Linkuvos gimnazijos ateitininkai
Linkuvos gimnazija | |
Linkuvos gimnazija 2013 m. spalio 4 d. | |
Gyvenvietė: | Linkuva |
Įkurta: | 1918 m. |
Žiūrėti didesniame žemėlapyje |
Linkuvos gimnazijos ateitininkai.
2020 metai – Ateitininkų metai[taisyti]
Ateitininkai šiemet švenčia 110 metų veiklos jubiliejų (30 metų veikla nepriklausomoje Lietuvoje). Šiai organizacijai priklauso besimokantis, besilavinantis jaunimas, kuriam svarbios penkios pagrindinės vertybės: katalikiškumas, tautiškumas, šeimyniškumas, visuomeniškumas ir inteligentiškumas. Visos jos buvo ir yra lygiavertės, nė viena nėra svarbesnė už kitą.
Ateitininkai Linkuvoje veikė nuo 1920 m. ir buvo stipriausia jaunimo organizacija gimnazijoje. Juos rėmė tuo metu dirbę kunigai : L. Šiaučiūnas, J. Petrėnas, J. Nagulevičius, A. Grigaliūnas, A. Baltrukėnas, J. Danys ir kt. 1930 m. ateitininkų veikla A. Smetonos valdžios, o vėliau ir sovietų okupacijos laikotarpiu buvo uždrausta ir laikyta antivalstybine, tačiau Linkuvos gimnazijoje ateitininkai dar ilgai veikė, toliau leido savo laikraštį „Atžala“. Jų veikla buvo pridengta religinio būrelio vardu, todėl susirinkimai, sueigos, paskaitos vykdavo gimnazijos patalpose, kartais kur nors gamtoje, o vasaros atostogų metu – aplinkinių parapijų atlaiduose ir kt. Religinio auklėjimo kryptis gimnazijoje buvo labai stipri, visi moksleiviai turėjo lankyti rekolekcijas. Į ateitininkų kuopą buvo priimami aukštesniųjų klasių mokinai, o jaunesnieji stodavo į angelaičių būrelius. Pokario metais ateitininkų veikla gimnazijoje nutrūksta.
Tik 1997 m. jų veiklą Linkuvoje atgaivina tikybos mokytoja vienuolė Darata Šlušnytė, paskui ją pavaduoja K. Bernatonytė. Iš pradžių kuopa vadinosi „Žiburys“ , bet 2003 m. ji pervadinama Šv. pranašo Elijo vardu. Taip vadinasi Linkuvos bažnyčios varpas, o Linkuvoje buvę karmelitai pranašą Eliją ir jo apsigyvenimą Karmelio kalne laikė vienuolinio gyvenimo pavyzdžiu. Iš pradžių kuopai priklausė apie 20 kandidatų ir narių su ateitininko Įžodžiu. 1998 m. imamas leisti ateitininkų laikraštukas „Žiburėlis“. Kasmet rengiami vaidinimai religine tema, dalyvaujama tautinėse ir religinėse šventėse, giedama Šv. Mišiose, vykstama į piligriminius žygius, ekskursijas, iškylas. Linkuvos ateitininkai palaikė ryšius su Detroito Šv. Kazimiero parapijos kuopa, taip pat su Smilgių, Joniškėlio, Panevėžio ateitininkais, dalyvaudavo vasaros stovyklose, įvairiose akcijose. 1999 m. Linkuvos vidurinėje mokykloje vyko rudens akademija, į kurią buvo sugužėję ateitininkai iš visos Lietuvos, taip pat svečiai iš Ateitininkų federacijos, dalyvavo Šiaulių vyskupas E. Bartulis. Ateitininkai aktyviai dalyvaudavo Lietuvos jaunimo dienose, o 2010 m. ateitininkės P. Padoraitė, I. ir S. Šonkevičiūtės vyko į Pasaulio jaunimo dienas Madride, 2014 m. K. Banelytė pabuvojo stovykloje Punske (Lenkija) ir pan.
Iš Linkuvos išvykus sesėms vienuolėms, gimnazijos ateitininkų veikla susilpnėjo, nors juos ir ėmė globoti R. Petrauskė, Šiaulių vyskupijos jaunimo centro ateitininkų veiklos koordinatorė. Ji atvykdavo į Linkuvą, kviesdavo į renginius, vykstančius Šiauliuose ir kt. Taigi ir šių dienų ateitininkai padeda puoselėti krikščioniškąsias, tautines ir šeimos vertybes, talkina grąžinant šiuolaikinei visuomenei Kristaus mokymą. Linkuvos gimnazijos ateitininkų organizacija yra išlikusi, tik šiuo metu „užmigusi“. Ją reikia prikelti, kad jaunimas gimnazijoje vėl aktyviai dalyvautų ir puoselėtų bei įgyvendintų minėtus penkis ateitininkijos principus.
Linkuvos gimnazijos muziejaus vadovė Aldona Ašmonavičienė
2000-05-18 ateitininkų įžodžio šventė. Deimantė Tinterytė, Rimantas Ožiūnas, Vaida Šlušnytė, Jovita Venclovaitė, Darutė Šlušnytė kun. Saulius Paliūnas. Linkuvos gimnazijos laikraštėlis Varpelis yra mokytojos Darutės straipsnis apie tai.
