Linkuvos gimnazijos sportinė veikla

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    (Nukreipta iš puslapio Linkuvos gimnazijos sportas)
    Linkuvos gimnazija
    Linkuvos gimnazija herbas
    Linkuvos gimnazija

    Linkuvos gimnazija 2013 m. spalio 4 d.
    Gyvenvietė: Linkuva
    Įkurta: 1918 m.

    Žiūrėti didesniame žemėlapyje

    Linkuvos gimnazijos sporto atributika

    Logotipo ir vėliavos reikšmė

    • Saulė – Linkuvos progimnazija ir gimnazija tarpukariu vadinosi “Saulė”;
    • Krepšinio kamuolys – populiariausios sporto šakos gimnazijoje simbolis;
    • Sportininkų siluetai – kūno ir sielos darna, energingas ir fiziškai aktyvus jaunimas;
    • Finišo juostelė su mokyklos pavadinimu – siekimo tobulėti, nugalėti kliūtis išraiška.
    • Vėliavos fonas – melsvai žalsvas – dangaus ir laukų spalvų dermė.

    Linkuvos gimnazijos sporto himnas

    Pats geriausias laikas siekti šlovės,
    Eit į priekį, kovoti tiek, kiek reikės.
    Mūsų norai – labai dideli,
    Mes judam į priekį koja kojon visi!
    Pried.
    Krepšinis ar futbolas mums nesvarbu,
    Išliksime stiprūs, kol būsim kartu.
    Vienybė, ryžtas, drąsa ir kova.
    Visi šie žodžiai reiškia vieną – LINKUVA!

    Galbūt ir teks kada nors nusivilt,
    Suklupę įstengsime vėl iš naujo pakilt.
    Galbūt, pasirodys, kad yra geresnių,
    Bet pergalių siekt privalom kartu!
    Pried.
    Krepšinis ar futbolas mums nesvarbu,
    Išliksime stiprūs, kol būsim kartu.
    Vienybė, ryžtas, drąsa ir kova.
    Visi šie žodžiai reiškia vieną – LINKUVA!

                  Žodžiai A.Jankauskytės, D.Zinkevičiūtės, V.Plačakytės
                  Muzika R .Kilčiausko


    Linkuvos gimnazijos sporto istorija

    ŽEIMELIO AIKŠTYNE – ATEITIES FUTBOLO ŽVAIGŽDĖS

    „ŽIEMGALOS“ muziejaus archyvo nuotraukoje: 1921-aisiais Žeimelio futbolininkai, garsieji miestelio dūdoriai ir vėliava

    Prieškario Žeimelį garsino net trys futbolo komandos: žydų jaunimo „MAKABIS“, „KAIRELIAI“ ir „ŽEIMELIS“. Pokaryje Žeimelio, Linkuvos stadionuose varžėsi pasienio miestelio ir tuometinio Linkuvos rajono geriausi futbolininkai.

    Daug garsių krepšininkų išugdžiusio Žeimelio gimnazijos kūno kultūros ugdymo mokytojo Virginijaus Padgurskio siekis – atgaivinti garsiausias Žeimelyje gyvavusias futbolo tradicijas. Pradžia padaryta – sporto aikštyne surengtas pirmasis atstačius Lietuvos Nepriklausomybę mini futbolo turnyras seniūnijos įsteigtiems apdovanojimams laimėti. Į paskutinėmis „bobų vasaros“ dienomis organizuojamas varžybas atvyko kaimynai – joniškiečiai, pasvaliečiai, linkuviečiai...

    Pirmasis bandymas ne toks, kokio tikėtasi. Atsiliepė penkiolika Žeimelio gimnazijos pradinukų iš miestelio ir Grikpėdžių, grupelė moksleivių tėvelių.

    „Jūs – šaunuoliai. Judėjimas – gyvenimas, sveikata, stiprybė“,- išlydėdamas į aikštę ateities futbolo žvaigždutes, sporto entuziastus skatino renginio sumanytojas Virginijus Padgurskis.

    Pirmosios savo komandai „PUMA“ vardą išsirinko mergaitės, jų kapitonė – Fausta Misevičiūtė. Du kėliniai po 15 minučių – nelengvas išbandymas ne tik mergaitėms, bet ir vaikinams.

    Puikiai aikštėje kamuolį vaikėsi Mindaugas Kriščiūnas, Lukas Tamošiūnas, mergaičių komandos kapitonė Fausta Misevičiūtė, kovingai žaidusi Gabija Gurskytė. Beveik tris valandas trukusiame mini futbolo turnyre buvo ir pergalių, ir pralaimėjimų.

    Žeimelio seniūnijos jauniausiojo futbolininko prizas įteiktas Lukui Tamošiūnui, vyriausiojo – Gedui Stašiui. Geriausio žaidėjo prizu apdovanotas Mindaugas Kriščiūnas. Komandai nugalėtojai – „CEPAKAI“ įteikta didžioji Žeimelio seniūnijos taurė, medaliai, diplomai.

