Linkuvos gimnazijos 1 laida
Linkuvos gimnazija | |
Gyvenvietė: | Linkuva |
Įkurta: | 1918 m. |
Metai: | 1924–1925 m.m. |
Mokyklos direktorė(-ius) | Ignas Brazdžiūnas |
Laida: | 1-oji laida |
Abiturientų skaičius | 23 |
Žiūrėti didesniame žemėlapyje |
Linkuvos gimnazijos 1-oji laida – Linkuvos gimnazijos 1924–1925 m. mokslo metų abiturientų laida.
Abiturientai
Mokyklą baigė 23 abiturientai.[1][2]
- Ignas Andrašiūnas, agronomas, vienas iš knygos „Linkuva“ autorių (g. 1905);
- Bronius Baginskas, agronomas, LŽŪA docentas, Agrikultūros katedros vedėjas (g. 1903).
- Jonas Bučas, ekonomistas, Vilniaus universiteto rektorius (g. 1900 – m. 1973);
- Ona Gaigalaitė (Beleckienė), teisininkė, „Moteris“ ir „Naujoji vaidilutė“ redaktorė (g. 1906).
- Alfonsas Gleveckas, kunigas;
- Adomas Grybė, kunigas;
- Juozas Gudjurgis, teisininkas, „Mūsų laikraštis“ redaktorius (g. 1906 – m. 1948 sibire);
- Mykolas Keniausis, ekonomistas;
- Juozas Kriščiūnas, ekonomistas;
- Aleksandras Lapšys, elektrotechnikos inžinierius (g. 1905 – m. 1977);
- Ignas Lapšys, ekonomistas;
- Jonas Lapšys, statybos inžinierius, Dailės instituto Inžinerijos katedros vedėjas, Architektūros fakulteto dekanas (g. 1898 – m. 1950);
- Jurgis Macelis, mokytojas;
- Kazys Mačiulis;
- Vytautas Maciūnas, inžinierius (m. 1945);
- Julius Mažukna;
- Balys Nainys, mokytojas, Žeimelio progimnazijos direktorius;
- Kazimieras Pakeltis, mokytojas;
- Bronius Povilaitis, agronomas, LŽŪA docentas, Pabaltijo universiteto profesorius, mokslininkas, Lietuvos kariuomenės karininkas (g. 1907 – m. 1985);
- Kazė Poželaitė, teisininkė, mokytoja;
- Monika Poželaitė-Sidaravičienė, žurnalistė;
- Vytautas Šiaučiūnas, mokytojas;
- Balys Špokevičius-Špokas agronomas, Žemės ūkio rūmų veikėjas (g. 1906 – m. 1956);
- Juozas Žagrakalys, teisininkas, agronomas, vertėjas, žurnalistas, kraštotyrininkas.
- Ignas Petrušaitis, baigė Šiaulių gimnaziją.
- Jonas Petrušaitis, baigė Šiaulių gimnaziją.
Prisiminimai „Patys žymieji Linkuvos gimnazijos auklėtiniai“, rašo mokytojas J. Gobis savo atsiminimuose, „yra pirmojoje abiturientų laidoje“. Didesnė jų dalis studijavo realiuosius ir praktinius mokslus: agronomiją baigė Ign. Andrašiūnas, Br. Baginskas, Br. Povilaitis, B. Špokevičius; ekonomiką studijavo J. Bučas, M. Keniausis, Ign. Lapšys, J. Kriščiūnas; į inžinierius išėjo A. ir J. Lapšiai, Vyt. Maciūnas. Kiti studijavo humanitarinius mokslus: teisę – O. Gaigalaitė, J. Gudjurgis, K. Požėlaitė; į kunigus – A. Glaveckas, A. Grybė ( evang. teol. ). Anksti mirė K. Mačiulis, J. Mažukna.
