Linkuvos gimnazijos administracija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search
Linkuvos gimnazija
Linkuvos gimnazija herbas
Linkuvos gimnazija

Linkuvos gimnazija 2013 m. spalio 4 d.
Gyvenvietė: Linkuva
Įkurta: 1918 m.

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Linkuvos gimnazijos administracija – tai Linkuvos gimnazijos, nuo 1949 m. Linkuvos vidurinės mokyklos, nuo 1953 m. Linkuvos Karolio Požėlos vidurinės mokyklos, nuo 1990 m. Linkuvos vidurinės mokyklos ir nuo 2005 m. Linkuvos gimnazijos direktoriai, jų pavaduotojai ir kitas administracinis personalas.[1]


Direktoriai[taisyti]

Nuo 1982 m. mokyklai vadovavo Aleksandras Algis Dičpetris. Direktoriui mirus (2001 m.), 2002 metais, praėjęs konkursą, pradėjo direktoriumi dirbti Vaclovas Stapušaitis.

Linkuvos gimnazijos direktoriai.jpg


Eil. Nr. Pavardė, vardas Metai Dėstomas dalykas Nuotrauka Pastabos
1. Ignas Brazdžiūnas 19181934 m. geografija, fizika, chemija, higiena, kosmografija Linkuvos gimnazijos direktorius 01.jpg [2]Didžiausias autoritetas mokykloje ir miestelyje buvo direktorius Ignas Brazdžiūnas. Per pertraukas užtekdavo jam išeiti mokytojų kambario, susidėjus rankas ant nugaros praeiti koridorium, kad klasėse ir visuose pakampiuose būtų šventa ramybė, tvarka, mokinių mandagumas. Skvarbus jo žvilgsnis, iškili figūra, rimtumas magiškai veikdavo visus, kad ir didžiausius neklaužadas bei išdaigininkus.

Tai buvo tyriausio sąžiningumo, aukšto dorovingumo, veiklus, teisingas, materialiai nesusitepęs direktorius ir žmogus. Ona Gaigalaitė-Beleckienė, Linkuvos gimnazijos 1 laida

2. Steponas Vaitkevičius 1934–1941 m. matematika, fizika Linkuvos gimnazijos direktorius 02.jpg [3]Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, St. Vaitkevičius 1914 m. buvo mobilizuotas ir netrukus paskirtas šarvuoto traukinio Austrijos fronte vadu – kapitonu. Už traukinio su kareiviais ir amunicija išgelbėjimą (įsakė sustabdyti traukinį prieš užminuotą tiltą, kuris po poros minučių išlėkė į orą) caro buvo apdovanotas šv. Onos ordinu. Po karo direktoriavo Vilkaviškio (1918 – 1927 m.), Alytaus (1927 – 1934 m.) ir Linkuvos (1934 – 1941 m.) gimnazijose. Ilgiausiai dėstė matematiką, fiziką, kosmografiją (labai domėjosi Visata, žvaigždėmis, stengėsi sudominti ir mokinius). Dėl anuometinio kadrų trūkumo dėstė ir kitus dalykus, net muziką ir gimnastiką. Pats grojo akordeonu, pianinu, fleita ir vaikų prašomas „pačirpindavo“ smuiku (dukters Gražinos žodžiais). Buvo didelis sporto ir sveiko gyvenimo būdo propaguotojas. Pats sportuodavo, ir vaikai neatsimena, kad būtų kada sirgęs. Linkuvoje ruošdavo mokinių sporto šventes.
3. Benediktas Bučinskas 1941–1944 m. istorija Linkuvos gimnazijos direktorius 03.jpg [4]Nuo III gimnazijos klasės įsijungė į ateitininkų, skautų bei sporto organizacijų veiklą: buvo Dzūkų ateitininkų veikimo komiteto sekretoriumi, vėliau – pirmininku, Marijampolės pavasarininkų valdybos nariu. Savo vardu ir slapyvardžiais B. B., Bentas, Bentas B. rašė į „Šaltinį“, „Pavasarį“, „Skautų aidą“, „Rytą“, „Žvaigždutę“, „Židinį“, „Budėk“, „Prie laužo“, „Ateitį“, „Ateities spindulius“, „Fizinį auklėjimą“, „Mūsų sodus“ ir kt. leidinius darbštumo, pareigingumo, tvarkingumo, sveikatingumo, abstinencijos, charakterio ugdymo klausymais, organizaciniais fizinio auklėjimo, sporto ir skautų pramogų bei žaidimų aspektais.

