Lietuvos sporto muziejus
Lietuvos sporto muziejus | |
---|---|
Koordinatės: | |
Forma | Biudžetinė įstaiga |
Įkurta | 1991 m. rugpjūčio 2 d. |
Vadovai | Pranas Majauskas |
Būstinė | Kaunas |
Adresas | Muziejaus g. 7, LT-44279, Kaunas |
Tinklalapis | lietuvossportomuziejus.lt |
El. paštas | sportomuziejus@yahoo.com |
Telefonas | (8-37) 220-691 |
Kodai | Juridinių asmenų registre: 300520349 |
Lietuvos sporto muziejus (LSM) – mokslinė švietimo įstaiga Kaune, Muziejaus g. 7-9, kaupianti, tirianti, populiarinanti Lietuvos bei lietuvių išeivių kūno kultūros ir sporto vertybes.
Muziejaus planas ir legenda[taisyti]
Struktūra ...
Ekspozicijos ir parodos[taisyti]
Lietuvos sporto[taisyti]
Ekspozicija supažindina su Lietuvos sporto istorija nuo ištakų iki šių dienų, pagrindinėmis sporto šakomis. Daugiausia vietos skiriama populiariausiai Lietuvoje sporto šakai – krepšiniui. Eksponuojama legendinė 1986 m. „Žalgirio“ krepšinio komandos iškovota tarpžemyninė Džonso taurė, krepšininkų Modesto Paulausko, Arvydo Sabonio asmeniniai daiktai. Gausu ekspozicijoje įvairių daiktų, susijusių ir su kitų sporto šakų istorija: futbolo, rankinio, irklavimo, lengvosios atletikos ir kt.. Pasakojama apie lietuvių sportininkų gyvenimą išeivijoje ir tremtyje, lietuvių sporto laimėjimus, pasiektus gyvenant emigracijoje.
Lietuvos sporto muziejaus fondams nemažai eksponatų padovanojo įvairių sporto šakų veteranai ir olimpiečiai: Antanas Bagdonavičius, Jonas Čepulis, Vladas Česiūnas, Vida Vencienė, Gintautas Umaras, Robertas Žulpa, Lina Kačiušytė, Birutė Kalėdienė, Adolfas Varanauskas, Birutė Užkuraitytė-Statkevičienė, Genovaitė Ramoškienė, Algirdas Šocikas, Stanislovas Stonkus, Modestas Paulauskas, Arvydas Sabonis, išeivijos lietuviai A. Supronas, Vincentas Paulionis. Didelį indelį įnešė prisidėdamos įvairios organizacijos: Kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos studentų sporto asociacija ir kt.
Lietuvos cirko[taisyti]
Atskiras patalpas užima 2006 m. balandžio 28 d. atidaryta Jono ir Jadvygos Ramanauskų išsami Lietuvos cirko istorijos ekspozicija. Joje eksponuojamos nuotraukos, asmeniniai J. ir J. Ramanauskų daiktai, cirko rekvizitai, seni reklaminiai plakatai, knygos, suvenyrai, parvežti iš gastrolių užsienyje. Beje, J. Ramanauskas (1912-1996) buvo ir vienas iš sporto muziejaus steigimo Kaune iniciatorių: surinko daug sporto veteranų, sporto visuomenės parašų.