    Antras ir trečias vietų laimėjusių „PUMA“ ir „ŽAIBAI“ komandų žaidėjai taip pat džiaugėsi – medaliais ir diplomais.

    Algis Padora, „Auksinė varpa“ 2021-10-16

    Linkuvos gimnazijos sporto istorija nuo 1918 m.

    Linkuvos gimnazijos sporto istorija pradedama minėti nuo „Saulės“ progimnazijos įsteigimo 1918 m, kada rašytiniuose šaltiniuose minimas žymus Lietuvos kūno kultūros pedagogas, sveikatos propaguotojas Karolis Dineika, dirbdamas progimnazijoje kūno kultūros mokytoju, padėjo pirmuosius sportinės veiklos pagrindus. Mokytojas visą gyvenimą propagavo sveiką gyvenimo būdą ir ragino kitus tai daryti.

    Gimnazijos stadionas raudonosios mokyklos kieme

    Bėgant laikui, 1952–1954 metais pradžios mokykloje buvo įrengta sporto salė. 1970 m mokytojų Z. ir A. Mališauskų pastangomis įrengtos pirmosios sporto aikštelės ir stadionas, kuris vidurinių mokyklų tarpe užėmė II vietą ir buvo apdovanotas sporto komiteto garbės raštu. O visasąjunginio konkurso nugalėtojų tarpe įėjo į 50-ties geriausiųjų stadionų skaičių ir buvęs apdovanotas VLKJS garbės raštu bei sportiniu inventoriumi.

    Linkuvos gimnazijos futbolmininkai 1943 m.

    Sportavimui tinkamos sąlygos įtakojo veiksmingą fizinės veiklos propagavimą. Iki šių dienų yra išlikęs poreikis sportui ir sveikatos stiprinimui. Ir dabartinėje Linkuvos gimnazijoje visus metus vyksta daug sportinių renginių, kurie jų tapę tradiciniais: mokyklos „Stipruolio“ konkursas, gimnazijos „Krepšinio lygos“ varžybos, Kalėdinis krepšinio turnyras, Linkuvos tinklinio taurės, stalo teniso varžybos, Olimpinės dienos sporto šventė, Lietuvos kūno kultūros ženklo normatyvų laikymas ir kt. Minėta fizine veikla mokiniai realizuoja visus savo poreikius – judėjimo, pažintinius, veikimo, bendravimo, saviraiškos, atskleidžia savo fizines išgales ir gebėjimus. Tad palaipsniui gerėjančios gimnazijos sporto bazės sąlygos ir jaunimo fizinio aktyvumo svarbos suvokimas, skatina laikytis sveikos gyvensenos nuostatų ir organizuoti kuo įvairesnius sportinius renginius.

    Mokiniai fizinio aktyvumo veiklos formas renkasi pagal pomėgius, poreikius ir galimybes. Noriai lanko sportinių žaidimų, raumenų stiprinimo būrelius, kuriems vadovauja kūno kultūros mokytojai metodininkai Lina Alekseriūnienė ir Algimantas Masilionis. Dalis mokinių lanko Pakruojo sporto centro krepšinio, futbolo, lengvosios atletikos; svarsčių kilnojimo klubo „Jėga“ treniruotes. Dalyvauja Lietuvos mokinių olimpinio festivalio rajoninėse, zoninėse, tarpzoninėse, respublikinėse varžybose: „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“, kvadrato, lengvosios atletikos, futbolo, krepšinio, tinklinio, stalo teniso, šaškių, šachmatų ir kt. Šias varžybas dažnai vainikuoja iškovotos prizinės vietos. Taip pat dalyvaujama įvairiose sportinio pobūdžio akcijose: „Varom už Lietuvą“, kolektyvinėje mankštoje, literatūriniuose rašinių sporto tema, „Norime sportuoti – įsirengiame patys“ konkursuose, prevenciniuose „Bendraukim ir bendradarbiaukim“, „Nerūkanti klasė“, „Blaivi klasė“ renginiuose, tolerancijos renginiuose (kilnaus elgesio, savaitė be patyčių), meškeriojimo varžybose, geriausio mokyklos ir rajono sportininko rinkimuose ir pan. Gimnazijos mokiniai noriai įsilieja ir į miestelio bendruomenės sportinį gyvenimą. Dalyvauja garsiuose Linkuvos Škaplierinės atlaidų tradiciniuose sportiniuose renginiuose: gatvės krepšinio varžybose, bėgime aplink Linkuvą, galiūnų konkurse ir labai senas tradicijas tęsiančiose futbolo varžybose tarp komandų „LINKUVA – PAKRUOJIS“. Geriausieji atstovauja Linkuvą rajoninėse ir apskrities seniūnijų sporto žaidynių varžybose, gina ne tik savo mokyklos, bet ir rajono vardą.