Nuo paskutiniųjų gimnazijos klasių įsijungė į visuomeninį darbą: skaitė paskaitas salėse ir per radiją apie alkoholio apskritai ir ypač naminio žalą žmogaus vystymuisi ir gyvenimui, vedė sveikas žaidybines pramogas, skaitė pranešimus ir referatus mokytojų konferencijose.

4. Vladas Rasikas 1944–1948 m. Linkuvos gimnazijos direktorius 04.jpg Karo dalyvis, buvo sužeistas. Mokytojai gyveno sunkiai. 1943 m. pradinių klasių tėvų susirinkimo protokole rašoma: „Mokinių tėvai, apsvarstę sunkią mokytojų materialinę būklę, vienbalsiai nutarė remti mokytojus maisto produktais ir pinigais“.

Apie darbą mokykloje okupacijos metais (1944 m.) mokytoja Janina Kairienė savo atsiminimuose rašo: „Mokyklos darbo sąlygos buvo sunkios. Man pradžioje teko dėstyti daug dalykų: vokiečių kalbą, psichologiją - logiką, chemiją, biologiją, namų ruošą, anglų kalbą. Mokiausi pati kaip mokinė. Nebuvo ne tik kabinetų, bet ir cheminių medžiagų. Chemijos visas turtas buvo nešiojama dėžutė, kaip rankinukas. Namų ruošai irgi nebuvo jokių priemonių, indus atsinešdavome iš namų.“

5. Vladas Valiušaitis 1948–1949 m. anglų k. istorija, geografija Linkuvos gimnazijos direktorius 05.jpg Linkuvos gimnazijoje sekėsi gerai. Nors dirbo palyginti trumpai, bet pavyko suburti draugišką, solidarų, kūrybingą mokytojų kolektyvą, plėtoti meno saviveiklą, palaikyti itin gerus, tarpusavio pasitikėjimu ir žmogiškumu grindžiamus santykius tarp mokytojų ir mokinių. 19481949-ieji metai- didžiųjų trėmimų metai. Į tremiamųjų sąrašus pakliūdavo ir Linkuvos gimnazijos moksleivių šeimos. Gimnazijos direktorių informacija apie trėmimus pasiekdavo anksčiau, todėl jis rasdavo būdų įspėti. Vladas Valiušaitis jautė, kad ir jo arešto valanda artėja. 1949 m. telegrama iškviestas į Vilnių, neva į „direktorių suvažiavimą“, tačiau išduotas mokytojo, kuriam sunkiu jo gyvenimo momentu buvo pagelbėjęs.
6. Antanas Šaulys 1949–1951 m. vokiečių k. Linkuvos gimnazijos direktorius 06.jpg Direktoriaus pareigas ėjo sunkiais pokario metais. Buvę mokiniai jį prisimena kaip tikrą direktorių – rimtą, gana sausoką, bet gerą žmogų. Prieš paskiriant direktoriumi, tuoj po karo, 1945 metais Linkuvoje dėstė vokiečių kalbą.
7. Valentinas Vasilevičius 1951–1953 m. lotynų k. Linkuvos gimnazijos direktorius 07.jpg Valentas Vasilevičius Linkuvoje ne tik buvo mokyklos direktorius, bet ir dėstė lotynų kalbą. Dirbo sunkiu sovietiniu laikotarpiu, todėl turėjo paklusti valdžiai, kuriai nelabai norėjo paklusti mokiniai: XXVIII laidos abiturientų mažai stojo į komjaunimą, klasė buvo gana patriotiškai nusiteikusi, daug tikinčiųjų, todėl jiems nenorėjo leisti rengti išleistuvių.

