Linkuvos gimnazijos 1 laida

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Linkuvos gimnazija
    -->
    Linkuvos gimnazija
    Gyvenvietė: Linkuva
    Įkurta: 1918 m.
    Metai: 1924–1925 m.m.
    Mokyklos direktorė(-ius) Ignas Brazdžiūnas
    Laida: 1-oji laida
    Abiturientų skaičius 23

    Žiūrėti didesniame žemėlapyje

    Linkuvos gimnazijos 1-oji laida – Linkuvos gimnazijos 1924–1925 m. mokslo metų abiturientų laida.

    Abiturientai

    Mokyklą baigė 23 abiturientai.[1][2]

    Prisiminimai „Patys žymieji Linkuvos gimnazijos auklėtiniai“, rašo mokytojas J. Gobis savo atsiminimuose, „yra pirmojoje abiturientų laidoje“. Didesnė jų dalis studijavo realiuosius ir praktinius mokslus: agronomiją baigė Ign. Andrašiūnas, Br. Baginskas, Br. Povilaitis, B. Špokevičius; ekonomiką studijavo J. Bučas, M. Keniausis, Ign. Lapšys, J. Kriščiūnas; į inžinierius išėjo A. ir J. Lapšiai, Vyt. Maciūnas. Kiti studijavo humanitarinius mokslus: teisę – O. Gaigalaitė, J. Gudjurgis, K. Požėlaitė; į kunigus – A. Glaveckas, A. Grybė ( evang. teol. ). Anksti mirė K. Mačiulis, J. Mažukna.

    Ši laida davė Lietuvai keletą moksline ir praktine veikla pasižymėjusių intelektualų. Agr. Br. Baginskas (1903 m. gim.) Žemės ūkio akademijos profesorius, Agrikultūros katedros vedėjas, išleido keletą dirvožemio mokslo studijų, dirvožemio žemėlapį. Jis yra baigęs du fakultetus: Žemės ūkio ir Miškininkystės. Agr. Br. Povilaitis (g. 1907 m. Žeimelio vls.) buvo Žemės ūkio akad. docentas ir Pabaltijo universiteto profesorius, dirbo tabako tyrimo ir selekcijos srityje, parašė daug mokslinių studijų žemės ūkio klausimais lietuvių ir anglų kalbomis. Agr. Špokevičius Br. (Špokas, 1906 – 1956 ), aktyvus Žemės ūkio rūmų veikėjas, daug nusipelnė gyvulininkystės srityje, su kitais parašęs keletą tos srities darbų. Agr. Ign. Andrašiūnas ( g. 1905 m. ) dirbo pedagoginį ir ilgesnį laiką praktinį žemėtvarkos darbą, vadovavo kooperatyvams, rašė spaudoje. Iš ekonomistų į mokslininkus iškilo Jonas Bučas (1900 – 1973), parašęs per 40 mokslinių darbų ekonomikos klausimais; kelis metus jis buvo Vilniaus universiteto rektoriumi. Jonas Bučas iškilo ne tiek savo sugebėjimais, kiek dėl santvarkos pasikeitimo. Gero vardo jis neturėjo. Elektrotechnikos inž. A. Lapšys (1905 – 1977) pasižymėjo savo srities darbais Lietuvoje, Vokietijoje ir JAV. Jo brolis statybos inž. Jonas Lapšys (1898 – 1950) buvo Vilniaus Dailės instituto inž. katedros vedėju, architektūros fakult. dekanu. Praėjusio karo metu (1945 m.) žuvo gabus inž. Vytautas Maciūnas.

    Kai kurie teisininkai rašė spaudoje: O. Gaigalaitė (gim. 1906 m., vėliau Beleckienė) redagavo „Moterį“, „Naująją vaidilutę“; Juozas Gudjurgis (1906 – 1948 [Sibire]) redagavo „Mūsų laikraštį“ (labai įdomus buvo savaitraštis, jo vyr. redaktoriumi buvo rašytojas Juozas Grušas). J. Gudjurgis buvo labai darbštus, nepaprastai kuklus, geros širdies ir jautrus žmogus. Mirė toli nuo tėvynės. Jis turėtų būti minimas! Juozas Žagrakalys (1906 – 1977 m.) žinomas advokatas Zarasuose, leido teisės klausimais žurnalą „Teisininką“, aktyvus visuomenės veikėjas, žurnalistas, vertėjas (drauge su savo žmona Antanina Čeilytkaite III laidos), kraštotyrininkas, monografijos autorius (apie dr. D. Bukantą). Mirė Biržuose.

    Praėjusio karo metu žuvo pedagogai B. Nainys ir Vyt. Šiaučiūnas. J. Macelis ir B. Nainys vadovavo vidurinėms mokykloms: pirmasis Mokytojų seminarijai, antrasis Progimnazijai. A. Grybė ir K. Pakeltis dirbo mokytojais gimnazijose, K. Požėlaitė – pradinėje mokykloje. Vyt. Šiaučiūnas buvo pradinių mokyklų inspektorium. Kun. A. Glaveckas dirbo pastoracinį darbą įvairiose parapijose.

    Benediktas Bučinskas‎

    Nuotraukos

    Šaltiniai

    1. Linkuvos gimnazija 1918-2008“: mokyklos istorijos apybraiža. Sudarytojai Vaclovas Stapušaitis ir kt. Šiauliai: Šiaurės Lietuva, 2008. – 175 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-863-11-3
    2. Linkuva. Šiaurės Lietuvos švietimo židinys. Redagavo dr. Alfonsas Šešplaukis. Linkuvos monografijos leidimo komitetas, Čikaga, 1978.
    Parengė: Medžiagą straipsniui surinko, parengė ir pateikė Linkuvos gimnazijos matematikos mokytoja Emilija Stanevičienė..

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Emilija Stanevičienė – autorius ir redaktorius – 72% (+5940-250=5690 wiki spaudos ženklai).
    • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 33% (+2748-158=2590 wiki spaudos ženklai).