    Saugant ir puoselėjant gimnazijos krepšinio tradicijų tęstinumą, prieš pat Kalėdas organizuojamas tradicinis „Kalėdinis krepšinio“ turnyras, kuris 2012 metų gruodžio mėnesį vyko jau 20 kartą. Turnyre varžosi gimnazijos mokiniai, miestelio jaunimo ir įvairių įmonių bei bendrovių komandos. Nepaprastai didžiuojamasi, kad Linkuvoje gimė legendinis krepšinio treneris, Lietuvos krepšinio federacijos Garbės prezidentas Vladas Garastas, kad Lietuvos ir užsienio krepšinio komandas treniruoja buvęs mokinys Audrius Prakuraitis.

    Labiausiai laukiamos, gausiausios ir mėgstamiausios yra gimnazijos „Krepšinio lygos“ varžybos. Jose jėgas išbando 1–4 g klasių mokiniai. Varžybų metu žiūrovus ir žaidėjus linksmina šokėjos, žiūrovai renka naudingiausią finalinių varžybų žaidėją, du lygos geriausius teisėjus. O minint gimnazijos 90-mečio Jubiliejų, vykusios draugiškos krepšinio varžybos tarp baigusiųjų ir esamų gimnazistų, nepaprastai pagyvino jubiliejui skirtų renginių programą.

    Ne ką mažiau intriguojantis „Stipruolio“ konkursas, skirtas Lietuvos kariuomenės dienai paminėti, visuomet pritraukia daug žiūrovų ir dalyvių. Kiekvienais metais rezultatai gerinami, registruojami nauji rekordai, kurie įtraukiami į gimnazijos rekordų pasiekimų suvestinę. Beje, pirmieji rekordai pradėti fiksuoti nuo 1975 metų.

    Pavasarį visus sutraukia Linkuvos tinklinio taurės turnyras, kuris vykstantis dvi tris dienas, o paskutinėmis mokslo metų dienomis organizuojamas Lietuvos kūno kultūros ženklo (LKKŽ) normatyvų laikymas tapo tikru gimnazistų sportinio prestižo ir garbės reikalu.

    Svarbus mokyklos sporto istorijoje akcentas? 2008 metais Linkuvos gimnazija tapo „Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdymas šalies mokyklose“ dalyve. Plėtojant šį olimpinį judėjimą, mokslo metų pabaigoje gimnazijoje organizuojama Olimpinės dienos šventė. Pagrindinės rungtys – simbolinės ir tikros Olimpinės mylios bėgimas; sportiniai žaidimai ir kt. atrakcijos. Svarbiausias akcentas ? dalyvių masiškumas. Mokiniai, dalyvaudami šiame renginyje, patiria ne tik malonias pergalės akimirkas, bet tikslingai praleisdami laiką, garbingai varžydamiesi, kelia bendravimo kultūrą.

    Buvę ir esami mokiniai garsino ir garsina gimnazijos vardą Lietuvoje ir už jos ribų. Tai Arūnas Balčiūnas, Mantas Daukša, Algirdas Tamašaitis, Donatas Januševičius, Ginta Subačiūtė (lengvoji atletika); Aurimas Leščinskas, Ernestas Stankaitis, Valdas Šimkūnas, Evaldas Stankaitis, Ovidijus Šidlauskas, Dovydas Vaškas (futbolas); Viktoras Gasiūnas, Marius Čiapas, Eglė Saudargaitė, Tomas Ogintas, Algirdas Vengraitis (krepšinis); Dovydas Jameljanov, Gintas Galuško (tinklinis), Aivaras Beržinis, Julius Naudžiūnas, Donatas Razmolovas, Mantas Virbickas, Lukas Skikas (svarsčių kilnojimas), Vytautas Bitėnas, Domantas Marcinkevičius, Giedrius Arlauskas (gimnazijos rekordininkai) ir kt.

    Džiugu, kad nuo 2006 metų tris kartus iš eilės Linkuvos gimnazija buvo pripažinta sportiškiausia mokykla Pakruojo rajone gimnazijų ir vidurinių mokyklų tarpe. Tai lėmė aktyvus ir rezultatyvus mokinių dalyvavimas olimpinio ugdymo programos renginiuose, kurių pagrindinis tikslas – plėtoti paauglių dorovines vertybes ir bendrąsias kompetencijas.

    „Kūno ir sielos darna, knyga ir kamuolys tegali duoti Lietuvai jaunimą patyrusį, energingą, drausmingą ir sugebantį kovoti už savo tėvų žemę“. K. Dineika.

    Rajono gimnazijų sportinės žaidynės 2019-10-18

    Linkuvos gimnazijos sportinė veikla 2017-2018 m.

