
Linkuvos gimnazija


Linkuvos gimnazija 2013 m. spalio 4 d.
Gyvenvietė:	Linkuva
Įkurta:	1918 m.
Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Linkuvos gimnazijos sporto atributika[taisyti]

Linkuvos gimnazijos sporto logotipas.
Linkuvos gimnazijos sporto vėliava.
Linkuvos gimnazijos sporto deglas.

Logotipo ir vėliavos reikšmė

Saulė – Linkuvos progimnazija ir gimnazija tarpukariu vadinosi “Saulė”;
Krepšinio kamuolys – populiariausios sporto šakos gimnazijoje simbolis;
Sportininkų siluetai – kūno ir sielos darna, energingas ir fiziškai aktyvus jaunimas;
Finišo juostelė su mokyklos pavadinimu – siekimo tobulėti, nugalėti kliūtis išraiška.
Vėliavos fonas – melsvai žalsvas – dangaus ir laukų spalvų dermė.

Linkuvos gimnazijos sporto himnas[taisyti]

Pats geriausias laikas siekti šlovės,
Eit į priekį, kovoti tiek, kiek reikės.
Mūsų norai – labai dideli,
Mes judam į priekį koja kojon visi!
Pried.
Krepšinis ar futbolas mums nesvarbu,
Išliksime stiprūs, kol būsim kartu.
Vienybė, ryžtas, drąsa ir kova.
Visi šie žodžiai reiškia vieną – LINKUVA!

Galbūt ir teks kada nors nusivilt,
Suklupę įstengsime vėl iš naujo pakilt.
Galbūt, pasirodys, kad yra geresnių,
Bet pergalių siekt privalom kartu!
Pried.
Krepšinis ar futbolas mums nesvarbu,
Išliksime stiprūs, kol būsim kartu.
Vienybė, ryžtas, drąsa ir kova.
Visi šie žodžiai reiškia vieną – LINKUVA!

Žodžiai A.Jankauskytės, D.Zinkevičiūtės, V.Plačakytės
Muzika R .Kilčiausko

Linkuvos gimnazijos sporto istorija[taisyti]

ŽEIMELIO AIKŠTYNE – ATEITIES FUTBOLO ŽVAIGŽDĖS[taisyti]

„ŽIEMGALOS“ muziejaus archyvo nuotraukoje: 1921-aisiais Žeimelio futbolininkai, garsieji miestelio dūdoriai ir vėliava

Prieškario Žeimelį garsino net trys futbolo komandos: žydų jaunimo „MAKABIS“, „KAIRELIAI“ ir „ŽEIMELIS“. Pokaryje Žeimelio, Linkuvos stadionuose varžėsi pasienio miestelio ir tuometinio Linkuvos rajono geriausi futbolininkai.

Daug garsių krepšininkų išugdžiusio Žeimelio gimnazijos kūno kultūros ugdymo mokytojo Virginijaus Padgurskio siekis – atgaivinti garsiausias Žeimelyje gyvavusias futbolo tradicijas. Pradžia padaryta – sporto aikštyne surengtas pirmasis atstačius Lietuvos Nepriklausomybę mini futbolo turnyras seniūnijos įsteigtiems apdovanojimams laimėti. Į paskutinėmis „bobų vasaros“ dienomis organizuojamas varžybas atvyko kaimynai – joniškiečiai, pasvaliečiai, linkuviečiai...

Pirmasis bandymas ne toks, kokio tikėtasi. Atsiliepė penkiolika Žeimelio gimnazijos pradinukų iš miestelio ir Grikpėdžių, grupelė moksleivių tėvelių.

„Jūs – šaunuoliai. Judėjimas – gyvenimas, sveikata, stiprybė“,- išlydėdamas į aikštę ateities futbolo žvaigždutes, sporto entuziastus skatino renginio sumanytojas Virginijus Padgurskis.

Pirmosios savo komandai „PUMA“ vardą išsirinko mergaitės, jų kapitonė – Fausta Misevičiūtė. Du kėliniai po 15 minučių – nelengvas išbandymas ne tik mergaitėms, bet ir vaikinams.

Puikiai aikštėje kamuolį vaikėsi Mindaugas Kriščiūnas, Lukas Tamošiūnas, mergaičių komandos kapitonė Fausta Misevičiūtė, kovingai žaidusi Gabija Gurskytė. Beveik tris valandas trukusiame mini futbolo turnyre buvo ir pergalių, ir pralaimėjimų.

Žeimelio seniūnijos jauniausiojo futbolininko prizas įteiktas Lukui Tamošiūnui, vyriausiojo – Gedui Stašiui. Geriausio žaidėjo prizu apdovanotas Mindaugas Kriščiūnas. Komandai nugalėtojai – „CEPAKAI“ įteikta didžioji Žeimelio seniūnijos taurė, medaliai, diplomai.

Antras ir trečias vietų laimėjusių „PUMA“ ir „ŽAIBAI“ komandų žaidėjai taip pat džiaugėsi – medaliais ir diplomais.

Algis Padora, „Auksinė varpa“ 2021-10-16

Linkuvos gimnazijos sporto istorija nuo 1918 m.[taisyti]

Linkuvos gimnazijos sporto istorija pradedama minėti nuo „Saulės“ progimnazijos įsteigimo 1918 m, kada rašytiniuose šaltiniuose minimas žymus Lietuvos kūno kultūros pedagogas, sveikatos propaguotojas Karolis Dineika, dirbdamas progimnazijoje kūno kultūros mokytoju, padėjo pirmuosius sportinės veiklos pagrindus. Mokytojas visą gyvenimą propagavo sveiką gyvenimo būdą ir ragino kitus tai daryti.

