Lietuvos sveikatos mokslų universiteto biblioteka ir informacijos centras

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto biblioteka ir informacijos centras
Kauno klinikos 2007-07-28.jpg
Lokalizacija
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kauno miesto savivaldybė
Gyvenvietė: Kaunas
Adresas Eivenių g. 6
Įkurta 1923 m.

Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Interneto svetainė http://www.lsmuni.lt/lt/biblioteka/
e-mail
Tel.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto biblioteka ir informacijos centras – didžiausios Lietuvoje sveikatos specialistų rengimo mokyklos (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto) padalinys. Fondą sudaro 644 656 vienetai (2011 m.), vartotojų 6542, darbuotojų 39.

Istorija

Bibliotekos ištakos siekia 1923 m., kai buvo pradėtas formuoti Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto bibliotekos fondas. 1950 m. reorganizavus Kauno universitetą į dvi savarankiškas aukštąsias mokyklas, Kauno medicinos institutui (KMI) buvo perduotas buvusio Medicinos fakulteto bibliotekos fondas ir įkurta KMI biblioteka.

Tuo metu bibliotekos fondą sudarė 17 000 egz., veikė 60 vietų skaitykla. 1956 m. įrengta atskira mokslo darbuotojų skaitykla, pradėtos kurti bibliografinės kartotekos, organizuotas atskiras bibliografinis-informacinis literatūros fondas, pradėta teikti nuolatinė einamoji bibliografinė informacija katedroms. 1957 m. įkurta KMI darbuotojų personalijų kartoteka.

Bibliotekai knygas iš savo asmeninių bibliotekų dovanojo profesoriai Petras Avižonis, Petras Raudonikis, Pranas Mažylis, Benediktas Šaulys, docentai Juozas Nemeikša, Andrius Matulevičius, gyd. Andrius Domaševičius bei prof. Vlado Lašo, prof. Prano Mažylio artimieji ir kt. 1960 m. bibliotekos pastangomis institute pradėtas dėstyti bibliografijos pagrindų kursas. 1964 m. bibliotekoje įsteigti trys skyriai: informacinis-bibliografinis, skaitytojų aptarnavimo ir literatūros komplektavimo bei tvarkymo.

1983 m. bibliotekoje sukurta automatizuota publikacijų apskaitos posistemė (publikacijos). 1993 m. įrengtas bibliotekos kompiuterių tinklas. Nuo 1993 m. veikė integrali informacinė bibliotekos sistema ALISE, sukurta Latvijos universiteto programuotojų. Nuo 1993 m. bibliotekoje pradėtos komplektuoti medicinos duomenų bazės lazeriniuose diskuose (CD).

19891998 m. biblioteka vadinta KMA biblioteka.

Nuo 1993 m. biblioteka Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO) dokumentacijos centro, Europos medicinos informacijos ir bibliotekų asociacijos (EAHIL) narė. 1995 m. bibliotekos kompiuterių tinklas prijungtas prie interneto. 1998 m. biblioteka tapo Šiaurės šalių sveikatos ir med. informacijos asociacijos (NAHMI) narė. 1998 m. bibliotekos mokslinės informacijos skyriuje (KMUK MLK, Eivenių g. 4) įrengta 10 vietų kompiuterinė klasė.

Nuo 2000 m. biblioteka dalyvauja LABA (Lietuvos aukštųjų mokyklų bibliotekų direktorių asociacija) veikloje. Nuo 2002 m. direktorė išrinkta asociacijos pirmininke. 2001 m. kartu su Lietuvos universitetų bibliotekomis įsigyta nauja bibliotekų informacijos sistema ALEPH-500 (Izraelis, ExLibris). 2002 m. KMU mokslinių publikacijų DB perkelta į bibliotekos informacinę sistemą „Aleph“ bei LieMSIS PDB. Nuo 2002 m. biblioteka dalyvauja LMBA (Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija). Bibliotekos direktorė išrinkta į asociacijos tarybą. 2002 m. biblioteka tapo Baltijos šalių medicinos bibliotekų asociacijos (viena steigėjų) nare.[1] 2004 m. KMU bibliotekoje (A. Mickevičiaus g. 9) įrengta 6 vietų kompiuterinė klasė. 2005 m. pradėta eksploatuoti nauja duomenų bazė - Elektroninės tezės ir disertacijos (ETD).

2004 m. patvirtintas naujos bibliotekos projektas. 2004–2006 m. naujos bibliotekos statyba.

2006 m. LMBA pristatyta, KMU bibliotekos direktorė Meilė Kretavičienė laimėjo LR Kultūros ministerijos premiją už bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinę veiklą bibliotekose. 2007 m. LR Kultūros ministerijos sudarytos ekspertų komisijos sprendimu Geriausio 2006 m. bibliotekininko vardas suteiktas bibliotekos direktorei Meilei Kretavičienei.