    Tradicinis Lietuvos mokinių rašinio konkursas

    Cquote2.png

    Labiausiai įsiminęs Lietuvos šimtmečio sportininkas

    Tėvynė, kaip ir mylimoji, – žmogui tik viena. (J. Hašekas)

    Emi apie Meilutytę.jpg

    1918 metais Lietuva visam pasauliui paskelbė, kad yra nepriklausoma, savarankiška valstybė. Ir nors Antrojo Pasaulinio karo metu Lietuva buvo okupuota ne tik rusų, bet ir vokiečių, lietuviai save laikė ne laisvais, bet ir niekam nepriklausančiais. Šiemet mes minime savo šalies, kaip nepriklausomos valstybės šimtmetį. Per jį pasiekta daug, ypač sporto srityje. Lietuvos vardą pasaulyje garsino ne vienas sportininkas, laimėjęs aukso, sidabro, bronzos medalius. Tačiau man, iš viso didelio būrio sportininkų, labiausiai įsiminė jauniausia ir be galo daug gyvenime pasiekusi Lietuvos plaukikė Rūta Meilutytė. Rūta Meilutytė gimė Kaune, mokytis plaukti pradėjo nuo septynerių metų. Plaukimas tapo jos didžiausia aistra. Tai įrodo 12 pagerintų Lietuvos rekordų, 4 Europos ir 3 pasaulio rekordai. Apie jos laimėjimus galėtum kalbėti ir kalbėti, tačiau Rūta man labiau patinka kaip asmenybė. Ji visada išlieka stipri, nepasiduodanti, ryžtingai siekianti savo tikslo. Pomėgiais esu visai nepanaši į Rūtą Meilutytę. Ji – sportininkė, plaukikė, o aš menininkė. Tačiau ji visuomet man buvo labai artima, artima savo išgyvenimais, savo charakterio savybėmis.

    Manau, kiekvienas patvirtinsime, kad visi laimėjimai, visos džiaugsmo valandos gyvenime nebūtų nieko verti, jei šalia nebūtų pačių artimiausių žmonių, šeimos, o ypač merginoms – mamos. Visi žinome, kad Rūta anksti jos neteko. Tačiau jūs pažiūrėkite į ją šiandien: ori, stipri, ji tvirtai stovi ant kojų ir siekia savo tikslų. Nors pati pripažįsta, kad mamos jai trūkdavo. Tačiau Rūta yra optimistė, ji žino, kad visada gali būti ir blogiau. Juk ji turi tėtį ir brolį, kurie ją visada palaiko. Ir aš pati esu susidūrusi su artimų žmonių netektimi. Mane visai mažą paliko biologiniai tėvai. Buvau vos trijų su puse metų, bet tai taip paveikė, jog iš tokių mažų dienų aš atsimenu be galo daug dalykų. Būdama vos trijų su puse metukų, aš turėjau pasirūpinti savo jaunesniais broliais, kurių vienam buvo vos keli mėnesiai. Likimas taip lėmė, kad mus įsivaikino. Nors ta žymė, kad tavo gyvenime kažkas ne taip, tavo šeimos modulis ne toks, kaip bendraklasių ar kitų pažįstamų, lydi ir dabar. Nepaneigsime fakto, kad visuomenė į vaikus, iš vaikų globos namų žiūri kitaip, tarsi pro padidinamąjį stiklą, beda pirštu į kiekvieną padarytą klaidą ir retai kada padeda suklupus atsistoti. Su šiuo požiūriu susidūriau tik pradėjusi lankyti mokykla, iš pradžių buvo labai sunku augti kaip asmenybei, nes daug kas aplink kartojo, jog esi prastesnė už kitus. Ką aš padariau? Tiesiog nebeleidau sau klupti. Užsispyriau žūtbūt siekti savo tikslų, nepasiduoti ir, pasiekus pergalę, nesustoti, tobulėti toliau. Ir pastaruosius metus mano įkvėpimas, mano idealas buvo būtent Rūta Meilutytė, nes ji įrodė, kad kiekvienas gali pasiekti trokštamų rezultatų, tereikia užsispyrimo ir drąsos to siekti.