Gražina Žvirblytė ir Birutė Enikaitė-Gaigalienė, XXVIII laidos abiturientės, atsimena, kad direktorius buvęs vidutinio ūgio, apvalaus veido vyriškis. Tuo metu, kai dirbo Linkuvoje, jam galėjo būti daugiau kaip 40 metų. Gana konservatyvių pažiūrų, nelabai linkęs į naujoves.

Buvusios mokinės jį prisimena kaip labai tvarkingą vyrą. Įėjęs į klasę, liepdavo mokiniams iškišti koją, taip patikrindavo, ar visi tvarkingai nusivalę batus. Mokiniai, žinodami mokytojo įprotį tikrinti, stengdavosi prieš jo pamokas kuo švariau juos nusivalyti, kad blizgėtų. Buvo gana griežtas, neleisdavo mokiniams nusirašyti, todėl akylai per kontrolinius stebėdavo mokinius. Linksmo būdo, savotiškas. Per išleistuves šoko kaip mokinukas.

8. Bronius Gaigalas 1953–1954 m. geografija Linkuvos gimnazijos direktorius 08.jpg Mokyklai vadovavo 1953-1954 ir 1961-1965 metais. 1947 m. netoli mokyklos atidarytas mažas bendrabutis, kuriame sąlygos buvo prastos: kambariai perpildyti, nebuvo jokių patogumų, stigo kuro.

Naujas režimas reikalavo naujų mokomųjų dalykų, iš mokymo programų išstumtas tikybos mokymas, lietuvių literatūros klasikų kūriniai. Nebuvo vadovėlių, stigo sąsiuvinių, mokymo programų, mokytojai diktuodavo, mokiniai užsirašinėdavo ant vyniojamojo popieriaus. Mokytojams privaloma studijuoti sovietinę marksistinę pedagogiką. Didelė mokytojų kaita, vienas po kito keičiami mokyklos direktoriai: Vladas Valiušaitis, Bronius Gaigalas, Juozas Skrupskelis, Petras Baltušis, Serafimas Morkūnas. 1946-1949 m. ištuštėjo klasės, nes kai kurie mokiniai kartu su tėvais buvo ištremti į Sibirą, kiti slapstėsi nuo trėmimo ar suėmimo. Vyresniųjų klasių mokiniai negalėjo susitaikyti su okupacinės valdžios diktatu, todėl stengėsi priešintis naujajai propagandai: buvo slapta leidžiamas laikraštėlis „Nepavergtos mintys“, suoluose ar vadovėliuose dažnai atsirasdavo proklamacijų, raginančių priešintis okupantams, po J.Paleckio apsilankymo mokykloje patraukta tiesiai į šv. Mišias bažnyčioje, vienaip ar kitaip paminima Vasario 16-oji. Laikraštėlio leidėjai – E.Macytė, Maldutis, Kazlauskaitė – buvo susekti ir suimti, tardyti, nuteisti kalėti ar ištremti.

9. Juozas Skrupskelis 1954–1957 m. istorija Linkuvos gimnazijos direktorius 09.jpg Buvę mokiniai J.Skrupskelį atsimena kaip griežtą, reiklų, bet labai humanišką žmogų. Jis buvęs kruopštus, tolerantiškas, mėgęs dainuoti. Daugeliui Skrupskelis buvęs tikras autoritetas, visus žavėjo gebėjimas sudominti istorijos mokslu. Mokiniai jį mylėjo ir gerbė.

Istorikas Skrupskelis buvo ypatingas tuo, kad jis neliepdavo visko išmokti nuo a iki z, jam pakakdavo, kad vaikas „kalbėtų į temą“. Kaip šiandien prisimenu jo mėgstamiausią klausimą „kodėl?“ Juk jis stengėsi, kad mes visi suprastume, dėl kokių priežasčių vienas ar kitas įvykis mūsų istorijoje lėmė kitus įvykius.

