Teisėjų taryba

Teisėjų taryba - teisėjų ir teismų savivaldos institucija.

Lietuva

Sudarymas

Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Teisėjų tarybą sudaro 21 narys (LR teismų įstatymas, 119 straipsnis, 1 dalis):

• pagal pareigas – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas;
• Visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkti teisėjai: po 3 iš Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo, 3 – iš visų apygardos teismų, 3 – iš visų apygardos administracinių teismų ir 3 – iš visų apylinkės teismų. Teisėjų kandidatūras Visuotiniame teisėjų susirinkime iškelia ir renka atitinkamų teismų atstovai.

Teisėjų tarybos nariu negali būti renkamas teisėjas, kuris turi mažesnį kaip 5 metų teisėjo darbo stažą arba kuriam buvo taikyta drausminė nuobauda. Teisėjų tarybos įgaliojimų laikas – 4 metai.

Teisėjų tarybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių dvejiems metams iš Teisėjų tarybos narių renka Teisėjų taryba slaptu balsavimu. Pirmą sudarytos naujos Teisėjų tarybos posėdį pradeda didžiausią teisėjo darbo stažą turintis teisėjas. Šis teisėjas organizuoja Teisėjų tarybos pirmininko rinkimus.

Teisėjų tarybos nario įgaliojimai pasibaigia, kai:

• pasibaigia jo, kaip teisėjo, įgaliojimai;
• pasibaigia terminas, kuriam šis teisėjas buvo paskirtas Teisėjų tarybos nariu;
• jis savo noru atsistatydina iš Teisėjų tarybos nario pareigų;
• įsiteisėja Teisėjų garbės teismo sprendimas paskirti jam drausminę nuobaudą (išskyrus Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkus; jie ex officio yra Teisėjų tarybos nariai);
• jis atšaukiamas iš Teisėjų tarybos nario pareigų (išskyrus Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkus; jie ex officio yra Teisėjų tarybos nariai).

Teisėjų tarybos narys atšaukiamas iš Teisėjų tarybos nario pareigų Visuotiniam teisėjų susirinkimui priėmus motyvuotą sprendimą, kad teisėjas netinkamai atlieka jam priskirtas Teisėjų tarybos nario funkcijas.

Kompetencija

Teisėjų taryba (LR TĮ 120 str.):

• slaptu balsavimu renka Teisėjų tarybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių;
• tvirtina Teisėjų tarybos darbo reglamentą;
• motyvuotai pataria Respublikos Prezidentui dėl teisėjų skyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ir atleidimo iš pareigų;
• motyvuotai pataria Respublikos Prezidentui dėl teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų skyrimo ir atleidimo iš pareigų;
• motyvuotai pataria Respublikos Prezidentui dėl teisėjų skaičiaus teismuose nustatymo ar pakeitimo;
• sudaro Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją; tvirtina Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatus, egzamino programą;
• tvirtina Asmenų įrašymo į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą tvarkos aprašą ir Asmenų įrašymo į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą tvarkos aprašą;
• sudaro nuolatines ar laikinąsias komisijas ir tvirtina jų nuostatus;
• slaptu balsavimu renka ir skiria Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narius teisėjus, iš visų šios komisijos narių renka komisijos pirmininką ir LR teismų įstatymo nustatytais pagrindais atšaukia juos iš pareigų; tvirtina Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatus;
• slaptu balsavimu renka Teisėjų garbės teismo narius ir LR teismų įstatymo nustatytais pagrindais atšaukia juos iš pareigų;
• tvirtina Teisėjų garbės teismo nuostatus;
• išklauso Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų garbės teismo veiklos ataskaitas;
• turi teisę siūlyti iškelti drausmės bylą teisėjui;
• tvirtina Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašą ir Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos nuostatus, nagrinėja skundus dėl teisėjų veiklos vertinimo rezultatų;
• sudaro Nuolatinę teisėjų veiklos vertinimo komisiją;
• nustato teisėjų specializacijos nustatymo tvarką ir pagrindus, tvirtina Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisykles;
• tvirtina Administravimo teismuose nuostatus, sprendžia kitus administravimo teismuose klausimus;
• tvirtina Teisėjų mokymo organizavimo taisykles, mokymo programas, metinius kvalifikacijos tobulinimo planus ir kvalifikacinius reikalavimus lektoriams;
• tvirtina pavyzdinės apylinkių teismų, apygardų teismų ir apygardų administracinių teismų struktūros aprašymus, pavyzdinius pareigybių sąrašus ir aprašymus;
• svarsto ir aprobuoja pasiūlymus dėl teismų investicinių programų projektų ir pasiūlymus dėl teismų biudžetų projektų, pateikia juos Vyriausybei;
• išklauso Nacionalinės teismų administracijos veiklos ataskaitas;
• kasmet ne vėliau kaip iki kovo 31 dienos Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje paskelbia praėjusių metų teismų veiklos apžvalgą;
• šaukia eilinius, prireikus ir neeilinius Visuotinius teisėjų susirinkimus;
• bendradarbiauja su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis ir organizacijomis teismų savivaldos, administravimo ir kitais teismų veiklos klausimais;
• bendradarbiauja su kitų valstybių ir tarptautinėmis institucijomis teismų savivaldos, administravimo ir kitais teismų veiklos klausimais;
• turi teisę gauti iš valstybės institucijų informaciją, reikalingą Teisėjų tarybos funkcijoms atlikti;
• sprendžia kitus šiame ir kituose įstatymuose numatytus klausimus.