    Viename interviu R. Meilutytė sako: „Pasirodo, kad čempionu tapti lengviau, negu juo išlikti.“ Visi žinome, kad jei plaukikei tik nepasiseka, pradeda plakti pikti liežuviai, esą jos žvaigždė jau nusileidusi. Asmeniškai mane tai labai piktina. Žmonės užmiršta, kad visi čempionai tai pat yra žmonės. Klysti ir klupti skirta kiekvienam. Juk visada nebūsi geriausias. Kodėl žmones Rūtą myli tik tada, kai ji šaliai parveža aukso medalį? Kodėl retas kuris ją palaiko, kai jai šiek tiek nepasiseka? Kodėl žmonės iš karto linkę teisti ir atsukti nugaras? Juk ne pergalės, o nesėkmės akimirką svarbiausia yra palaikymas, kad kitą kartą vėl drąsiai galėtum stoti ir su dar didesne jėga kovoti dėl sėkmės. Aišku, kad ir kokie būtų skaudūs ir piktinantys žodžiai, Rūta niekada nepasiduoda ir tarsi auksinė žuvelė vėl neria į vandenį pildyti savo norų. Ji kovoja dėl savęs. Jeigu grįžtume prie mano istorijos, tai šiandien aš ir vėl esu viena, neturiu net globėjų. Praėjusią vasarą buvau išvykusi į Prancūziją, kas buvo vienas didžiausių mano tikslų, kurio įgyvendinimui prireikė visų metų pastangų ieškant darbo. Taigi, praėjusią vasarą du mėnesius gyvenau Pietų Prancūzijoje, mokiausi prancūzų kalbos ir dirbau aukle nuostabioje lietuvių šeimoje. Grįžusi į Lietuvą savo globėjams, su kuriais pragyvenau penkiolika metų, nebebuvau reikalinga. Jie iškėlė ultimatumą: arba aš einu mokytis į profesinę mokyklą ir pasilieku šiuose namuose, arba baigiu dvyliktą klasę, tačiau išeinu iš namų. Mano mokymosi rezultatai visada būdavo geri, visada dalyvaudavau visuomeninėje miestelio veikloje... Todėl išėjau. Dabar gyvenu viena, nuomuojuosi kambariuką, šiek tiek darbuojuos, kad galėčiau pragyventi. Ir sėkmingai baigiu dvyliktą klasę gimnazijoje. Sunku, bet nepasiduodu ir einu tolyn. Lygiai taip, kaip kad eina Rūta.

    Taigi, Rūta Meilutytė yra mano įsimintiniausia šimtmečio sportininkė. Visada deganti pasitikėjimu, optimistiška,drąsi, nepasiduodanti, savos šalies patriotė bei pavyzdys kitiems, kad viskas įmanoma, tereikia stengtis. Šiais metais ne tik Lietuva, bet ir mūsų Linkuvos gimnazija švenčia savo šimto metų jubiliejų. Tikiuosi, kad per kitą gražią sukaktį ir aš galėsiu pasidžiaugti pasiektais dideliais rezultatais meno srityje. Galbūt ir manęs laukia tokia pati šlovė kaip Rūtos Meilutytės.


    Emilija Pukevičiūtė 4gb

    Cquote1.png


    Lietuvos mokinių rašinio konkurso LAUREATUI 2018 m. vasario 27 d. LTOK Kauno apskrities taryba

    Linkuvos gimnazijos sportinė veikla 2016-2017 m.

    Konkursas „Krepšinio žinovas“ 2017

    Stanislovui Stonkui atminti

    Gegužės šeštą dieną Joniškio savivaldybės administracijos salėje vyko krepšinio šventė, skirta Lietuvos krepšinio 95-mečiui ir 80 metų sukakčiai, kai Lietuvos krepšininkai pirmą kartą tapo Europos krepšinio čempionais, paminėti. Taip pat vyko II „Krepšinio žinovo“ konkursas, skirtas buvusio šalies Krepšinio federacijos prezidento, profesoriaus, Lietuvos kūno kultūros instituto rektoriaus, sporto žurnalisto, daugelio knygų apie krepšinį autoriaus Stanislovo Stonkaus atminimui pagerbti. Linkuvos gimnazijos mokiniai dalyvavo ne tik šiame, bet ir prieš 4 metus vykusiame I-ąjame „Krepšinio žinovo“ finaliniame konkurse.

    Be konkurso S. Stonkui atminti įvyko Joniškio krepšinio muziejaus įkūrėjo ir direktoriaus Leono Karaliūno knygos ir dokumentinio filmo „Pirmieji čempionai“ pristatymas. Šventėje dalyvavo šalies Krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis, 2003 m. Europos krepšinio čempionų Lietuvos krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Antanas Sireika ir kiti garbingi svečiai. Konkurso dalyvių atsakymus vertino sporto klubo „Krepšinio legendos“ sudaryta komisija, iš kurių vienas narių – laidos „Krepšinio pasaulyje“ žurnalistas ir krepšinio istorijos puoselėtojas Vidas Mačiulis. Renginį vedė Joniškio garbės pilietis, Lietuvos žurnalistas, redaktorius, fotografas, radijo diktorius, spaudos apžvalgininkas, skaitovas, renginių vedėjas Juozas Šalkauskas. Beje, šis radijo žmogus yra gimęs Pakruojo rajone, Kalpokų kaime.

    Konkurse dalyvavo 23 mokiniai iš Joniškio, Pasvalio, Akmenės, Kelmės, Kauno ir mes – Pakruojo rajono Linkuvos gimnazijos atstovai. „Krepšinio žinovo“ konkurso nugalėtoju tapo joniškietis, kuris teisingiausiai atsakė į 30 klausimų krepšinio tematika. O mūsų gimnazistai: Brendonas Knizikevičius ir Paulius Pašakarnis tapo 5 ir 7 vietų laimėtojais. Jiems įteikti padėkos raštai, Leono Karaliūno knygos „Pirmieji čempionai“. Brendonas apdovanotas nemokamu vardiniu kvietimu dviem asmenims į 2017 m. Lietuvos krepšinio lygos finalo rungtynes ir kompaktine plokštele „Atėjo Sabas“.