Dovanotos kolekcijos[taisyti]
Asmeninės dovanotos kolekcijos:
- Pedagogo Vlado Kišono fotonuotraukos apie Aukštųjų kūno kultūros kursų (AKKK) veiklą 1934–1938 m. (33 vnt.);
- Buvusio vandensvydininko, tarptautinės kategorijos teisėjo Jono Čirūno medalių kolekcija (100 vnt.);
- Buvusio sporto veikėjo Vytauto Riaubūno medalių kolekcija (523 vnt.);
- Aldonos Zaborienės padovanota jos vyro, buvusio bokso trenerio Antano Zaboro (1914–2000), fotonuotraukos, knygos (120 vnt.);
- Pirmojo Lietuvos plaukimo rinktinės trenerio pedagogo Algirdo Vokietaičio (1909-1994) sesers Gražinos Vokietaitytės padovanotos fotonuotraukos (53 vnt.);
- Buvusios akademinio irklavimo Europos čempionės Sofijos Korkutytės (1934-2000) sportinių medalių kolekcija, padovanota jos gimnaičio Broniaus Balsio (80 vnt.);
- Sporto veterano Jurgio Marculano padovanotos fotonuotraukos, atspindinčios įvairių Lietuvos sporto šakų raidą (97 vnt.);
- Žurnalisto iš JAV Kęstučio Čerkeliūno (1921–2008) dovanota filatelijos ženklų kolekcija olimpine tematika (1936-2000 m.);
- Sporto veteranės Onos Žilevičiūtės dovanota kolekcija stalo teniso tema (diplomai, medaliai) (47 vnt.);
- Lengvaatletė Birutė Kalėdienė perdavė ietį, su kuria 1958 m. Tbilisyje pasiekė pasaulio rekordą (57 m 49 cm), įvairius medalius, iškovotus pasaulio veteranų lengvosios atletikos varžybose.
Olimpinė tema[taisyti]
Paminėtinos ir gausios asmeninės kolekcijos, išimtinai susijusios su olimpinėmis žaidynėmis ir Lietuvos atletų pasiekimais jose. Nors nacių ir bolševikinė okupacijos išblaškė Nepriklausomos Lietuvos olimpiečius, dingo arba buvo sunaikinti jų asmeniniai apdovanojimai, dalis olimpiečių represuoti, bet muziejui daug eksponatų padovanojo [1] Lietuvos esami bei buvę olimpiečiai ar jų artimieji, bičiuliai:
- 1924 m. vasaros olimpinės žaidynių Paryžiuje dalyvis futbolininkas Stasys Janušauskas (1902-1996) muziejui padovanojo olimpiados dalyvio diplomą, kuris yra vienas seniausių olimpinių muziejaus eksponatų, bylojantis apie pirmą Lietuvos dalyvavimą olimpiadose;
- Futbolininko Edvardo Mikučiausko (1901-1986) artimieji padovanojo Paryžiaus olimpinio stadiono fotonuotraukų. Vienoje jų Lietuvos olimpinės delegacijos nariai įsiamžinę garsiajame Eifelio bokšte;
- Dviratininko Juozo Vilpišausko (1898-1987) giminės muziejui perdavė Lietuvos pirmenybėse jo iškovotus medalius, taip pat ir Paryžiaus olimpiados atminimo medalį;
- 1993 m. olimpietė Genovaitė Ramoškienė perdavė muziejui iš Šveicarijos parvežtą Lietuvos sporto pradininko Stepono Garbačiausko (1900-1983) sporto archyvą. S.Garbačiauskas - vienas Lietuvos olimpinės delegacijos vadovų 1924 m. Paryžiaus olimpiadoje, užmezgęs ryšius su šiuolaikinių olimpinių žaidynių atkūrėju Pjeru de Kubertenu;
- 1928 m. vasaros olimpinių žaidynių Amsterdame Lietuvos komandos gydytojo A.Jurgelionio giminės muziejui perdavė jo asmeninius daiktus, fotonuotraukas, tarp jų: Sorbonos universiteto studijų knygelė, 1932 m. vasaros olimpinių žaidynių Los Andžele dailės ir meno dienų vertinimo komisijos nario diplomas;
- Amsterdamo olimpiados dalyvis lengvaatletis Viktoras Ražaitis (1907-1991) muziejui padovanojo savo dalyvio kortelę, programą, prizus ir medalius, iškovotus Belgijos ir Lietuvos čempionatuose;
- Dviratininko Vlado Jankausko (1902-1943) giminės muziejui perdavė Amsterdamo olimpiados žetoną, įvairiose varžybose jo iškovotus medalius;
