio 15 d.