    Stebint dokumentinio filmo „Pirmieji čempionai“ premjerą, pagilinome žinias apie 1937 metų II Europos krepšinio čempionate Rygoje iškovotą įspūdingą lietuvių krepšininkų pergalę bei čempionų sutikimą ir pagerbimą tarpinėse geležinkelio stotelėse link Kauno.

    Ir, sutinkant su legendinio NBA krepšininko M. Jordano posakiu, kad „Galiu susitaikyti su pralaimėjimu, bet su nepabandymu – niekada“, aktyviau domėsimės Lietuvos krepšinio istorija ir, lauksime kito – III-iojo „Krepšinio žinovo“ konkurso, kuriame būtinai dalyvausime.

    Kūno kultūros mokytoja Lina Alekseriūnienė


    Linkuvos gimnazijos sportinė veikla 2015-2016 m.

    Projektas „Olimpinė karta“ 2015 m.

    Linkuvos 2016 m. stalo teniso turnyras


    Be kūno kultūros pamokų moksleiviai aktyviai dalyvauja popamokinėje sportinėje veikloje. Lanko ritminės gimnastikos, kvadrato, krepšinio, stalo teniso būrelius. Dalis moksleivių dalyvauja sporto centro organizuojamose futbolo, krepšinio, lengvosios atletikos treniruotėse.

    2001–2005 m. mokykloje nemažas būrys moksleivių lankė orientavimosi sporto būrelį. Pavasarį dalyvaudavo įvairiose varžybose, vasarą atostogų metu vykdavo į treniruočių stovyklas tobulinti teorinių bei praktinių žinių. Būreliui vadovavo mokytojas Vytautas Dargis.

    Vienu metu gimnazijoje dirbo trys kūno kultūros mokytojai: Lina Alekseriūnienė, Algimantas Masilionis, Artūras Macevičius, dabar tik L.Alekseriūnienė ir A.Masilionis.

    Visus metus gimnazijoje vyksta daug ir įvairių sportinių renginių, kai kurie yra tapę tradiciniai. Iš jų „Stipruolio” konkursas, „Krepšinio lygos“ varžybos, Linkuvos kalėdinis krepšinio turnyras, „Linkuvos taurės“ tinklinio varžybos, „Taikliosios rankos“ konkursas, „Olimpinė diena“, kūno kultūros ženklo normų laikymas ir kt. renginiai.

    Tradicinis „Stipruolio“ konkursas pritraukia nemažai dalyvių ir žiūrovų. Jis yra organizuojamas Lietuvos kariuomenės dienai paminėti. Šis konkursas rengiamas nuo 1983 m.

    Gimnazijoje mėgstamiausios ir žaidėjų gausa pasižymi „Krepšinio lygos“ varžybos. 1g – 4g kl. moksleiviai varžosi du mėnesius, sužaidžia virš 20 susitikimų. Finalinių varžybų metu žiūrovus ir žaidėjus linksmina šokėjos, žiūrovai renka naudingiausią žaidėją. Renkami trys geriausi teisėjai, skelbiami rezultatyviausi žaidėjai.

    Prieš pat Kalėdas organizuojamas tradicinis „Linkuvos kalėdinis“ krepšinio turnyras. Turnyre dalyvauja dvi gimnazijos vaikinų rinktinės, miestelio jaunimo, organizacijų – įmonių komandos.

    Pavasarį visus sutraukia „Linkuvos taurės“ tinklinio turnyras. Jame dalyvauja gimnazijos ir miestelio komandos.

    Gegužės mėnesį fiziškai pasirengę moksleiviai laiko „Lietuvos kūno kultūros ženklo“ normatyvus. Šių normų laikymas moksleivius skatina domėtis savo fiziniu pajėgumu, ugdyti asmeninę kūno kultūrą. Taškus mokiniai gauna tuomet, kai įvykdo fizinius normatyvus ir žinių testą. Taigi jie turi būti ne tik fiziškai bet ir teoriškai gerai pasirengę. Moksleiviai surinkę tam tikrą taškų skaičių apdovanojami aukso, sidabro, bronzos ženkleliais, diplomais ir pažymėjimais. Geriausiai išlaikiusiems diplomus pasirašo Švietimo ir mokslo ministras, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius.

    Mokslo metų pabaigoje vyksta „Olimpinės dienos“ šventė. Joje dalyvauja visa gimnazija. Varžomasi žaidžiant gatvės krepšinį, futbolą, dalyvaujant linksmosiose estafetėse, kliūčių ruože, virvės traukime ir kt. rungtyse.

    2006 m. gimnazija buvo pripažinta sportiškiausia mokykla rajono gimnazijų ir vidurinių mokyklų tarpe. 2012 m. renovuotas mokyklos stadionas: atnaujinti bėgimo takai, nauja danga padengta krepšinio aikštelė, šuolių į tolį ir rutulio stūmimo sektorius, naujai įrengta paplūdimio tinklinio aikštelė.

