Linkuvos gydytojai

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

    Linkuvos gydytojai:

    Ignas Čėsnas, Stasys Žąsinas (1880-1948), Juozas Maciūnas, Mykolas Marcinkevičius, Adolfas Petroliūnas, Ona Vilutytė, Zinaida Rumbauskaitė, Petrokas, Birutė Žulonaitė, Angelija Švėgždaitė-Stravinskienė, Skvernavičius, Antanas Saulytis, Vincentas Jatkauskas, Stefanija Kalpokienė, Antanas Užkuris, Ganas, Gerardas Lazdauskas, Aldona Lazdauskienė, Kazimieras Lickūnas, Alius Gedgaudas, Matilda Mažeikienė, Smailis, Janina Ivanauskaitė, Felicija Juodzevičienė, Benediktas Valentinavičius, Danguolė Mišauskienė, Leonas Mišauskas, Antanas Beniulis, Lidija Irena Maldutienė, Valerija Freibergienė, Povilas Astrauskas, Joana Savickaitė-Pavarotnikienė, Rozalija Poželaitė - Jurevičienė, Juozas Vyšniauskas (1941)

    Janina Rimaitytė-Dicevičienė, Stanislava Pocevičiūtė, Sigita Pėželienė, Emilija Savickienė, Valerija Žėkienė, Stanislava Gerlikaitė-Vasilevičienė – Linkuvos teismo sekretorė, Linkuvos poliklinikos sekretorė, Danguolė Katkevičienė, Mirga Dicevičiūtė-Cecevičienė, Aloyzas Balčiūnas - ilgametis Linkuvos ambulatorijos darbuotojas, Aleksandra Filipavičienė,


    Fotografavo Vidmantas Pėželis 2022 spalis

    Mediko diena 2021

    ŠVENTĖ MEDIKAMS: SMAGIOS DAINOS, NUOŠIRDŽIOS PADĖKOS IR GĖLIŲ ŽIEDAI

    Jau daugiau nei metai visos šalies medicinos darbuotojai kovoja su koronavirusu – ne išimtis ir mūsų rajono medikai, kurių daliai teko ir patiems „pajusti“ klastingą virusą juo užsikrėtus, arba prižiūrėti tuos, kurie susirgo... Ant medikų pečių – mobiliojo tyrimų punkto darbas, testai, vakcinacija, o be to – ir visi įprastiniai gyventojų sveikatos patikrinimai, tyrimai, siuntimai. Vis dar galiojant karantinui, nebuvo galimybės surengti ir įprastos Medicinos darbuotojų profesinės dienos šventės. Vis dėlto, rajono savivaldybės vadovai nusprendė kitokiu būdu praskaidrinti sudėtingą medicinos darbuotojų kasdienybę ir... į jų darboviečių kiemus atvyko su padėkomis, gėlėmis, saldžiomis dovanomis ir net su savo muzikantu!

    Pirmoji „stotelė“ – Pakruojo ligoninės kiemas. Iš pradžių kiek nedrąsiai medikai priėmė muzikinę staigmeną – pirmąją atlikėjo Romualdo Juzukonio dainą, tačiau nuskambėjus dar keliems akordams net tądien krintantis lietus nebegadino šventinės nuotaikos. Prie mero Sauliaus Margio, mero pavaduotojo Virginijaus Kacilevičiaus, administracijos direktorės Ilonos Gelažnikienės ir jos pavaduotojo Gintaro Šurnos padėkos žodžių medikams prisijungė ir ligoninės vadovas Vygantas Sudaris, kalbėdamas: „Ačiū, kad šiuo sunkiu laikotarpiu išsaugote dvasios ramybę, kad kasdien esate susitelkę ir atsakingi. Sveikindamas profesinės šventės proga linkiu sveikatos ir jėgų ne tik padėti savo pacientams, bet ir rasti laiko pasigrožėti pavasariu, pasirūpinti savo šeimų užuovėja.“

    S. Lipskytės nuotr.: Linkuvos ambulatorijos medicinos darbuotojos...

    Toliau muzikinių rajono savivaldybės vadovų dovanų sulaukė Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro, UAB „Medicus LT“ šeimos medicinos klinikos, Rozalimo, Linkuvos, Žeimelio, Lygumų ambulatorijų, Pakruojo rajono visuomenės sveikatos biuro ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Pakruojo skyriaus kolektyvai.