10. Petras Baltušis 1957–1959 m. Linkuvos gimnazijos direktorius 10.jpg 1953 m. gegužės 25 d. Lietuvos SSR AT Prezidiumo Pirmininko Justo Paleckio įsaku Linkuvos vidurinei mokyklai suteikiamas Karolio Požėlos vardas, nors šis revoliucionierius Linkuvoje nei mokėsi, nei kada nors gyveno.

Mokinių skaičius palaipsniui didėja. Apie 1956 m. mokyklos bendrabutis rekonstruojamas: įrengiamas vandentiekis, atidaroma valgyklėlė, poilsio kambarys, mokinių kambariuose – radijo taškai. Vėliau bendrabutis plečiamas, perkeliamas į kitus pastatus. 1959 m. Linkuvos rajonas panaikinamas, mokykla atitenka Pakruojo rajono švietimo skyriui. Dirbama dviejuose pastatuose ir dviem pamainom. Antroji pamaina – tai vakarinis darbo jaunimo mokymas.

11. Serafimas Morkūnas 1959–1961 m. Linkuvos gimnazijos direktorius 11.jpg Daug savo energijos ir jėgų mūsų mokyklai paaukojo ilgametis mokyklos direktoriaus pavaduotojas Serafimas Morkūnas, gebėjęs kolegoms suteikti optimizmo, vilties ir tikėjimo, turėjęs puikų humoro jausmą.

Naujas režimas reikalavo naujų mokomųjų dalykų, iš mokymo programų išstumtas tikybos mokymas, lietuvių literatūros klasikų kūriniai. Nebuvo vadovėlių, stigo sąsiuvinių, mokymo programų, mokytojai diktuodavo, mokiniai užsirašinėdavo ant vyniojamojo popieriaus. Mokytojams privaloma studijuoti sovietinę marksistinę pedagogiką. Didelė mokytojų kaita, vienas po kito keičiami mokyklos direktoriai: V.Valiušaitis, B.Gaigalas, J.Skrupskelis, P.Baltušis, S.Morkūnas.

12. Bronius Gaigalas 1961–1965 m. geografija Linkuvos gimnazijos direktorius 08.jpg Mokyklai vadovavo 1953-1954 ir 1961-1965 metais. Apie 1953 m. buvusios pradžios mokyklos pastate įrengiama sporto salė, naujais įrengimais papildomos dirbtuvės, fizikos kabinetas, pradedama tvarkyti mokyklos aplinka: sodinami medeliai, įrengiami gėlynai.

1953 m. gegužės 25d. Lietuvos SSR AT Prezidiumo Pirmininko Justo Paleckio įsaku Linkuvos vidurinei mokyklai suteikiamas Karolio Požėlos vardas, nors šis revoliucionierius Linkuvoje nei mokėsi, nei kada nors gyveno. Mokinių skaičius palaipsniui didėja. Apie 1956 m. mokyklos bendrabutis rekonstruojamas: įrengiamas vandentiekis, atidaroma valgyklėlė, poilsio kambarys, mokinių kambariuose – radijo taškai. Vėliau bendrabutis plečiamas, perkeliamas į kitus pastatus.

13. Jonas Klikūnas 1965–1981 m. fizika Linkuvos gimnazijos direktorius 13.jpg Mokiniai J. Klikūną atsimena kaip griežtą, bet humorą mėgstantį mokytoją, kuris vaikus dažniausiai vadindavo mažybiniais vardais. Mokytojai vertino direktorių už jo ūkiškumą ir rūpinimąsi mokyklos materialine gerove.

Visada išliks atmintyje šeimininkiškas ir labai tėviškas direktoriaus Jono Klikūno požiūris į mokyklą, į mokinį. Įsimintini jo auklėjimo metodai. Užtekdavo vienos direktoriaus replikos ir pats didžiausias neklaužada suprasdavo savo vietą. Jo dėka mokykloje jausdavomės saugūs ir kartu norėjome būti šeimininkai. Per darbų pamokas dirbdavome mokyklos darže, 10-11 klasėse daug prakaito tekdavo išlieti prie statomo mokyklos bendrabučio, kai turėdavome neštuvais išnešti nereikalingas žemes, bet nekildavo jokių problemų, nes darbas mus tik džiugindavo, o dirbti kartu buvo linksma ir įdomu. Kiekviena klasė turėjome mokykloje tvarkomą teritoriją. Mūsų klasės buvo „garbingas“ trikampis prie paminklinio akmens, mes žinojome, kad jis turi būti visada tvarkingas, nes tai – mūsų aplinka, mūsų klasė, mūsų mokykla. Mes didžiavomės, kad esame Linkuvos vidurinės mokyklos mokiniai.