    Didžiuojamės buvusiais ir dabartiniais mokyklos sportininkais, kurie dalyvaudami rajoninėse, zoninėse, respublikinėse, tarptautinėse varžybose garsino ir garsina gimnazijos vardą Lietuvoje ir už jos ribų. Iš jų paminėtini: Arūnas Balčiūnas, Viktoras Gasiūnas, Marius Čepas, Aurelijus Vrubliauskas, Eglė Saudargaitė, Audrius Mikalajūnas, Aivaras Beržinis, Aurimas Leščinskas, Ernestas Stanikaitis, Vaida Kaupaitė, Tomas Ogintas, Valdas Šimkūnas, Mantas Daukša, Donatas Januševičius, Julius Naudžiūnas, Donatas Razmolovas, Dovydas Vaškas ir kt.

    Sportiniai rekordai

    Vardas Pavardė Rungtis Rezultatas Miestas Metai
    Ilona Balašauskaitė 60m 8,3 sek.. Panevėžys 1990
    Valdemaras Samulionis 60m 7,67 sek. Pakruojis 2000
    Linas Vinskūnas 60m 7,7 sek. Panevėžys 1990
    Nida Plačiakytė 100m 13,8 sek. Pakruojis 1981
    Algis Imanavičius 100 m 11,6 sek. Pakruojis 1975
    Dovydas Vaškas 100m 11,3 sek. Pakruojis 2006
    Ilona Balašauskaitė 200 m 29,7 sek. Kaunas 1990
    Algis Imanavičius 200m 26,8 sek. Pakruojis 1975
    Edgaras Gauronskis 200m 24,7 sek. Šiauliai 2001
    Ilona Balašauskaitė 300 m 47,9 sek. Vilnius 1990
    Edgaras Gauronskis 300m 40,4 sek. Pakruojis 2000
    Inga Matijošytė 400m 1.11,0 min. Šiauliai 1990
    Egidijus Šimkūnas 400m 58,3 sek. Kelmė 1981
    Valdas Šimkūnas 400m 55,1 sek. Pakruojis 2006
    Donatas Januševičius 400m 54,63 sek. Šiauliai 2006
    Donatas Januševičius 400m 51,50 sek. Šiauliai 2007
    Nida Plačiakytė 500m 1.25,6 min. Pakruojis 1981
    Andželika Vladičkaitė 600m 1.45,9 min. Panevėžys 1990
    Gintaras Jurevičius 600m 1.26,3 min. Panevėžys 1980
    Andželika Vladičkaitė 800 m 2.28,0 min. Pakruojis 1990
    Gintaras Jurevičius 800 m 2.08,0 min. Linkuva 1981
    Donatas Januševičius 800m 2.07,0 min. Kaunas 2006
    Donatas Januševičius 800m 2.01,0 min. Šiauliai 2007
    Virga Jarašiūnaitė 1000 m 3.14,3 min. Linkuva 1981
    Arūnas Balčiūnas 1000m 2.41,4 min. Vilnius 1991
    Rasa Pėželytė 1500 m 5.59,0 min. Kaunas 1990
    Rimas Vrubliauskas I500m 4.14,1 min. Vilnius 1986
    Rasa Pžėlyte 2000 m 7.05,0 min. Linkuva 1990
    Gintaras Jurevičius 2000 m (kl. b.) 6.14,0 min. Vilnius 1981
    Rimas Vrubliauskas 2000 m (k1.b.) 5.56,4 min. Šiauliai 1986
    Rimas Vrubliauskas 3000 m 10.09,0 min. Vilnius 1986
    Antanas Gelažius 3000 m 9.04,0 min. Kaunas 1982
    Antanas Gelažius 5000 m 15.38,0 min. Kaunas 1982
    Virginijus Bajelis 10 000 m 35.01,0 min. Kelmė 1985
    Antanas Gelažius 20 000 m 1.11,15h Vilnius 1982
    Ramunė Sakavičiūtė