Gimnazijos stadionas raudonosios mokyklos kieme

Bėgant laikui, 1952–1954 metais pradžios mokykloje buvo įrengta sporto salė. 1970 m mokytojų Z. ir A. Mališauskų pastangomis įrengtos pirmosios sporto aikštelės ir stadionas, kuris vidurinių mokyklų tarpe užėmė II vietą ir buvo apdovanotas sporto komiteto garbės raštu. O visasąjunginio konkurso nugalėtojų tarpe įėjo į 50-ties geriausiųjų stadionų skaičių ir buvęs apdovanotas VLKJS garbės raštu bei sportiniu inventoriumi.

Sportavimui tinkamos sąlygos įtakojo veiksmingą fizinės veiklos propagavimą. Iki šių dienų yra išlikęs poreikis sportui ir sveikatos stiprinimui. Ir dabartinėje Linkuvos gimnazijoje visus metus vyksta daug sportinių renginių, kurie jų tapę tradiciniais: mokyklos „Stipruolio“ konkursas, gimnazijos „Krepšinio lygos“ varžybos, Kalėdinis krepšinio turnyras, Linkuvos tinklinio taurės, stalo teniso varžybos, Olimpinės dienos sporto šventė, Lietuvos kūno kultūros ženklo normatyvų laikymas ir kt. Minėta fizine veikla mokiniai realizuoja visus savo poreikius – judėjimo, pažintinius, veikimo, bendravimo, saviraiškos, atskleidžia savo fizines išgales ir gebėjimus. Tad palaipsniui gerėjančios gimnazijos sporto bazės sąlygos ir jaunimo fizinio aktyvumo svarbos suvokimas, skatina laikytis sveikos gyvensenos nuostatų ir organizuoti kuo įvairesnius sportinius renginius.

Mokiniai fizinio aktyvumo veiklos formas renkasi pagal pomėgius, poreikius ir galimybes. Noriai lanko sportinių žaidimų, raumenų stiprinimo būrelius, kuriems vadovauja kūno kultūros mokytojai metodininkai Lina Alekseriūnienė ir Algimantas Masilionis. Dalis mokinių lanko Pakruojo sporto centro krepšinio, futbolo, lengvosios atletikos; svarsčių kilnojimo klubo „Jėga“ treniruotes. Dalyvauja Lietuvos mokinių olimpinio festivalio rajoninėse, zoninėse, tarpzoninėse, respublikinėse varžybose: „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“, kvadrato, lengvosios atletikos, futbolo, krepšinio, tinklinio, stalo teniso, šaškių, šachmatų ir kt. Šias varžybas dažnai vainikuoja iškovotos prizinės vietos. Taip pat dalyvaujama įvairiose sportinio pobūdžio akcijose: „Varom už Lietuvą“, kolektyvinėje mankštoje, literatūriniuose rašinių sporto tema, „Norime sportuoti – įsirengiame patys“ konkursuose, prevenciniuose „Bendraukim ir bendradarbiaukim“, „Nerūkanti klasė“, „Blaivi klasė“ renginiuose, tolerancijos renginiuose (kilnaus elgesio, savaitė be patyčių), meškeriojimo varžybose, geriausio mokyklos ir rajono sportininko rinkimuose ir pan. Gimnazijos mokiniai noriai įsilieja ir į miestelio bendruomenės sportinį gyvenimą. Dalyvauja garsiuose Linkuvos Škaplierinės atlaidų tradiciniuose sportiniuose renginiuose: gatvės krepšinio varžybose, bėgime aplink Linkuvą, galiūnų konkurse ir labai senas tradicijas tęsiančiose futbolo varžybose tarp komandų „LINKUVA – PAKRUOJIS“. Geriausieji atstovauja Linkuvą rajoninėse ir apskrities seniūnijų sporto žaidynių varžybose, gina ne tik savo mokyklos, bet ir rajono vardą.

Saugant ir puoselėjant gimnazijos krepšinio tradicijų tęstinumą, prieš pat Kalėdas organizuojamas tradicinis „Kalėdinis krepšinio“ turnyras, kuris 2012 metų gruodžio mėnesį vyko jau 20 kartą. Turnyre varžosi gimnazijos mokiniai, miestelio jaunimo ir įvairių įmonių bei bendrovių komandos. Nepaprastai didžiuojamasi, kad Linkuvoje gimė legendinis krepšinio treneris, Lietuvos krepšinio federacijos Garbės prezidentas Vladas Garastas, kad Lietuvos ir užsienio krepšinio komandas treniruoja buvęs mokinys Audrius Prakuraitis.

Labiausiai laukiamos, gausiausios ir mėgstamiausios yra gimnazijos „Krepšinio lygos“ varžybos. Jose jėgas išbando 1–4 g klasių mokiniai. Varžybų metu žiūrovus ir žaidėjus linksmina šokėjos, žiūrovai renka naudingiausią finalinių varžybų žaidėją, du lygos geriausius teisėjus. O minint gimnazijos 90-mečio Jubiliejų, vykusios draugiškos krepšinio varžybos tarp baigusiųjų ir esamų gimnazistų, nepaprastai pagyvino jubiliejui skirtų renginių programą.