Posėdžiai

Teisėjų tarybos posėdis yra pagrindinė Teisėjų tarybos veiklos forma. Teisėjų tarybos posėdžiai paprastai vyksta Aukščiausiojo Teismo patalpose (LR TĮ 121 str.).

Teisėjų tarybos posėdžiai paprastai šaukiami kas mėnesį. Įsigaliojus Respublikos Prezidento dekretui dėl kreipimosi į Teisėjų tarybą, kad ši patartų Respublikos Prezidentui dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų, Teisėjų tarybos posėdis šaukiamas ne vėliau kaip per keturiolika dienų. Prireikus posėdžiai šaukiami Teisėjų tarybos pirmininko arba trečdalio Teisėjų tarybos narių iniciatyva.

Medžiaga, susijusi su Teisėjų tarybos posėdžiuose svarstomais klausimais, pateikiama visiems Teisėjų tarybos nariams ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki Teisėjų tarybos posėdžio.

Teisėjų taryba, atlikdama savo funkcijas, priima nutarimus. Teisėjų tarybos nutarimai priimami atviru balsavimu. Teisėjų tarybos nutarimas yra priimtas, jeigu jam pritarė daugiau kaip pusė visų Teisėjų tarybos narių. Teisėjų tarybos nutarimus pasirašo Teisėjų tarybos pirmininkas ir sekretorius. Nusprendusi Teisėjų taryba nutarimus gali priimti slaptu balsavimu. Visi Teisėjų tarybos priimti nutarimai ne vėliau kaip per tris dienas skelbiami Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje.

Teisėjų taryba nutarimus, kuriais Lietuvos Respublikos Prezidentui patariama dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų, priima tik atviru balsavimu.

Teisėjų tarybos priimti nutarimai, kuriais Respublikos Prezidentui patariama tam tikrą asmenį skirti teisėju, paaukštinti, perkelti, atleisti iš teisėjo pareigų arba patariama to asmens neskirti teisėju, nepaaukštinti, neatleisti iš pareigų (o kai skiriamas, paaukštinamas, perkeliamas ar atleidžiamas iš pareigų Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas ar šio teismo teisėjas arba Apeliacinio teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas ar šio teismo teisėjas – patariama teikti jo kandidatūrą Seimui arba jos neteikti), turi būti argumentuoti.

Teisėjų taryba turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų (jų pareigūnų) visą Tarybos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją.

Teisėjų tarybos posėdžiai yra vieši.