    Medikų dienos proga išdalintos kelios dešimtys mero padėkų. Padėkomis už nepriekaištingą ir pasiaukojantį pareigų atlikimą apdovanoti Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro specialistai: Pamūšio medicinos punkto bendruomenės slaugytoja Danutė Gaubienė; Vaikų konsultacijos bendruomenės slaugytoja Irena Narvydaitė; Plaučiškių ir Žvirblonių medicinos punktų bendruomenės slaugytoja Janina Balnionienė; Rimkūnų ir Petrašiūnų medicinos punktų bendruomenės slaugytoja Sigita Pėželienė; Triškonių ir Pašvitinio medicinos punktų bendruomenės slaugytoja Danutė Gudavičienė; burnos higienistė Kristina Mačiulienė; gydytoja odontologė Agnė Laurinavičienė; valytoja Diana Matuzevičienė; valytoją Sandra Leimontienė; UAB „Medicus LT“ šeimos medicinos klinikos specialistės: slaugytoja Milda Tepelytė (už atsakingą darbą mobiliąjame punkte testuojant žmones ir taip prisidedant prie COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo valdymo rajone); slaugytoja Ramutė Klausienė (už atsakingą ir rūpestingą darbą slaugant pacientus jų namuose karantino Lietuvoje metu nepaisant koronaviruso grėsmės pacientų ir savo sveikatai); slaugytoja Vidmina Pekelienė (už nuoširdų darbą su pacientais nepaisant COVID-19 pandemijos sukeltų nepatogumų ir grėsmės sveikatai); priėmimo-skubios pagalbos skyriaus medicinos gydytoja Lilija Baniulienė; Vaikų ligų skyriaus vaikų slaugytoja Judita Gasperavičienė; Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus slaugytojo padėjėja Jolanta Grušienė; Vidaus ligų skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja Vilija Kranauskienė; Hemodializės centro dienos stacionaro bendrosios praktikos slaugytoja Rita Morkūnienė; Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus slaugytojo padėjėja Danutė Molienė; l. e. p. Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos dienos stacionaro vedėja, vaikų ligų gydytoja Danutė Povelauskienė; Dienos chirurgijos-reanimacijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytojaa Nijolė Puidokienė; Priėmimo-skubios pagalbos ir Vaikų ligų skyriaus vyresnioji slaugytoja Žaneta Šimkūnienė; Vidaus ligų skyriaus ūkio reikalų tvarkytoja Vaiva Urbonienė; Vidaus ligų ir Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus vyresnioji slaugytoja Jovita Zalunskienė.

    Nuo ryto iki darbo dienos pabaigos skirtinguose rajono kampeliuose medikų kolektyvai stebėjosi išgirdę muziką – aplankytos visos ambulatorijos: Rozalimo, Linkuvos, Žeimelio ir Lygumų. Kartu su meru savo ambulatorijų specialistus lankė bei su švente sveikino ir Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Agnius Karmonas. Pasibaigus šventinei dienai direktorius dalinosi savo pamąstymais: „Mediko specialybė yra viena prasmingiausių, bet kartu ir viena sudėtingiausių. Pasirinkta profesija įpareigoja būti atsakingais ir rūpintis didžiausių žmogaus turtu – sveikata. Šios gražios šventės proga noriu palinkėti visiems medicinos darbuotojams teisingų sprendimų, neišsenkančios energijos, vidinės ramybės. Tokiu sunkiu sveikatos sektoriui laikotarpiui savivaldybės mero ir administracijos staigmena, parodytas dėmesys, gražūs sveikinimai bei saldžios dovanos įkvepia ir papildomai motyvuoja visą komandą.“ Nežinia kada ir nežinia... ar grįšime į įprastą gyvenimo ritmą. Vis dėlto, balandžio 27-ąją, Medicinos darbuotojų dieną, daugelis rado laiko ir saugių būdų pagerbti tuos, kurie saugo mūsų energiją, stiprybę ir norą džiaugtis gyvenimu.