Ne ką mažiau intriguojantis „Stipruolio“ konkursas, skirtas Lietuvos kariuomenės dienai paminėti, visuomet pritraukia daug žiūrovų ir dalyvių. Kiekvienais metais rezultatai gerinami, registruojami nauji rekordai, kurie įtraukiami į gimnazijos rekordų pasiekimų suvestinę. Beje, pirmieji rekordai pradėti fiksuoti nuo 1975 metų.

Pavasarį visus sutraukia Linkuvos tinklinio taurės turnyras, kuris vykstantis dvi tris dienas, o paskutinėmis mokslo metų dienomis organizuojamas Lietuvos kūno kultūros ženklo (LKKŽ) normatyvų laikymas tapo tikru gimnazistų sportinio prestižo ir garbės reikalu.

Svarbus mokyklos sporto istorijoje akcentas? 2008 metais Linkuvos gimnazija tapo „Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdymas šalies mokyklose“ dalyve. Plėtojant šį olimpinį judėjimą, mokslo metų pabaigoje gimnazijoje organizuojama Olimpinės dienos šventė. Pagrindinės rungtys – simbolinės ir tikros Olimpinės mylios bėgimas; sportiniai žaidimai ir kt. atrakcijos. Svarbiausias akcentas ? dalyvių masiškumas. Mokiniai, dalyvaudami šiame renginyje, patiria ne tik malonias pergalės akimirkas, bet tikslingai praleisdami laiką, garbingai varžydamiesi, kelia bendravimo kultūrą.

Buvę ir esami mokiniai garsino ir garsina gimnazijos vardą Lietuvoje ir už jos ribų. Tai Arūnas Balčiūnas, Mantas Daukša, Algirdas Tamašaitis, Donatas Januševičius, Ginta Subačiūtė (lengvoji atletika); Aurimas Leščinskas, Ernestas Stankaitis, Valdas Šimkūnas, Evaldas Stankaitis, Ovidijus Šidlauskas, Dovydas Vaškas (futbolas); Viktoras Gasiūnas, Marius Čiapas, Eglė Saudargaitė, Tomas Ogintas, Algirdas Vengraitis (krepšinis); Dovydas Jameljanov, Gintas Galuško (tinklinis), Aivaras Beržinis, Julius Naudžiūnas, Donatas Razmolovas, Mantas Virbickas, Lukas Skikas (svarsčių kilnojimas), Vytautas Bitėnas, Domantas Marcinkevičius, Giedrius Arlauskas (gimnazijos rekordininkai) ir kt.

Džiugu, kad nuo 2006 metų tris kartus iš eilės Linkuvos gimnazija buvo pripažinta sportiškiausia mokykla Pakruojo rajone gimnazijų ir vidurinių mokyklų tarpe. Tai lėmė aktyvus ir rezultatyvus mokinių dalyvavimas olimpinio ugdymo programos renginiuose, kurių pagrindinis tikslas – plėtoti paauglių dorovines vertybes ir bendrąsias kompetencijas.

„Kūno ir sielos darna, knyga ir kamuolys tegali duoti Lietuvai jaunimą patyrusį, energingą, drausmingą ir sugebantį kovoti už savo tėvų žemę“. K. Dineika.

Rajono gimnazijų sportinės žaidynės 2019-10-18[taisyti]

Rajono gimnazijų sportinės žaidynės

Linkuvos gimnazijos sportinė veikla 2017-2018 m.[taisyti]

Bendraukim ir bendradarbiaukim 2017 gruodis

Jaunimo MOZAIKA Linkuvoje

Be mokinių ir mokytojų, buvo ir kitų ypatingų svečių, kaip pats Pakruojo meras Saulius Gegieckas, administracijos direktorė E. Kižienė, švietimo skyriaus specialistė G. Plungienė, Linkuvos miesto seniūnė G. Pašiškevičienė.
Gimnazijos direktorius Vaclovas Stapušaitis pristatė svečius
Janina Balčiūnienė, Lina Alekseriūnienė, Eglė Saudargaitė
O tai tikrai spalvota mozaika: savanoriškos veiklos supažindinimo diskusijos, platesnis „Erasmus +“ ir savanoriškos veiklos supažindinimas, paskaita „Bendraukime sveikatos kalba 2017“, pokalbiai su savanoriais, komandinės užduotys ir treniruotės su sportine estafete.

Tradicinis Lietuvos mokinių rašinio konkursas[taisyti]

Labiausiai įsiminęs Lietuvos šimtmečio sportininkas

Tėvynė, kaip ir mylimoji, – žmogui tik viena. (J. Hašekas)