    Ginta Subačiūtė


    Ginta Subačiūtė

    šuolis į tolį


    šuolis į tolį


    šuolis į tolį

    444 cm


    448 cm


    472 cm

    Pakruojis


    Pasvalys


    Panevėžys

    1990


    2008


    2009

    Mindaugas Zabiela šuolis į tolį 596 cm Pasvalys 1986
    Mantas Daukša šuolis į tolį 631 cm Šiauliai 2006
    Aurelijus Vaškas kamuoliuko met. 70,04 m Pakruojis 2008
    Donatas Januševičius estaf. 4xl00m 48.6 sek. Pakruojis 2006
    Valdas Šoimkūnas estaf. 4xl00m 48.6 sek. Pakruojis 2006
    Dovydas Vaškas estaf. 4xl00m 48.6 sek. Pakruojis 2006
    Mantas Daukša estaf. 4xl00m 48.6 sek. Pakruojis 2006
    Ernestas Pečetauskas estaf. 4xl00m' 47.17 sek. Šiauliai 2007
    Mantas Daukša estaf. 4xl00m' 47.17 sek. Šiauliai 2007
    Donatas Januševičius estaf. 4xl00m' 47.17 sek. Šiauliai 2007
    Dovydas Vaškas estaf. 4xl00m' 47.17 sek. Šiauliai 2007
    Birutė Meškauskaite rutulio st. 10,79 m Pakruojis 2005
    Aivaras Beržinis rutulio st. 13,40 m Pakruojis 2005
    Vaida Kaupaitė 50 m 7,40sek. Linkuva 2006
    Ieva Uogintaitė 50 m 7,39 Linkuva 2007
    Tomas Ogintas 50 m 6,30 Linkuva 2005
    Dovydas Vaškas 50 m 6,21 Linkuva 2006
    Eglė Saudargaitė 10x5 m 17,27sek. Linkuva 2001
    Edmundas Balčiūnas 10x5 m 16,15sek. Linkuva 2001
    Vaiva Kulkytė 20 m bėg.šaudykl. 7 k. Linkuva 2007
    Marius Jemeljanovas 20 m bėg.šaudykl. 11k. Linkuva 2007
    Benediktas Svirplys 6 min. bėgimas 1.75 min. Linkuva 2013
    Darius Bučas š. į toli iš vietos 310cm Linkuva 2001
    Vaida Kaupaitė š. per šokdynę 228 k/min. Linkuva 2006
    Paulius Pažemeckas


    Aurimas Ramonas

    šokti ir siekti


    šokti ir siekti

    69 cm


    69 cm

    Linkuva


    Linkuva

    2008


    2008

    Algirdas Vengraitis


    Mantas Virbickas

    baudų met.


    baudų met.

    12 k.


    17 k.

    Linkuva


    Linkuva

    2006


    2008

    Donatas Jonaitis tritaškių met. 22 t/min. Linkuva 2007
    Aurelijus Vrubliauskas prisitraukimai I9 k Linkuva 1993
    Andrius Kruopis prisitraukimai 21 k Linkuva 2002
    Donatas Gaidamavičius prisitraukimai 21 k Linkuva 2002
    Mindaugas Žygas prisitraukimai 22 k Linkuva 2005
    Saulius Žygas prisitraukimai 32 k Linkuva 2010
    Ruslanas Kocys 24 kg giros rov. 62 k Linkuva 1996
    Aivaras Beržinis 24 kg giros rov. 85 k Linkuva 2004
    Julius Naudžiūnas 24 kg giros rov. 87 k Linkuva 2005
    Julius Naudžiūnas


    Mantas Virbickas


    Giedrius Arlauskas

    24kg giros rov.


    24 kg giros rov.


    24 kg giros rov.

    101 k


    102 k


    103 k

    Linkuva


    Linkuva


    Linkuva

    2006


    2007


    2011

    Mantas Virbickas 24 kg giros rov. 202 k Linkuva 2008
    Vytautas Bitėnas štangos st. gulint 110 kg Linkuva 2008
    Vytautas Bitėnas štangos st. gulint 119 kg Linkuva 2009
    Domantas Marcinkevičius štangos st. gulint 121 kg Linkuva 2011
    Rasa Vasilevičiūtė sėstis ir siekti 39 cm Linkuva 2007
    Donatas Januševičius


    Airidas Šomka

    sėstis ir siekti


    sėstis ir siekti

    44 cm


    45 cm

    Linkuva


    Linkuva

    2005


    2013

    Eglė Saudargaitė sėstis ir gultis 41 k Linkuva 2001
    Valdas Juozapaitis sėstis ir gultis 40 k Linkuva 2007
    Aivaras Beržinis 2 kg kamuolio met. 13,76 m Linkuva 2005
    Valdas Juozapaitis 2 kg kamuolio met. 14,80 m Linkuva 2008
    Domantas Marcinkevičius 2 kg kamuolio met. 15.30 m Linkuva 2011
    Laura Šimaitytė olimp. mylios bėg. 8,37 min. Linkuva 2007
    Algirdas Tamašaitis olimp. mylios bėg. 7,01 min. Linkuva 2007
    Algirdas Tamašaitis 10 000 m 35,31 min. Palanga 2009
    Algirdas Tamašaitis 10 000 m 34.47,88 min. Šiauliai 2010

    Literatūra

    • Linkuvos gimnazija, 1918–2008: mokyklos istorijos apybraiža (sud. Vaclovas Stapušaitis ir kt.). – Šiauliai: Šiaurės Lietuva, 2008. – 175 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-863-11-3
    • Linkuvos gimnazijos muziejaus dokumentai. Linkuva, 2000 – 2013.
    • Linkuvos gimnazijos archyvo dokumentai. Linkuva, 2000 – 2013.
    Parengė: Parengė gimnazijos mokytojų grupė.

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+90-0=90 wiki spaudos ženklai).