2007 m. kovo 6 d. biblioteka persikėlė į tarptautinius universiteto bibliotekos standartus atitinkantį keturių aukštų pastatą (archit. Gražina Janulytė-Bernotienė).[2] Pažangiausia RFDI technologijų sistema bibliotekoms (vienintelė Lietuvoje) užtikrina knygų saugumo kontrolę, knygų registracijos ir grąžinimo savitarnos sistemos veiksmingumo privalumus. Bibliotekos erdvėse išdėstytos 396 darbo vietos skaitytojams, 39 darbo vietos darbuotojams, 56 darbo vietų kompiuterių salė, įrengtos grupinio, probleminio mokymo klasės, multimedijos klasė, skaitytojų mokymo klasės, konferencijų, seminarų salės, taip pat įrengti liftai lankytojams ir knygų perkėlimui į aukštus.

2009 m. oficialiai patvirtas Kauno medicinos universiteto bibliotekos ir sveikatos mokslų informacijos centro vardas, tai tapo ir naujų bibliotekai keliamų siekių, reikalavimų ir tikslų atspindžiu, t. y. sukurti naują šiuolaikinę daugiafunkcionalę universitetinę biblioteką – sveikatos informacijos centrą, teikiantį tradicines ir virtualias paslaugas. Transformuoti tradicinę biblioteką į „mokymo įrankį“, kurio pagalba būtų suderinti mokymo ir mokslinio tyrimo procesai – pradedant nuo informacijos paieškos iki mokslinio darbo pateikimo (kopijavimo, spausdinimo, įrišimo).

2010 m. buvo suteiktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bibliotekos ir informacijos centro vardas.

2011 m. gegužės 4 d. 14.25 val. milijonine Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bibliotekos ir informacijos centro lankytoja tapo Vita Baltušytė, Medicinos fakulteto 6-ojo kurso, 25 grupės studentė. Sveikiname Vitą ir linkime sėkmingos karjeros medikės profesijoje.

Projektai

  • 1996 m. - Core biomedical information system for Medical Library, Soroso fondo paremtas projektas, Niujorkas;
  • 1996 m. - Pasaulio sveikatos organizacijos paremtas projektas „Essential Documentation Kit for Training in Public Health“;
  • 1996 m. - Tempus-Phare „Establishment of System of Continuing Education in Medicine and Health Sciences“. Bendras KMU projektas. Biblioteka dalyvavo parengiant ir įgyvendinant tęstiniam mokymui informacinę bazę, mokymo medžiagą, organizuojant stažuotes;
  • 1997 m. - Lietuvos mokslinių bibliotekų susivienijimo projektas „Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos sukūrimas“ (LIBIS);
  • 1998 m. - Atviros Lietuvos fondo (ALF) paremtas projektas „Medicinos informacijos centro įkūrimas KMU“;
  • 1998 m. - Lietuvos akademinių bibliotekų tinklo (LABT) bendras projektas „Integrali bibliotekų informacinė sistema“;
  • 1998 m. - Tempus-Phare „Master of Public Health Manager“. Bendras KMU projektas. Biblioteka dalyvavo kuriant mokomąją bazę, aprūpinant literatūra, rengiant stažuotes;
  • 1999 m. - ALF paremtas projektas „Internetas medikams“ - kursų medžiagos parengimas Lietuvos specialistams;
  • 2000 m. - NORDINFO tarptautinis projektas „Transfer of Knowledge I“. Tęstinio mokymo programa Baltijos šalių medicinos bibliotekų darbuotojams;
  • 2001 m. - ALF paremtas projektas „Katalogizuotos interneto svetainės “Visuomenės sveikata“ sukūrimas;
  • 2002 m. - NORDINFO tarptautinis projektas „Transfer of Knowledge II“. Tęstinio mokymo programa Baltijos šalių bibliotekų darbuotojams;
  • 1999–2001 m. - ALF programa „Internetas medikams“ - mokomųjų kompiuterijos pradmenų ir informacijos paieškos internete kursų organizavimas Kauno medikams;
  • 1998–2003 m. - Šiaurės Baltijos šalių medicinos bibliotekų bendradarbiavimo programa: stažuotės, aprūpinimas spec. literatūra, dalyvavimas konferencijose;
  • 2002 m. - biblioteka dalyvavo kuriant LieMSIS PDB;
  • 2004 m. - NORDINFO tarptautinis projektas „Transfer of Knowledge III“. Tęstinio mokymo programa Baltijos šalių medicinos bibliotekų darbuotojams;
  • 2004 m. - Lietuvos ETD informacijos sistema. Lietuvos elektroninių disertacijų ir magistro tezių duomenų bazės kūrimas;
  • 2004 m. - NORDINFO tarptautinis projektas „Transfer of Knowledge IV: Workshop and courses in St. Petersburg“. Tęstinio mokymo programa Baltijos šalių medicinos bibliotekų darbuotojams. Pagrindinė tema – „Įrodymais pagrįsta medicina“ (St. Peterburgas);
  • 2006 m. - NORDINFO tarptautinis projektas “Transfer of Knowledge V: Providing and managing evidence based health information”. Tęstinio mokymo programa Baltijos šalių medicinos bibliotekų darbuotojams („Įrodymais pagrįsta medicina: aprūpinimas ir vadyba“; St. Peterburgas);
  • 2007 m. - NORDINFO tarptautinis projektas “Transfer of Knowledge VI: Providing and managing evidence based health information”. Tęstinio mokymo programa Baltijos šalių medicinos bibliotekų darbuotojams („Įrodymais pagrįsta medicina: aprūpinimas ir vadyba“; St. Peterburgas);
  • 2008 m. - NORDINFO tarptautinis projektas „Transfer of Knowledge VII: Providing and managing evidence based health information“. Tęstinio mokymo programa Baltijos šalių ir Šiaurinės Rusijos medicinos bibliotekų darbuotojams („Įrodymais pagrįsta medicina: aprūpinimas ir vadyba“; Kaunas);
  • 2009 m. - NORDINFO tarptautinis projektas „Transfer of Knowledge VIII. Workshop and continuing education courses“. Tęstinio mokymo programa Baltijos šalių ir Šiaurinės Rusijos medicinos bibliotekų darbuotojams. Baltijos šalių medicinos bibliotekos: 15 metų bendradarbiavimo patirtis (1994-2009);
  • 2009 m. - Cross boundaries - join forces. Transfer of knowledge. 15 years of medical library cooperation in the Baltic Sea Region, 1994-2009.;
  • 2008–2009 m. - LMBA projektas „Bibliotekos pažangai“: Mokymų kurso „Interneto ištekliai ir naujos bibliotekų paslaugos” parengimo ir dėstymo bei mokymų kurso „Interneto ištekliai bibliotekų lankytojams“ parengimas.

