Lietuvos valstybės istorijos archyvas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Lietuvos valstybės istorijos archyvas
LVAT logo.jpg
Forma Biudžetinė įstaiga
Įkurta 1957 m. sausio 1 d.
Vadovai Ramutis Kurpė
Būstinė Vilnius
Adresas Mindaugo g. 8, LT-03107 Vilnius
Tinklalapis www.archyvai.lt
El. paštas istorijos.archyvas@lvia.lt
Telefonas 5.213-5320;
Kodai Juridinių asmenų registre: 190764568

Lietuvos valstybės istorijos archyvas (LVIA) – biudžetinė įstaiga, sauganti Lietuvos valstybės dokumentinį paveldą nuo XIV a. pabaigos iki 1918 m. (su išimtimis) ir civilinės būklės aktų knygas nuo 1940 m.

Institucijos paskirtis

  • Pagal kompetenciją administruoti priskirtą Nacionalinio dokumentų fondo dalį
  • Atlikti įstatymų nustatytas viešojo administravimo funkcijas
  • Užtikrinti prieigą prie priskirtos Nacionalinio dokumentų fondo dalies

Struktūra

Archyve įsteigti 7 skyriai:

  • Dokumentų saugojimo ir apskaitos
  • Informacijos ir sklaidos
  • Religinių įstaigų dokumentų
  • Civilinės metrikacijos įstaigų dokumentų
  • Skaitmeninių dokumentų
  • Buhalterinės apskaitos ir veiklos administravimo
  • Ūkio

Įgaliojimai

Pagrindinės LVIA funkcijos yra:

  • priskirtos Nacionalinio dokumentų fondo dalies dokumentų kaupimas, saugojimas, tyrimas ir sklaida
  • visuomenės prieigos prie saugomų dokumentų užtikrinimas
  • pažymų asmenų prašymuose nurodytiems juridiniams faktams patvirtinti išdavimas

LVIA pagal fizinių bei juridinių asmenų prašymus ieško informacijos bei teikia pažymas patvirtinančias asmens gimimo, santuokos, mirties faktus.

Ištekliai

LVIA internetinį aptarnavimą atlieka Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba.

Patalpos - ...

Fondai

2016 m. sausio mėn. LVIA buvo saugomi 1265 fondai, 1 352 137 apsk. vnt., 11 721 335 mikrofilmų kadrai, 2 046 146 skaitmenintų dokumentų vaizdai.

Fondai jungiami į 8 kompleksus:

  1. XV a. – XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) įstaigų fondai: LDK vyriausiojo tribunolo, LDK karaliaus dvarų valdybos, LDK iždo komisijos, LDK karo komisijos, įvairių žemės, pilies, magdeburginių, pakamario, kompromisinių, eksdivizinių, kaptūrinių teismų, konfederacijų ir kt.
  2. 17921918 m. Rusijos imperijos įstaigų ir organizacijų, veikusių Vilniaus, Kauno ir Suvalkų gubernijose ir evakuotų įstaigų Sovietų Rusijoje likvidacinių komisijų fondai: Lietuvos vyriausiosios valdybos, Vilniaus generalgubernatoriaus kanceliarijos, Vilniaus civilinio gubernatoriaus ir Suvalkų gubernatoriaus kanceliarijų; Vilniaus, Augustavo, Suvalkų gubernijų valdybų, teismų ir kt.
  3. XV a. – XX a. religinių įstaigų ir bendruomenių fondai: Vilniaus, Telšių (Žemaičių) Romos katalikų vyskupijų dvasinių konsistorijų, Vilniaus Romos katalikų metropolijos kurijos, Seinų Romos katalikų vyskupijos kanceliarijos, Kauno metropolinės arkivyskupijos kurijos, Panevėžio vyskupijos kurijos, atskirų bažnyčių ir vienuolynų, kitų konfesijų institucijų dokumentai.
  4. 19151918 m. kaizerinės Vokietijos okupacijos įstaigų fondų likučiai.
  5. XV a. – XX a. asmenų, šeimų ir giminių fondai: Belazarų, Druckių-Liubeckų, Gorskių, Kosakovskių, Koidelių, Oginskių, Pliaterių, Radvilų, Sapiegų, Tiškevičių, Veisenhofų ir kt.
  6. XV a. – XX a. dokumentų kolekcijos: valdovų privilegijos Vilniaus jėzuitų akademijai ir universitetui, Klaipėdos krašto aktai ir hipotekos knygos bei kiti fondai.
  7. XIII a. – XX a. dokumentų mikrofilmų kolekcijos: Maskvoje saugomos Lietuvos Metrikos, Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Švedijos archyvuose ir bibliotekose saugomų dokumentų mikrofilmai;
  8. Nuo 1940 m. miestų ir rajonų Civilinės metrikacijos biuruose ir skyriuose sudarytos civilinės būklės aktų knygos.

Istorija

LVIA savo ištakomis siekia 1852 m., kuomet Rusijos imperatoriaus įsaku buvo įkurtas Vilniaus centrinis senųjų aktų archyvas. Jame buvo sukaupti, saugomi ir naudojami išlikę įvairių LDK įstaigų dokumentai. Kilus I-ajam pasauliniam karui virš 50 % archyvo dokumentų buvo evakuota į Rusiją. Po karo Lenkijos valdžia įsteigė Vilniaus valstybinį archyvą. Jo pagrindą sudarė buvusio Vilniaus centrinio senųjų aktų archyvo ir kitų institucijų dokumentai.

1934 m. šio archyvo dokumentai perkelti į vieną vietą – Slovackio g. 8 (dabar – Mindaugo g. 8). Prasidėjus II-jam pasauliniam karui ir Vilnių užėmus SSRS kariuomenei, 1939 m. spalio mėn. dauguma šio archyvo dokumentų buvo išvežta į Baltarusiją (1942–1943 m. šie dokumentai grąžinti į Vilnių).

1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, po organizacinių pertvarkymų, 1941 m. pradžioje Vilniuje ėmė veikti Lietuvos SSR centrinis valstybinis archyvas. Jo pagrindą sudarė buvęs Vilniaus valstybinis archyvas.

LVIA, kaip savarankiška institucija, vėl buvo įkurtas 1957 m., atskiriant nuo Lietuvos SSR centrinio valstybinio archyvo senuosius fondus. Iki 1990 m. buvo vadinamas LTSR centriniu valstybiniu istorijos archyvu.

2001 m. prie LVIA prijungtas Lietuvos centrinis metrikų archyvas.

LVIA istorija plačiau

Vadovai

Nuo 2011 m. gegužės 16 d. archyvo direktorė yra Virginija Čijunskienė.

Literatūra

  • Lietuvos centrinio valstybinio archyvo fondų žinynas. Vilnius, 1990 m.
  • Lietuvos valstybės istorijos archyvas. Vilnius, 2006 m.
  • Atrask Lietuvos archyvus, Vilnius, 2013 m.

Šaltiniai



Autoriai: Virginija Čijunskienė ir Alfonsas Tamulynas, 2016 m.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Darius Bujokas – autorius – 92% (+6064-0=6064 wiki spaudos ženklai).
  • Edvinas Giedrimas – autorius ir redaktorius – 86% (+5643-9280=-3637 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 63% (+4144-2=4142 wiki spaudos ženklai).