14. Algis Aleksandras Dičpetris 1982–2001 m. anglų k., istorija Linkuvos gimnazijos direktorius 14.jpg Eidamas direktoriaus pareigas jis skatino mokytojus ir mokinius glaudesniems ryšiams su kitų šalių moksleiviais, organizavo ryšius su užsienio mokyklų jaunimu.

Direktorius Algis Dičpetris pasižymėjo erudicija, nepaprastu darbštumu, pareigingumu ir reiklumu, visada turėjo aiškų veikos tikslą ir sugebėjo rasti efektyviausius būdus jam pasiekti. Gerbiamas ne tik mokinių, mokytojų, bet ir tėvų, miestelio visuomenės už aktyvumą, už rūpinimąsi mokyklos ateitimi. Jis, mokytojas ir klasės auklėtojas, buvo mylimas už jautrumą, supratingumą, rūpestį savo auklėtinių ateitimi, ugdė naujai mąstantį, bet aiškius dorovinius bei pilietinius principus turintį žmogų.

15. Vaclovas Stapušaitis 2002 - 2021 Linkuvos gimnazijos direktorius 15 maž.jpg Šis vadovas nuolat inicijuoja savo gimnazijos mokinių kultūrines, pažintines ir sportines veiklas. Išskirtiniu savo ir visos gimnazijos prioritetu laiko patriotiškumo ir tradicijų puoselėjimą – iki šiol seniausia šiaurės Lietuvos ugdymo įstaiga garsėja tradiciniais spektakliais, šiltais buvusių abiturientų susitikimais, Paskutinio skambučio ir Atestatų įteikimo šventėmis... Šios tapo ne tik gimnaziją, bet ir visą miestelį suburiančiais renginiais.

„Direktorius visada palaiko kiekvieno gimnazijos bendruomenės nario idėją, padrąsina, nuoširdžiai pasidžiaugia kiekvieno sėkmėmis, padėkoja už bet kokį indėlį gimnazijos labui ir niekada nelieka abejingas kito nesėkmei ar nelaimei“,

16. Daiva Čėsnaitė-Danielienė nuo 2021 m. LG Daiva Danelienė direktorė.jpg 1998 metais įstojo į Šiaulių universiteto Pedagogikos fakulteto Edukologijos magistrantūrą. 2000 metais apsigynė magistro darbą tema: „Pirmos klasės moksleivių psichosocialinė adaptacija mokykloje“ ir jai buvo suteiktas socialinių mokslų (edukologijos) magistro kvalifikacinis laipsnis ir pradinių klasių mokytojo kvalifikacija.

2000 m. pradėjo dirbti Linkuvos vidurinėje mokykloje istorijos ir geografijos mokytoja bei klasės vadove.

Nuo 2001 metų dirba Linkuvos vidurinės mokyklos (nuo 2005 metų Linkuvos gimnazijos) direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

2007 metais suteikta II vadovų kvalifikacinė kategorija. 2008 metais suteikta istorijos mokytojo kvalifikacinė kategorija.

2021 metais išrinkta Linkuvos gimnazijos direktore.

Pavaduotojai[taisyti]

1999 m., mirus direktoriaus pavaduotojui Antanui Abromavičiui, direktoriaus pavaduotoja ugdymui pradėjo dirbti Janina Balčiūnienė, o nuo 2001 m. rudens antrąja pavaduotoja ugdymui – Daiva Čėsnaitė. Šiuo metu tiek direktorius, tiek abi pavaduotojos turi II-ąją vadybos kategoriją.