- 1956 m. vasaros olimpinių žaidynių Melburne dalyvis Stanislovas Stonkus padovanojo olimpiados diplomą;
- Olimpiados sidabro medalio laimėtojo Antano Mikėno (1924-1994) giminės padovanojo Napoleono Petrulio sukurtą olimpiečio biustą;
- Romos, Tokijo ir Meksiko vasaros olimpinių žaidynių dalyviai irkluotojai Antanas Bagdonavičius ir Zigmas Jukna perdavė įvairiose varžybose iškovotus diplomus, medalius;
- Miuncheno 1972 m. olimpinis čempionas irkluotojas Vladas Česiūnas padovanojo irklą, kuriuo irklavo olimpiadoje, olimpiados atminimo medalį;
- Monrealio XXI olimpinių žaidynių prizininkės irkluotojos Eleonoros Kaminskaitės (1951–1985) giminės perdavė jos olimpinę uniformą, medalius ir diplomus, iškovotus ir daugelyje kitų varžybų;
- Barselonos 1992 m. olimpinių žaidynių čempionas disko metikas Romas Ubartas perdavė olimpiados dalyvio diplomą, nuotraukas;
- Muziejus turi Virgilijaus Aleknos „auksinį“ diską, mėtytą Sinėjaus olimpiadoje;
- Ekspoziciją puošia ir LR Prezidento Valdo Adamkaus ir Almos Adamkienės dovanoti 2000 m. vasaros olimpinių žaidynių aprangos komplektai (31 vnt.). Čia yra trys buvusio lengvaatlečio V. Adamkaus iškovoti medaliai 1948 m. Pavergtųjų Europos tautų olimpiadoje, kurioje varžėsi 27 šalių atletai. V. Adamkus muziejui padovanojo ir bilietą į 1939 m. Europos krepšinio čempionatą.
Kultūrinė veikla[taisyti]
Muziejus ne tik renka, saugo, tiria, eksponuoja kūno kultūros ir sporto istorijos bei šių dienų sporto relikvijas, tačiau vysto ir plačią kultūrinę bei šviečiamąją veiklą:
- rengiamos teminės parodos, skirtos įvairioms sporto šakoms, įžymių sportininkų jubiliejams, reikšmingiems sporto įvykiams paminėti [2] [3];
- vyksta sporto veteranų susirinkimai;
- organizuojamos mokslinės konferencijos;
- vykdomos pažintinės programos jaunimui, kariams, pravedamos kūno kultūros pamokos moksleiviams;
- aktyviai propaguojama nauja sportinio žaidimo, panašaus į krepšinį, šaka – trikrepšis: pravedami seminarai, trikrepšio turnyrai, be to, kaupiami susiję eksponatai [4];
- organizuojamos olimpinės akcijos, dalyvaujama tarp kitų ir renginyje „Kauno naktys“ [5].
2011 m. kovo 29 d. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto būstinėje vyko apdovanojimų ceremonija, kurios metu teikti Lietuvos kilnaus sportinio elgesio apdovanojimai 2010 m. laureatams. Pagrindinis LTOK prizas paskirtas Lietuvos sporto muziejaus kolektyvui už kūrybingą edukacinę veiklą Kauno krašte [6].
Edukacinė veikla[taisyti]
...
Mokslo ir mokslo populiarinimo veiklos[taisyti]
...
Fondai[taisyti]
...
Istorija[taisyti]
- Muziejaus
Idėja įkurti Sporto muziejų kilo dar tarpukario Lietuvoje. Apie tokio muziejaus steigimo būtinybę 1934 m. rašė žurnalas „Kūno kultūra ir sveikata“. Tačiau 1940 m., prasidėjus sovietinei, o vėliau ir nacių okupacijai, šio sumanymo įgyvendinti nespėta. Eksponatai sporto tematika daugiausia buvo kaupiami kituose muziejuose, asmeninėse kolekcijose. 1982 m. balandžio 21 d. LTSR kultūros ministerija įpareigojo tris respublikinio pavaldumo muziejus - Kauno valstybinį istorijos (dab. Vytauto Didžiojo karo muziejus), Šiaulių „Aušros“ ir buvusį LTSR revoliucijos - rinkti ir kaupti sporto istorijos eksponatus. Prie eksponatų rinkimo, parodų rengimo ir sporto idėjų propagavimo daugiausiai prisidėjo Kauno valstybinis istorijos muziejus.