1918 metais Lietuva visam pasauliui paskelbė, kad yra nepriklausoma, savarankiška valstybė. Ir nors Antrojo Pasaulinio karo metu Lietuva buvo okupuota ne tik rusų, bet ir vokiečių, lietuviai save laikė ne laisvais, bet ir niekam nepriklausančiais. Šiemet mes minime savo šalies, kaip nepriklausomos valstybės šimtmetį. Per jį pasiekta daug, ypač sporto srityje. Lietuvos vardą pasaulyje garsino ne vienas sportininkas, laimėjęs aukso, sidabro, bronzos medalius. Tačiau man, iš viso didelio būrio sportininkų, labiausiai įsiminė jauniausia ir be galo daug gyvenime pasiekusi Lietuvos plaukikė Rūta Meilutytė. Rūta Meilutytė gimė Kaune, mokytis plaukti pradėjo nuo septynerių metų. Plaukimas tapo jos didžiausia aistra. Tai įrodo 12 pagerintų Lietuvos rekordų, 4 Europos ir 3 pasaulio rekordai. Apie jos laimėjimus galėtum kalbėti ir kalbėti, tačiau Rūta man labiau patinka kaip asmenybė. Ji visada išlieka stipri, nepasiduodanti, ryžtingai siekianti savo tikslo. Pomėgiais esu visai nepanaši į Rūtą Meilutytę. Ji – sportininkė, plaukikė, o aš menininkė. Tačiau ji visuomet man buvo labai artima, artima savo išgyvenimais, savo charakterio savybėmis.

Manau, kiekvienas patvirtinsime, kad visi laimėjimai, visos džiaugsmo valandos gyvenime nebūtų nieko verti, jei šalia nebūtų pačių artimiausių žmonių, šeimos, o ypač merginoms – mamos. Visi žinome, kad Rūta anksti jos neteko. Tačiau jūs pažiūrėkite į ją šiandien: ori, stipri, ji tvirtai stovi ant kojų ir siekia savo tikslų. Nors pati pripažįsta, kad mamos jai trūkdavo. Tačiau Rūta yra optimistė, ji žino, kad visada gali būti ir blogiau. Juk ji turi tėtį ir brolį, kurie ją visada palaiko. Ir aš pati esu susidūrusi su artimų žmonių netektimi. Mane visai mažą paliko biologiniai tėvai. Buvau vos trijų su puse metų, bet tai taip paveikė, jog iš tokių mažų dienų aš atsimenu be galo daug dalykų. Būdama vos trijų su puse metukų, aš turėjau pasirūpinti savo jaunesniais broliais, kurių vienam buvo vos keli mėnesiai. Likimas taip lėmė, kad mus įsivaikino. Nors ta žymė, kad tavo gyvenime kažkas ne taip, tavo šeimos modulis ne toks, kaip bendraklasių ar kitų pažįstamų, lydi ir dabar. Nepaneigsime fakto, kad visuomenė į vaikus, iš vaikų globos namų žiūri kitaip, tarsi pro padidinamąjį stiklą, beda pirštu į kiekvieną padarytą klaidą ir retai kada padeda suklupus atsistoti. Su šiuo požiūriu susidūriau tik pradėjusi lankyti mokykla, iš pradžių buvo labai sunku augti kaip asmenybei, nes daug kas aplink kartojo, jog esi prastesnė už kitus. Ką aš padariau? Tiesiog nebeleidau sau klupti. Užsispyriau žūtbūt siekti savo tikslų, nepasiduoti ir, pasiekus pergalę, nesustoti, tobulėti toliau. Ir pastaruosius metus mano įkvėpimas, mano idealas buvo būtent Rūta Meilutytė, nes ji įrodė, kad kiekvienas gali pasiekti trokštamų rezultatų, tereikia užsispyrimo ir drąsos to siekti.

Viename interviu R. Meilutytė sako: „Pasirodo, kad čempionu tapti lengviau, negu juo išlikti.“ Visi žinome, kad jei plaukikei tik nepasiseka, pradeda plakti pikti liežuviai, esą jos žvaigždė jau nusileidusi. Asmeniškai mane tai labai piktina. Žmonės užmiršta, kad visi čempionai tai pat yra žmonės. Klysti ir klupti skirta kiekvienam. Juk visada nebūsi geriausias. Kodėl žmones Rūtą myli tik tada, kai ji šaliai parveža aukso medalį? Kodėl retas kuris ją palaiko, kai jai šiek tiek nepasiseka? Kodėl žmonės iš karto linkę teisti ir atsukti nugaras? Juk ne pergalės, o nesėkmės akimirką svarbiausia yra palaikymas, kad kitą kartą vėl drąsiai galėtum stoti ir su dar didesne jėga kovoti dėl sėkmės. Aišku, kad ir kokie būtų skaudūs ir piktinantys žodžiai, Rūta niekada nepasiduoda ir tarsi auksinė žuvelė vėl neria į vandenį pildyti savo norų. Ji kovoja dėl savęs. Jeigu grįžtume prie mano istorijos, tai šiandien aš ir vėl esu viena, neturiu net globėjų. Praėjusią vasarą buvau išvykusi į Prancūziją, kas buvo vienas didžiausių mano tikslų, kurio įgyvendinimui prireikė visų metų pastangų ieškant darbo. Taigi, praėjusią vasarą du mėnesius gyvenau Pietų Prancūzijoje, mokiausi prancūzų kalbos ir dirbau aukle nuostabioje lietuvių šeimoje. Grįžusi į Lietuvą savo globėjams, su kuriais pragyvenau penkiolika metų, nebebuvau reikalinga. Jie iškėlė ultimatumą: arba aš einu mokytis į profesinę mokyklą ir pasilieku šiuose namuose, arba baigiu dvyliktą klasę, tačiau išeinu iš namų. Mano mokymosi rezultatai visada būdavo geri, visada dalyvaudavau visuomeninėje miestelio veikloje... Todėl išėjau. Dabar gyvenu viena, nuomuojuosi kambariuką, šiek tiek darbuojuos, kad galėčiau pragyventi. Ir sėkmingai baigiu dvyliktą klasę gimnazijoje. Sunku, bet nepasiduodu ir einu tolyn. Lygiai taip, kaip kad eina Rūta.