Fondai

  • Bibliotekos ir IC dokumentų fondas: fiziniai vienetai - 644 656, pavadinimai - 207 684 (2011 01 01 duomenys)
  • Biomedicinos mokslų tematika - 81 proc.
  • Registruotų vartotojų skaičius - 6542.
  • Apsilankymai - 311 985.
  • Per metus vartotojai pasinaudojo 353 088 bibliotekos dokumentais. Vietoje naudoti - 224 364 vnt.(išduoti į namus - 128 744 vnt.)
  • Darbuotojų skaičius - 39.


Paslaugos

Teikiamos paslaugos:

  • knygų skolinimas į namus;
  • išankstinis leidinių rezervavimas internetu;
  • belaidis kompiuterių tinklas;
  • knygų registracijos ir grąžinimo savitarna;
  • straipsnių užsakymas iš užsienio informacijos tarnybų;
  • informacijos paieška duomenų bazėse;
  • kopijavimas, spausdinimas;
  • elektroninių tezių ir disertacijų talpinimas į ETD informacinę sistemą;
  • plakatų maketavimas ir spausdinimas;
  • dokumentų įrišimas;
  • publikacijų sąrašų parengimas;
  • mokymo kursai.

Technologijos

  • Aleph LIS, SFX, Metalib (ExLibris);
  • RFID Bibliotekos sistema (3M);
  • Belaidis tinklas (Siemens);
  • WiFi VOIP telefonai (Siemens);
  • Tinkliniai spausdintuvai (Gespage/Cartadis);
  • Plakatų spausdintuvas (HP);
  • Įrišimo aparatas (Opus);
  • Knygų aplenkimo aparatas (CoLibris).

Skaitytojai

2009 m. sausio 1 d. biblioteka turėjo 5953 registruotus skaitytojus – tai studentai, dėstytojai, KMUK personalas ir pacientai, keturių MTI darbuotojai, mokymo kursų klausytojai, lankytojai iš kitų miesto medicinos įstaigų, farmacijos kompanijų darbuotojai.

Apsilankymai:

  • 286979 (vidutiniškai);
  • 23914 (per mėnesį);
  • 986 (per dieną);
  • 152 (šeštadieniais);
  • 265 (17-21 val.).

Direktoriai

  • 1951–1959 m. – Ona Jakubėnaitė;
  • 1960–1961 m. – Kostas Vaitkevičius;
  • 1962–1975 m. – Olga Peikštenienė;
  • 1975–1992 m. – Benjaminas Kaluškevičius;
  • Nuo 1993 m. – Meilė Kretavičienė.

Šaltiniai

  1. Kauno medicinos universiteto biblioteka ir sveikatos mokslų informacijos centras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 619 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  2. http://www.kamane.lt/lt/atgarsiai/architektura/architekatgarsis158


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 104% (+14035-0=14035 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+19-542=-523 wiki spaudos ženklai).