Limfa
Limfa (lot. lympha) − skaidrus skystis cirkuliuojantis žmogaus limfinėje sistemoje, kuriame nėra eritrocitų, trombocitų, bet yra daug limfocitų.
Limfa savo sudėtimi labai panaši į kraujo plazmą. Tačiau įvairių kūno audinių limfa nevienoda, pvz., žarnų limfa turi daug riebalų, neskaidri, pieno spalvos. Periferinėje limfoje forminių elementų negausu, o, pertekėjusi limfinius mazgus, limfa turi jų žymiai daugiau.
Žmogaus organizme yra apie 1 − 2 litrus limfos. Ji skaidri arba truputį drumsta (nevalgius). Sūri. Tankis ~1016 kg/m³. Reakcija silpna šarminė.
Limfa geba krešėti (joje yra fibrinogeno ir protombino), tik kreša gerokai lėčiau negu kraujas. Pavalgius limfoje padaugėja riebalų (iki 3 − 15 %), nes virškinimo metu diduma riebalų iš žarnyno įsiurbiama į limfą.
Limfa susidaro iš skysčio, kuris nuolat patenka iš kraujo plazmos į audinius, o iš jų − į limfos kapiliarus. Limfos gali pagausėti, padidėjus kraujospūdžiui kapiliaruose arba sumažėjus baltymų kraujyje.
Limfą tekėti limfagyslėmis verčia raumenų susitraukimai, arterijų pulsavimas, kvėpavimo judesiai, neigiamas kraujospūdis venose.
Nuorodos
| ||||||