Linkuvos gimnazijos inspektoriai (vicedirektoriai):

Pavaduotojai:

Mokytojai[taisyti]

Pagrindinis straipsnis – Linkuvos gimnazijos mokytojai.

Atgimimo ir nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu mokytojų gretas papildė nauji pedagogai. Tai buvę mokyklos auklėtiniai: Vaiva Klupšienė, Irma Leščinskaitė, Joana Gelžinienė, Aida Garbštienė, Justina Eidukienė. Į mokyklą auklėti ir mokyti jaunosios kartos atvyko pedagogai Kristina Bernatonytė, Vida Savickienė, Rima Stapušaitienė, Vida Balčiūnienė, Vita Vilimienė, Angėlė Zalunskienė, Giedrė Balčiūnaitė, Dalia Saudargienė, Juozas Pavarotnikas, Lina Alekseriūnienė, Artūras Macevičius, Irena Petraitienė, Reda Pėželienė, Inga Budrytė, Liuda Bigailienė.

Atgimimo ir nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu į užtarnautą poilsį išėjo mokytojos Nijolė Marcinkutė, Anna Monkevičienė. Anapilin išlydėjome mokytojas Oną Štarevičienę, Ireną Vaišnienę, Stanislavą Lovčikaitę.

Aktyviai mokytojams talkino ir talkina tėveliai: Stefanija Dambrauskienė, Joana Savickaitė-Pavarotnikienė, Alma Bajoriūnienė, Dangutė Mockūnienė, Kazimiera Bacevičienė.

Kiti darbuotojai[taisyti]

Direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams dirbo Sigitas Kleinas, kurį pakeitė Juozas Pavarotnikas. Nuo 2014 lapkričio Direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams dirba Zenonas Prancelevičius.

Šaltiniai[taisyti]

  • Gimnazijos archyvo medžiaga
  • Gimnazijos muziejaus medžiaga
  1. Linkuvos gimnazija 1918-2008“: mokyklos istorijos apybraiža. Sudarytojai Vaclovas Stapušaitis ir kt. Šiauliai: Šiaurės Lietuva, 2008. – 175 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-863-11-3
  2. Linkuva. Šiaurės Lietuvos švietimo židinys. Redagavo dr. Alfonsas Šešplaukis. Linkuvos monografijos leidimo komitetas, Čikaga, 1978., 116-119 psl.
  3. Linkuva. Šiaurės Lietuvos švietimo židinys. Redagavo dr. Alfonsas Šešplaukis. Linkuvos monografijos leidimo komitetas, Čikaga, 1978., 122-124 psl.
  4. Linkuva. Šiaurės Lietuvos švietimo židinys. Redagavo dr. Alfonsas Šešplaukis. Linkuvos monografijos leidimo komitetas, Čikaga, 1978., 124-125 psl.
  5. Linkuva. Šiaurės Lietuvos švietimo židinys. Redagavo dr. Alfonsas Šešplaukis. Linkuvos monografijos leidimo komitetas, Čikaga, 1978., 127–128 psl.
  6. Linkuva. Šiaurės Lietuvos švietimo židinys. Redagavo dr. Alfonsas Šešplaukis. Linkuvos monografijos leidimo komitetas, Čikaga, 1978., 128 psl.
  7. Linkuva. Šiaurės Lietuvos švietimo židinys. Redagavo dr. Alfonsas Šešplaukis. Linkuvos monografijos leidimo komitetas, Čikaga, 1978., 128 psl.
  8. Linkuva. Šiaurės Lietuvos švietimo židinys. Redagavo dr. Alfonsas Šešplaukis. Linkuvos monografijos leidimo komitetas, Čikaga, 1978., 129 psl.
  9. Linkuva. Šiaurės Lietuvos švietimo židinys. Redagavo dr. Alfonsas Šešplaukis. Linkuvos monografijos leidimo komitetas, Čikaga, 1978., 128–129 psl.


Parengė: Parengė gimnazijos mokytojų grupė.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Emilija Stanevičienė – autorius ir redaktorius (+12967-111=12856 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius (+7602-34=7568 wiki spaudos ženklai).