Taigi, Rūta Meilutytė yra mano įsimintiniausia šimtmečio sportininkė. Visada deganti pasitikėjimu, optimistiška,drąsi, nepasiduodanti, savos šalies patriotė bei pavyzdys kitiems, kad viskas įmanoma, tereikia stengtis. Šiais metais ne tik Lietuva, bet ir mūsų Linkuvos gimnazija švenčia savo šimto metų jubiliejų. Tikiuosi, kad per kitą gražią sukaktį ir aš galėsiu pasidžiaugti pasiektais dideliais rezultatais meno srityje. Galbūt ir manęs laukia tokia pati šlovė kaip Rūtos Meilutytės.

Emilija Pukevičiūtė 4gb

Lietuvos mokinių rašinio konkurso LAUREATUI 2018 m. vasario 27 d. LTOK Kauno apskrities taryba

Linkuvos gimnazijos sportinė veikla 2016-2017 m.[taisyti]

Konkursas „Krepšinio žinovas“ 2017[taisyti]

Stanislovui Stonkui atminti

Gegužės šeštą dieną Joniškio savivaldybės administracijos salėje vyko krepšinio šventė, skirta Lietuvos krepšinio 95-mečiui ir 80 metų sukakčiai, kai Lietuvos krepšininkai pirmą kartą tapo Europos krepšinio čempionais, paminėti. Taip pat vyko II „Krepšinio žinovo“ konkursas, skirtas buvusio šalies Krepšinio federacijos prezidento, profesoriaus, Lietuvos kūno kultūros instituto rektoriaus, sporto žurnalisto, daugelio knygų apie krepšinį autoriaus Stanislovo Stonkaus atminimui pagerbti. Linkuvos gimnazijos mokiniai dalyvavo ne tik šiame, bet ir prieš 4 metus vykusiame I-ąjame „Krepšinio žinovo“ finaliniame konkurse.

Be konkurso S. Stonkui atminti įvyko Joniškio krepšinio muziejaus įkūrėjo ir direktoriaus Leono Karaliūno knygos ir dokumentinio filmo „Pirmieji čempionai“ pristatymas. Šventėje dalyvavo šalies Krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis, 2003 m. Europos krepšinio čempionų Lietuvos krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Antanas Sireika ir kiti garbingi svečiai. Konkurso dalyvių atsakymus vertino sporto klubo „Krepšinio legendos“ sudaryta komisija, iš kurių vienas narių – laidos „Krepšinio pasaulyje“ žurnalistas ir krepšinio istorijos puoselėtojas Vidas Mačiulis. Renginį vedė Joniškio garbės pilietis, Lietuvos žurnalistas, redaktorius, fotografas, radijo diktorius, spaudos apžvalgininkas, skaitovas, renginių vedėjas Juozas Šalkauskas. Beje, šis radijo žmogus yra gimęs Pakruojo rajone, Kalpokų kaime.

Konkurse dalyvavo 23 mokiniai iš Joniškio, Pasvalio, Akmenės, Kelmės, Kauno ir mes – Pakruojo rajono Linkuvos gimnazijos atstovai. „Krepšinio žinovo“ konkurso nugalėtoju tapo joniškietis, kuris teisingiausiai atsakė į 30 klausimų krepšinio tematika. O mūsų gimnazistai: Brendonas Knizikevičius ir Paulius Pašakarnis tapo 5 ir 7 vietų laimėtojais. Jiems įteikti padėkos raštai, Leono Karaliūno knygos „Pirmieji čempionai“. Brendonas apdovanotas nemokamu vardiniu kvietimu dviem asmenims į 2017 m. Lietuvos krepšinio lygos finalo rungtynes ir kompaktine plokštele „Atėjo Sabas“.

Stebint dokumentinio filmo „Pirmieji čempionai“ premjerą, pagilinome žinias apie 1937 metų II Europos krepšinio čempionate Rygoje iškovotą įspūdingą lietuvių krepšininkų pergalę bei čempionų sutikimą ir pagerbimą tarpinėse geležinkelio stotelėse link Kauno.

Ir, sutinkant su legendinio NBA krepšininko M. Jordano posakiu, kad „Galiu susitaikyti su pralaimėjimu, bet su nepabandymu – niekada“, aktyviau domėsimės Lietuvos krepšinio istorija ir, lauksime kito – III-iojo „Krepšinio žinovo“ konkurso, kuriame būtinai dalyvausime.

Paulius Pašakarnis
Brendonas Knizikevičius
Konkursas Stanislovui Stonkui atminti

Kūno kultūros mokytoja Lina Alekseriūnienė

Linkuvos gimnazijos sportinė veikla 2015-2016 m.[taisyti]

Projektas „Olimpinė karta“ 2015 m.