Ši laida davė Lietuvai keletą moksline ir praktine veikla pasižymėjusių intelektualų. Agr. Br. Baginskas (1903 m. gim.) Žemės ūkio akademijos profesorius, Agrikultūros katedros vedėjas, išleido keletą dirvožemio mokslo studijų, dirvožemio žemėlapį. Jis yra baigęs du fakultetus: Žemės ūkio ir Miškininkystės. Agr. Br. Povilaitis (g. 1907 m. Žeimelio vls.) buvo Žemės ūkio akad. docentas ir Pabaltijo universiteto profesorius, dirbo tabako tyrimo ir selekcijos srityje, parašė daug mokslinių studijų žemės ūkio klausimais lietuvių ir anglų kalbomis. Agr. Špokevičius Br. (Špokas, 1906 – 1956 ), aktyvus Žemės ūkio rūmų veikėjas, daug nusipelnė gyvulininkystės srityje, su kitais parašęs keletą tos srities darbų. Agr. Ign. Andrašiūnas ( g. 1905 m. ) dirbo pedagoginį ir ilgesnį laiką praktinį žemėtvarkos darbą, vadovavo kooperatyvams, rašė spaudoje. Iš ekonomistų į mokslininkus iškilo Jonas Bučas (1900 – 1973), parašęs per 40 mokslinių darbų ekonomikos klausimais; kelis metus jis buvo Vilniaus universiteto rektoriumi. Jonas Bučas iškilo ne tiek savo sugebėjimais, kiek dėl santvarkos pasikeitimo. Gero vardo jis neturėjo. Elektrotechnikos inž. A. Lapšys (1905 – 1977) pasižymėjo savo srities darbais Lietuvoje, Vokietijoje ir JAV. Jo brolis statybos inž. Jonas Lapšys (1898 – 1950) buvo Vilniaus Dailės instituto inž. katedros vedėju, architektūros fakult. dekanu. Praėjusio karo metu (1945 m.) žuvo gabus inž. Vytautas Maciūnas.
Kai kurie teisininkai rašė spaudoje: O. Gaigalaitė (gim. 1906 m., vėliau Beleckienė) redagavo „Moterį“, „Naująją vaidilutę“; Juozas Gudjurgis (1906 – 1948 [Sibire]) redagavo „Mūsų laikraštį“ (labai įdomus buvo savaitraštis, jo vyr. redaktoriumi buvo rašytojas Juozas Grušas). J. Gudjurgis buvo labai darbštus, nepaprastai kuklus, geros širdies ir jautrus žmogus. Mirė toli nuo tėvynės. Jis turėtų būti minimas! Juozas Žagrakalys (1906 – 1977 m.) žinomas advokatas Zarasuose, leido teisės klausimais žurnalą „Teisininką“, aktyvus visuomenės veikėjas, žurnalistas, vertėjas (drauge su savo žmona Antanina Čeilytkaite III laidos), kraštotyrininkas, monografijos autorius (apie dr. D. Bukantą). Mirė Biržuose.
Praėjusio karo metu žuvo pedagogai B. Nainys ir Vyt. Šiaučiūnas. J. Macelis ir B. Nainys vadovavo vidurinėms mokykloms: pirmasis Mokytojų seminarijai, antrasis Progimnazijai. A. Grybė ir K. Pakeltis dirbo mokytojais gimnazijose, K. Požėlaitė – pradinėje mokykloje. Vyt. Šiaučiūnas buvo pradinių mokyklų inspektorium. Kun. A. Glaveckas dirbo pastoracinį darbą įvairiose parapijose.
Nuotraukos
Centre balta apykakle Monika Poželaitė-Sidaravičienė. Jonas Petrušaitis - kraštinis dešinėje pusėje. Ignas Petrušaitis - trečias veidas kairėje pusėje.
Linkuvos gimnazijos IV kl. 1920 metai. Antra iš kairės sėdi Monika Poželaitė-Sidaravičienė, Jonas Petrušaitis (1903-1988) ir Ignas Petrušaitis (1904-1929). Sėdi pirmas iš kairės ir trečias iš dešinės. Ignas - Lietuvos universiteto studentas - palaidotas Linkuvos kapinėse.
Linkuvos gimnazijos i laida 1925 m. Direktorius Ignas Brazdžiūnas, kun. Antanas Grigaliūnas, Pirmoje eilėje antras iš dešinės sėdi Povilas Spudas (1896). Šalia Povilo Spudo sėdi Felicija Šomkaitė. Apatinėje stovinčiųjų eilėje šešta iš kairės Monika Poželaitė-Sidaravičienė. Antras nuo dešinės stovi Aleksandras Požela (1901-1990) iš Bardiškių.
Ignas Petrušaitis (1904-1929)
Jonas Petrušaitis (1903-1988)
Iš kairės: Mykolas Lekūnas, Elzbieta Leimontaitė - Rudienė, Antanas Grigaliūnas ir Ignas Brazdžiūnas, 1919 m.
Monika Poželaitė, Kazimiera Poželaitė, Mykolas Keniausis, Antanas Keniausis 1975 m.
Šaltiniai
- ↑ „Linkuvos gimnazija 1918-2008“: mokyklos istorijos apybraiža. Sudarytojai Vaclovas Stapušaitis ir kt. Šiauliai: Šiaurės Lietuva, 2008. – 175 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-863-11-3
- ↑ Linkuva. Šiaurės Lietuvos švietimo židinys. Redagavo dr. Alfonsas Šešplaukis. Linkuvos monografijos leidimo komitetas, Čikaga, 1978.
Parengė: Medžiagą straipsniui surinko, parengė ir pateikė Linkuvos gimnazijos matematikos mokytoja Emilija Stanevičienė.. |