Sudėtis

Nariai

Teisėjų tarybos nariai:

• Teisėjų tarybos pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius
• Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Laužikas
• Teisėjų tarybos sekretorė, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Laima Garnelienė (2006-2010 m. pirmininkė)
• Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas
• Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Ričardas Piličiauskas
• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Sigitas Gurevičius
• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vytautas Masiokas
• Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis
• Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys
• Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Artūras Drigotas
• Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Arūnas Sutkevičius
• Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
• Kauno apygardos teismo teisėjas Albertas Milinis
• Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Zigmas Pocius
• Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Boleslovas Kalainis
• Kauno apygardos administracinio teismo pirmininkas Gintaras Čekanauskas
• Šiaulių apygardos administracinio teismo pirmininkas Gražvydas Poškus
• Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė Zita Smirnovienė
• Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pirmininkas Pavel Borkovski
• Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis
• Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė.

Teisėjų tarybos komitetai

Teisėjų tarybos 2009-03-27 protokoliniu nutarimu sudaryti Teisėjų tarybos komitetai:

• Biudžeto ir investicijų komitetas (Teisėjų taryboje pareiškia komiteto nuomonę dėl investicijų projektų, darbo grupės biudžetiniams klausimams nagrinėti išvadų. Teikia pasiūlymus dėl Teisėjų taryboje svarstomųprojektų, susijusių su teismų biudžetais ir investicijomis, pakeitimų ar papildymu). Nariai - Vytas Milius (koordinatorius), Ričardas Piličiauskas, Albertas Milinis, Boleslovas Kalainis, Pavel Borkovski, Zita Smirnovienė, Gražvydas Poškus, Gintaras Kryževičius.
• Teisės aktų projektų vertinimo komitetas (Teisėjų taryboje pareiškia komiteto nuomonę dėl Teisėjų tarybai patvirtinti, aprobuoti, derinti pateiktų Nacionalinės teismų administracijos, darbo grupių, Mokymo centro ir kitų institucijų parengtų teisės aktų projektų. Teikia pasiūlymus dėl jų pakeitimų ar papildymų). Nariai - Egidijus Laužikas, koordinatorius), Vytautas Masiokas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Zigmas Pocius, Vigintas Višinskis ir Gintaras Kryževičius.
• Tarptautinių ryšių komitetas (Teikia pasiūlymus Teisėjų tarybai dėl Teisėjų tarybos veiklos krypčių tarptautinių santykių srityje, teisėjų dalyvavimo tarptautinėse konferencijose ir pan., kitų valstybių teismų teigiamos patirties skleidimo). Nariai - Zita Smirnovienė (koordinatorė), Vytas Milius, Vigintas Višinskis, Arūnas Sutkevičius ir Boleslovas Kalainis.
• Teismų administravimo komitetas (Teisėjų taryboje pareiškia komiteto nuomonę dėl visų Teisėjų taryboje svarstomų klausimų, susijusių su teismų administravimu (teisėjų padėjėjai, teismų darbo krūviai, personalas, teismų apsauga, ūkiniai klausimai ir kt.). Teikia pasiūlymus dėl šių klausimų sprendimo). Nariai - Vytautas Masiokas (koordinatorius), Ričardas Piličiauskas, Albertas Milinis, Gintaras Seikalis, Diana Labokaitė, Gintaras Čekanauskas, Gražvydas Poškus ir Gintaras Kryževičius.
• Ryšių su visuomene ir žiniasklaida komitetas (Sprendžia Teisėjų tarybos, teismų bendravimo su žiniasklaida, ryšių su visuomene klausimus. Teikia pasiūlymus dėl teismų darbo viešumo didinimo). Nariai - Gintaras Seikalis (koordinatorius), Diana Labokaitė, koordinatorė), Egidijus Laužikas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Zigmas Pocius ir Pavel Borkovski.
• Informacinių technologijų komitetas (Teisėjų taryboje pareiškia komiteto nuomonę dėl Teisėjų taryboje svarstomų klausimų, susijusių su informacinių technologijų diegimu teismuose ir jų tobulinimu). Nariai - Arūnas Sutkevičius (koordinatorius), Aloyzas Kruopys, Ričardas Piličiauskas ir Gintaras Čekanauskas.

Vokietija

Vokietijoje Teisėjų taryba vok. Richterrat yra teisėjų atstovaujamasis organas bendraisiais ir socialiniais klausimais. Reglamentuoja Vokietijos teisėjų įstatymas (Deutsches Richtergesetz, DRiG). Yra sudarytos Teisėjų tarybos tiek federaliniu, tiek ir žemių lygmeniu (pvz., Bavarija).