Judėjimo savaitės mažieji dalyviai.
Judrioji pertrauka.
Rajoninio turo „Sveikuolių sveikuoliai“ 5 – 6 klasių komanda – II vietos prizininkė.
Rajoninių kroso varžybų čempionai.
Rajoninių kvadrato varžybų I vietos nugalėtojai ir zoninių varžybų III vietos prizininkai 5-6 klasių berniukų komanda.
Rajoninių šachmatų varžybų II vietos prizininkų komanda.
Respublikinio rašinių konkurso „Ar teisingai elgiuosi pasirinkdamas sportininko kelią“ laureatai (2015 m, Kaunas).
Respublikinio rašinių konkurso „Ką reiškia kilnus elgesys sporte“ laureatė ir prizininkai (2016 m, Kaunas).
Sporto salės atidarymo šventei pasibaigus.
Linkuvos gimnazijos jaunieji krepšininkai rajoninių varžybų III vietos laimėtojai.
Sporto salės atidarymo šventė pasibaigus renovacijai.
Linkuvos gimnazijos vaikinų krepšinio lygos finalui pasibaigus.
Lengvosios atletikos keturkovės rajoninių varžybų nugalėtojos.
Gimnazijos stalo tenisininkai zoninėse varžybose Joniškyje.
Gimnazijos futbolininkai Šiaulių futbolo klubo „Savanoris“ organizuojamame rajoniniame turnyre iškovoję II vieta.
Linkuvos gimnazijos vaikinų krepšinio komanda rajoniniame „Manijos“ krepšinio turnyre iškovojusi II vietą.
Linkuvos gimnazijos bėgikai respublikinėse kroso varžybose Kėdainiuose.
Gimnazijos vaikinų komanda lengvosios atletikos rungčių rajoninėse varžybose laimėjusi I - ąją vietą.
Gimnazijos lengvosios atletikos vaikinų komanda respublikinėse rungčių varžybose Kaune, iškovota XIV vieta.
Zoninėse stalo teniso varžybose gimnazijos merginų komanda III vietos laimėtoja.
Projekto „Olimpinis žiburys“ bėgimo rungčių čempionai ir prizininkai.
Linkuvos gimnazijos 2014-2015 „Geriausių sportininkų penketuko“ konkurso nugalėtoja Oresta Vaicekauskaitė.
Gimnazijos merginų ir vaikinų stalo teniso komandos rajoninių varžybų nugalėtojos.
Europos Judėjimo savaitės renginių metu apdovanoti Europos vyrų krepšinio totalizatoriaus nugalėtojai.

Linkuvos 2016 m. stalo teniso turnyras[taisyti]

https://www.dropbox.com/s/zpyngfc79scvboo/Stalo%20tenisas%2C%202016%20kovo%2011.......mp4?dl=0

Be kūno kultūros pamokų moksleiviai aktyviai dalyvauja popamokinėje sportinėje veikloje. Lanko ritminės gimnastikos, kvadrato, krepšinio, stalo teniso būrelius. Dalis moksleivių dalyvauja sporto centro organizuojamose futbolo, krepšinio, lengvosios atletikos treniruotėse.

2001–2005 m. mokykloje nemažas būrys moksleivių lankė orientavimosi sporto būrelį. Pavasarį dalyvaudavo įvairiose varžybose, vasarą atostogų metu vykdavo į treniruočių stovyklas tobulinti teorinių bei praktinių žinių. Būreliui vadovavo mokytojas Vytautas Dargis.

Vienu metu gimnazijoje dirbo trys kūno kultūros mokytojai: Lina Alekseriūnienė, Algimantas Masilionis, Artūras Macevičius, dabar tik L.Alekseriūnienė ir A.Masilionis.

Visus metus gimnazijoje vyksta daug ir įvairių sportinių renginių, kai kurie yra tapę tradiciniai. Iš jų „Stipruolio” konkursas, „Krepšinio lygos“ varžybos, Linkuvos kalėdinis krepšinio turnyras, „Linkuvos taurės“ tinklinio varžybos, „Taikliosios rankos“ konkursas, „Olimpinė diena“, kūno kultūros ženklo normų laikymas ir kt. renginiai.

Tradicinis „Stipruolio“ konkursas pritraukia nemažai dalyvių ir žiūrovų. Jis yra organizuojamas Lietuvos kariuomenės dienai paminėti. Šis konkursas rengiamas nuo 1983 m.

Gimnazijoje mėgstamiausios ir žaidėjų gausa pasižymi „Krepšinio lygos“ varžybos. 1g – 4g kl. moksleiviai varžosi du mėnesius, sužaidžia virš 20 susitikimų. Finalinių varžybų metu žiūrovus ir žaidėjus linksmina šokėjos, žiūrovai renka naudingiausią žaidėją. Renkami trys geriausi teisėjai, skelbiami rezultatyviausi žaidėjai.

Prieš pat Kalėdas organizuojamas tradicinis „Linkuvos kalėdinis“ krepšinio turnyras. Turnyre dalyvauja dvi gimnazijos vaikinų rinktinės, miestelio jaunimo, organizacijų – įmonių komandos.

Pavasarį visus sutraukia „Linkuvos taurės“ tinklinio turnyras. Jame dalyvauja gimnazijos ir miestelio komandos.

Gegužės mėnesį fiziškai pasirengę moksleiviai laiko „Lietuvos kūno kultūros ženklo“ normatyvus. Šių normų laikymas moksleivius skatina domėtis savo fiziniu pajėgumu, ugdyti asmeninę kūno kultūrą. Taškus mokiniai gauna tuomet, kai įvykdo fizinius normatyvus ir žinių testą. Taigi jie turi būti ne tik fiziškai bet ir teoriškai gerai pasirengę. Moksleiviai surinkę tam tikrą taškų skaičių apdovanojami aukso, sidabro, bronzos ženkleliais, diplomais ir pažymėjimais. Geriausiai išlaikiusiems diplomus pasirašo Švietimo ir mokslo ministras, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius.