Tupi Inga Petrauskaitė, Samanta Steponkute, Monika Mingailaitė, kunigėliai: Deimantas Petrauskas ir Faustas Šimas. 2e: Šarūnė Andrijaityte, Simona Juodikytė, dvi merginos su rožiniais megztukais yra atvykusios iš kito miesto, Jūratė Žiauberytė, ?, Neringa Gosickaitė, Ineta ?, Gerda Lukšytė, Sandra Augėnaitė, ?, Andželika Žilinskaitė, 3e. ?, Vilija Dzevečkaitė, Jomantė Kalinauskaitė, ?, Žiedūnė Andrijaitytė, Andra Šonkevičiūtė, buvusi vienuolė Kristina ir Neringa Marcinkevičiūtė 2005 m. ateitininkų įžodis.
Linkuvos gimnazijoje ateitininkai veikė nuo 1920 iki 1936 m. „Ilgai ateitininkų veiklai vadovavo kun. A. Grigaliūnas… Susirinkimai vykdavo gimnazijos patalpose, kartais dalyvaujant tai idėjai prijaučiančiam mokytojui. Ateitininkai aktyviai dalyvaudavo bažnytiniame chore per moksleivių pamaldas.”[1] Apie 1930 m. ateitininkų veikla buvo uždrausta Lietuvoje, pamažu ji užgeso ir Linkuvoje.
Nepriklausomybės metais ateitininkai vėl ėmė burtis nuo 1997 m. Jiems vadovavo tikybos mokytoja vienuolė Darata Šlušnytė. Kuopa buvo pavadinta „Žiburio” vardu. Turėjo 20 kandidatų ir 4 narius su ateitininko Įžodžiu. Nuo 2003 m. Linkuvos ateitininkus globojo tikybos mokytoja Kristina Bernatonytė. Keitėsi kuopos pavadinimas. Dabar ji vadinasi šv. pranašo Elijo vardu, kuris siejamas su vienu Linkuvos bažnyčios varpo vardu ir vaikų noru būti atviriems tiesai, išminčiai ir tikėjimui. Lankančių kuopos užsiėmimus skaičius išlieka panašus (nuo 12 iki 25), nors nariai šiek tiek keičiasi. Paprastai mokyklos ateitininkų grupelėj būna ne tik lankantys užsiėmimus vaikai, bet ir 3-4 davę jaunučių ar moksleivių ateitininkų Įžodį. Kasmet auga vaikų sąmoningumas ir iniciatyva.
2001 m. mokykloje vyko Ateitininkų rudens akademija. Susirinko apie 50 mokinių iš Kauno, Šiaulių, Kelmės, keli Kauno VDU Teologijos fakulteto studentai, federacijos atsakingoji sekretorė ir vyskupas Eugenijus Bartulis.
Nuo 2003 m. ateitininkai pastatė 5 vaidinimus religine tema. Juos rodė gimnazijos moksleiviams, Linkuvos žmonėms bei specialiosios mokyklos vaikams. Dalyvavo moksleivių vasaros akademijose Jonavoje, Kėdainiuose, Kupiškyje, Anykščiuose, dviejose ateitininkų vasaros stovyklose Berčiūnuose. Palaiko ryšius su Smilgių, Joniškėlio, Panevėžio ateitininkais. Vykdo „Vėlinių” (tvarkomi niekieno neprižiūrimi kapai Linkuvos kapinėse) bei „Pagalba Afrikai” (rinko aukas Afrikos vaikams) akcijas, kasmet vyksta į piligriminius 3 dienų žygius Kryžių kalnas – Šiluva (70km.) bei kultūrines – pažintines ekskursijas po Lietuvą (daugiausia lankytasi Žemaitijoje ir Dzūkijoje), dalyvauja bažnytiniame chore. Mokyklos ateitininkai aktyviai dalyvauja Lietuvos jaunimo dienose, o 2010 metais 3 ateitininkės – Paulina Padoraitė, Ieva ir Sandra Šomkaitės- dalyvavo Pasaulio jaunimo dienose Madride.
Ši organizacija skatina jos narius augti dvasia ir užsidegimu gėriui, buria panašių įsitikinimų vaikus, juos drąsina bei moko organizuotos veiklos.
Literatūra[taisyti]
- Linkuvos gimnazija, 1918–2008: mokyklos istorijos apybraiža (sud. Vaclovas Stapušaitis ir kt.). – Šiauliai: Šiaurės Lietuva, 2008. – 175 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-863-11-3
- Linkuvos gimnazijos muziejaus dokumentai. Linkuva, 2000 – 2013.
- Linkuvos gimnazijos archyvo dokumentai. Linkuva, 2000 – 2013.
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ A. Šešplaukis, „Linkuva, šiaurės Lietuvos švietimo židinys”; Chicago 1978 m.
Parengė: Parengė gimnazijos mokytojų grupė. |