1988 metų gruodžio mėnesį Kauno sporto halėje per Lietuvos sporto veteranų 3-ąjį sąskrydį dukart olimpinis čempionas Gintautas Umaras muziejaus atstovams įteikė odoje surašytą Lietuvos sporto įvykių metraštį.
Muziejui steigti Kaune ir Vilniuje buvo ieškoma patalpų, tačiau nesėkmingai. Šim tikslui Vytauto Didžiojo karo muziejus skyrė savo patalpas Kauno senamiestyje (Muziejaus g. 7 ir 9).
1991 m. rugpjūčio 2 d., IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynių metu, panaudojus Vytauto Didžiojo karo muziejaus sukauptą gausią medžiagą bei sporto veteranų dovanotus eksponatus, buvo oficialiai atidarytas Lietuvos sporto muziejus (Muziejaus g. 7). Tai buvo karo muziejaus padalinys. 1993 m. gruodžio 27 d. atidaryta ir ekspozicija.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus įsteigtas sporto skyrius 2006 m. sausio 1 d. tapo savarankišku muziejumi. Taip pat buvo atidaryta ir Lietuvos cirko istorijos ekspozicija. 2006 m. muziejaus fonduose buvo daugiau kaip 20 000 eksponatų, tarp jų dokumentai (pvz., Kūno kultūros rūmų metrika), asmeniniai įžymių sportininkų daiktai, sporto įrankiai, svarbiausiose varžybose laimėti prizai. Nuolat eksponuojama daugiau kaip 800 eksponatų, kurie supažindina su Lietuvos sporto istorija, pagrindinėmis sporto šakomis.
Muziejaus steigimo iniciatoriai: Arvydas Jakštas, Juozapas Jurevičius, Pranas Majauskas, Algirdas Morkūnas, Jonas Ramanauskas, Edmundas Volungevičius.[7]
- Pastatų
...
Darbuotojai, plotai
Vadovai[taisyti]
- 1991–2006 m. vedėjas Arvydas Jakštas
- Nuo 2006 m. direktorius Pranas Majauskas
Galerija[taisyti]
9. sporto paveldo komisijos nariai - Julius Tamošiūnas, Edmundas Volungevičius ir Pranas Majauskas
12. Romualdas Ozolas, leidęs steigti muziejų Kaune
44. Akademiko Kazimiero Ragulskio ir Edvino Giedrimo apsilankymas muziejuje
47. Lietuvos sporto muzieju tarybos susitikimas su Edvinu Giedrimu
Nuorodos, šaltiniai[taisyti]
- ↑ Padovanoti olimpiniai eksponatai
- ↑ Iškilmingas Lietuvos sporto muziejaus 20-mečio paminėjimas
- ↑ sporto muziejaus 20-metis
- ↑ Pristatytas naujas krepšinio variantas – trikrepšis
- ↑ Renginys „Kauno naktys“
- ↑ LTOK Kilnaus sportinio elgesio pizas
- ↑ Lietuvos sporto muziejus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 330 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Lietuvos muziejai
- Lietuvos sporto muziejus Lietuvos muziejų portale
- Lietuvos sporto muziejus vaizdo medžiagoje
- Sporto muziejaus kūrimosi istorija
- Apie sporto muziejaus eksponatus
- Kauno apskrities viršininko administracijos trofėjai – į Lietuvos sporto muziejų (2010 m.)
- Sporto istorijos muziejus Kauno sporto halėje
- Teminė paroda „Olimpinis Kaunas: Lietuvos tautinė olimpiada 1938“
- Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga
- 1938 m. Lietuvos tautinė olimpiada
- Lietuvos cirkas
- Lankomiausi pasaulio muziejai
- Lietuvos sporto muziejus Kaune. Kauno "Ąžuolyno" klubo tarybos nariai: Henrikas Adolfas Kebeikis, Romualdas Rimdeika, Zigmantas Kazakevičius, Arimantas Dumčius, Elena Puišienė, Algimecentas Bertošius, Jurgis Morcujonas. Kaunas. Knyga Lietuvai ir pasauliui. 2017 m. balandžio 15 d.