Mokslo metų pabaigoje vyksta „Olimpinės dienos“ šventė. Joje dalyvauja visa gimnazija. Varžomasi žaidžiant gatvės krepšinį, futbolą, dalyvaujant linksmosiose estafetėse, kliūčių ruože, virvės traukime ir kt. rungtyse.

2006 m. gimnazija buvo pripažinta sportiškiausia mokykla rajono gimnazijų ir vidurinių mokyklų tarpe. 2012 m. renovuotas mokyklos stadionas: atnaujinti bėgimo takai, nauja danga padengta krepšinio aikštelė, šuolių į tolį ir rutulio stūmimo sektorius, naujai įrengta paplūdimio tinklinio aikštelė.

Didžiuojamės buvusiais ir dabartiniais mokyklos sportininkais, kurie dalyvaudami rajoninėse, zoninėse, respublikinėse, tarptautinėse varžybose garsino ir garsina gimnazijos vardą Lietuvoje ir už jos ribų. Iš jų paminėtini: Arūnas Balčiūnas, Viktoras Gasiūnas, Marius Čepas, Aurelijus Vrubliauskas, Eglė Saudargaitė, Audrius Mikalajūnas, Aivaras Beržinis, Aurimas Leščinskas, Ernestas Stanikaitis, Vaida Kaupaitė, Tomas Ogintas, Valdas Šimkūnas, Mantas Daukša, Donatas Januševičius, Julius Naudžiūnas, Donatas Razmolovas, Dovydas Vaškas ir kt.

Sportiniai rekordai[taisyti]

Vardas Pavardė	Rungtis	Rezultatas	Miestas	Metai
Ilona Balašauskaitė	60m	8,3 sek..	Panevėžys	1990
Valdemaras Samulionis	60m	7,67 sek.	Pakruojis	2000
Linas Vinskūnas	60m	7,7 sek.	Panevėžys	1990
Nida Plačiakytė	100m	13,8 sek.	Pakruojis	1981
Algis Imanavičius	100 m	11,6 sek.	Pakruojis	1975
Dovydas Vaškas	100m	11,3 sek.	Pakruojis	2006
Ilona Balašauskaitė	200 m	29,7 sek.	Kaunas	1990
Algis Imanavičius	200m	26,8 sek.	Pakruojis	1975
Edgaras Gauronskis	200m	24,7 sek.	Šiauliai	2001
Ilona Balašauskaitė	300 m	47,9 sek.	Vilnius	1990
Edgaras Gauronskis	300m	40,4 sek.	Pakruojis	2000
Inga Matijošytė	400m	1.11,0 min.	Šiauliai	1990
Egidijus Šimkūnas	400m	58,3 sek.	Kelmė	1981
Valdas Šimkūnas	400m	55,1 sek.	Pakruojis	2006
Donatas Januševičius	400m	54,63 sek.	Šiauliai	2006
Donatas Januševičius	400m	51,50 sek.	Šiauliai	2007
Nida Plačiakytė	500m	1.25,6 min.	Pakruojis	1981
Andželika Vladičkaitė	600m	1.45,9 min.	Panevėžys	1990
Gintaras Jurevičius	600m	1.26,3 min.	Panevėžys	1980
Andželika Vladičkaitė	800 m	2.28,0 min.	Pakruojis	1990
Gintaras Jurevičius	800 m	2.08,0 min.	Linkuva	1981
Donatas Januševičius	800m	2.07,0 min.	Kaunas	2006
Donatas Januševičius	800m	2.01,0 min.	Šiauliai	2007
Virga Jarašiūnaitė	1000 m	3.14,3 min.	Linkuva	1981
Arūnas Balčiūnas	1000m	2.41,4 min.	Vilnius	1991
Rasa Pėželytė	1500 m	5.59,0 min.	Kaunas	1990
Rimas Vrubliauskas	I500m	4.14,1 min.	Vilnius	1986
Rasa Pžėlyte	2000 m	7.05,0 min.	Linkuva	1990
Gintaras Jurevičius	2000 m (kl. b.)	6.14,0 min.	Vilnius	1981
Rimas Vrubliauskas	2000 m (k1.b.)	5.56,4 min.	Šiauliai	1986
Rimas Vrubliauskas	3000 m	10.09,0 min.	Vilnius	1986
Antanas Gelažius	3000 m	9.04,0 min.	Kaunas	1982
Antanas Gelažius	5000 m	15.38,0 min.	Kaunas	1982
Virginijus Bajelis	10 000 m	35.01,0 min.	Kelmė	1985
Antanas Gelažius	20 000 m	1.11,15h	Vilnius	1982
Ramunė Sakavičiūtė Ginta Subačiūtė Ginta Subačiūtė	šuolis į tolį šuolis į tolį šuolis į tolį	444 cm 448 cm 472 cm	Pakruojis Pasvalys Panevėžys	1990 2008 2009
Mindaugas Zabiela	šuolis į tolį	596 cm	Pasvalys	1986
Mantas Daukša	šuolis į tolį	631 cm	Šiauliai	2006
Aurelijus Vaškas	kamuoliuko met.	70,04 m	Pakruojis	2008
Donatas Januševičius	estaf. 4xl00m	48.6 sek.	Pakruojis	2006
Valdas Šoimkūnas	estaf. 4xl00m	48.6 sek.	Pakruojis	2006
Dovydas Vaškas	estaf. 4xl00m	48.6 sek.	Pakruojis	2006
Mantas Daukša	estaf. 4xl00m	48.6 sek.	Pakruojis	2006
Ernestas Pečetauskas	estaf. 4xl00m'	47.17 sek.	Šiauliai	2007
Mantas Daukša	estaf. 4xl00m'	47.17 sek.	Šiauliai	2007
Donatas Januševičius	estaf. 4xl00m'	47.17 sek.	Šiauliai	2007
Dovydas Vaškas	estaf. 4xl00m'	47.17 sek.	Šiauliai	2007
Birutė Meškauskaite	rutulio st.	10,79 m	Pakruojis	2005
Aivaras Beržinis	rutulio st.	13,40 m	Pakruojis	2005
Vaida Kaupaitė	50 m	7,40sek.	Linkuva	2006
Ieva Uogintaitė	50 m	7,39	Linkuva	2007
Tomas Ogintas	50 m	6,30	Linkuva	2005
Dovydas Vaškas	50 m	6,21	Linkuva	2006
Eglė Saudargaitė	10x5 m	17,27sek.	Linkuva	2001
Edmundas Balčiūnas	10x5 m	16,15sek.	Linkuva	2001
Vaiva Kulkytė	20 m bėg.šaudykl.	7 k.	Linkuva	2007
Marius Jemeljanovas	20 m bėg.šaudykl.	11k.	Linkuva	2007
Benediktas Svirplys	6 min. bėgimas	1.75 min.	Linkuva	2013
Darius Bučas	š. į toli iš vietos	310cm	Linkuva	2001
Vaida Kaupaitė	š. per šokdynę	228 k/min.	Linkuva	2006
Paulius Pažemeckas Aurimas Ramonas	šokti ir siekti šokti ir siekti	69 cm 69 cm	Linkuva Linkuva	2008 2008
Algirdas Vengraitis Mantas Virbickas	baudų met. baudų met.	12 k. 17 k.	Linkuva Linkuva	2006 2008
Donatas Jonaitis	tritaškių met.	22 t/min.	Linkuva	2007
Aurelijus Vrubliauskas	prisitraukimai	I9 k	Linkuva	1993
Andrius Kruopis	prisitraukimai	21 k	Linkuva	2002
Donatas Gaidamavičius	prisitraukimai	21 k	Linkuva	2002
Mindaugas Žygas	prisitraukimai	22 k	Linkuva	2005
Saulius Žygas	prisitraukimai	32 k	Linkuva	2010
Ruslanas Kocys	24 kg giros rov.	62 k	Linkuva	1996
Aivaras Beržinis	24 kg giros rov.	85 k	Linkuva	2004
Julius Naudžiūnas	24 kg giros rov.	87 k	Linkuva	2005
Julius Naudžiūnas Mantas Virbickas Giedrius Arlauskas	24kg giros rov. 24 kg giros rov. 24 kg giros rov.	101 k 102 k 103 k	Linkuva Linkuva Linkuva	2006 2007 2011
Mantas Virbickas	24 kg giros rov.	202 k	Linkuva	2008
Vytautas Bitėnas	štangos st. gulint	110 kg	Linkuva	2008
Vytautas Bitėnas	štangos st. gulint	119 kg	Linkuva	2009
Domantas Marcinkevičius	štangos st. gulint	121 kg	Linkuva	2011
Rasa Vasilevičiūtė	sėstis ir siekti	39 cm	Linkuva	2007
Donatas Januševičius Airidas Šomka	sėstis ir siekti sėstis ir siekti	44 cm 45 cm	Linkuva Linkuva	2005 2013
Eglė Saudargaitė	sėstis ir gultis	41 k	Linkuva	2001
Valdas Juozapaitis	sėstis ir gultis	40 k	Linkuva	2007
Aivaras Beržinis	2 kg kamuolio met.	13,76 m	Linkuva	2005
Valdas Juozapaitis	2 kg kamuolio met.	14,80 m	Linkuva	2008
Domantas Marcinkevičius	2 kg kamuolio met.	15.30 m	Linkuva	2011
Laura Šimaitytė	olimp. mylios bėg.	8,37 min.	Linkuva	2007
Algirdas Tamašaitis	olimp. mylios bėg.	7,01 min.	Linkuva	2007
Algirdas Tamašaitis	10 000 m	35,31 min.	Palanga	2009
Algirdas Tamašaitis	10 000 m	34.47,88 min.	Šiauliai	2010

Literatūra[taisyti]

Linkuvos gimnazija, 1918–2008: mokyklos istorijos apybraiža (sud. Vaclovas Stapušaitis ir kt.). – Šiauliai: Šiaurės Lietuva, 2008. – 175 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-863-11-3
Linkuvos gimnazijos muziejaus dokumentai. Linkuva, 2000 – 2013.
Linkuvos gimnazijos archyvo dokumentai. Linkuva, 2000 – 2013.

Parengė: Parengė gimnazijos mokytojų grupė.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai:

Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+90-0=90 wiki spaudos ženklai).

Linkuvos gimnazijos sportinė veikla

Turinys