    Alma Bajalienė, „Auksinė varpa“ 2021-05-05

    Gydytojai

    Gydytojas Stasys Žąsinas (1880-1948)

    Cquote2.png

    Jonas mokslus baigė Sankt Peterburgo Karo medicinos akademiją. Po Pirmojo pasaulinio karą grįžęs į Lietuvą dirbo gydytoju Pušalote, Pasvalio rajone. Ten vedė mokytoją Domicėlę Umbrasaitę, kilusią iš Molėtų krašto. Žąsinai susilaukė dviejų sūnų ir dukros. Mildutė mirė maž, palaidota Pušalote, užaugo duktė Laima ir sūnus Stasys.

    Vėliau Stasys Žąsinas persikėlė dirbti gydytoju į Radviliškį. Linkuvoje S. Žąsinas netoli pieninės pasistatė didelį medinį namą, kuris 1940 m. buvo nacionalizuotas. Sovietmečiu jame ilgus metus buvo Linkuvos paštas.

    1941 m. Stasys Žąsinas buvo ištremtas su šeima. Jis buvo atskirtas nuo savųjų ir 1948 m. mirė Kazachstane. Jo žmona mirė tremtyje karo metais.

    Jonui Žąsinui pagal malonės prašymą pavyko vaikus susigrąžinti į Lietuvą.

    Laima tapo gydytoja ir dirbo Kaune, Stasys buvo geležinkelio transporto specialistas, deja, abu mirė nuo infarkto gan jauname amžiuje.


    Gintautas Juozas Janušonis „Mūšos kraštas“, 183-187 p.

    Cquote1.png


    Gydytojas Juozas Maciūnas

    {{Citata|

    Gydytojas Juozas Maciūnas (1874-1946).

    Gydytojai Juozas Maciūnas ir Petroliūnas dirbo Linkuvoje 1918-1946 m. nepriklausomos Lietuvos metais.

    Gydytojas Juozas Maciūnas Linkuvos gimnazijos gamtos mokslų, anatomijos ir lotynų kalbos mokytojas. Ir šiandien jų gražūs namai tebepuošia Linkuvą.

    1918 m. jis grįžo iš kariuomenės į Lietuvą ir apsigyveno Linkuvoje (Pakruojo r.), kur iki 1930 m. vertėsi privačia gydytojo praktika, kartu dalyvaudamas ir visuomeninėje veikloje.

    1923 m. J. Maciūnas buvo išrinktas ką tik Linkuvoje įkurtos privačios gimnazijos išlaikymo draugijos pirmininku, jis taip pat dirbo mokytoju šioje gimnazijoje.

    19301938 m. J. Maciūnas buvo Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Sveikatos departamento direktorius.

    Baigęs valstybinę tarnybą, jis trumpai dirbo gydytoju Kaune, paskui grįžo į Linkuvą, kur pasiliko iki gyvenimo pabaigos.

    Dar lietuviškos spaudos draudimo laikais J. Maciūnas pradėjo rašyti, versti iš kitų kalbų. Kai kurie jo vertimai ir originalūs kūriniai buvo išspausdinti tik Nepriklausomoje Lietuvoje. Jis rašė daugiausia sveikatos ir medicinos klausimais leidiniuose „Medicina", „Vairas" ir kituose, buvo Lietuviškosios enciklopedijos bendradarbis.

    J. Maciūnas išleido „Trumpą higienos vadovėlį" aukštosioms ir vidurinėms mokykloms (1929 m.). Pagalbiniam medicinos personalui pritrūkus mokomosios literatūros lietuvių kalba, J. Maciūnas išvertė iš vokiečių kalbos porą stambių veikalų: S. Hammerschlogo ir kitų autorių parengtą „Akušerės vadovėlį“ (1936 m.), dr. Ostermenno „Ligonių slaugymo vadovėlį“ (1938 m.).


    Gydytojas Adolfas Petroliūnas

    Linkuvos gimnazijos gydytojas 1932-1944 m. 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. 1944 m. pasitraukė į Vakarus.

    1932-1944 m. Linkuvoje dirbęs gyd. Adolfas Petroliūnas. Sėdi V.Karalius, než. gyd. A.Petroliūnas, mokytojas Antanas Venys, direktorius Steponas Vaitkevičius, vioce direktorius Ignas Brazdžiūnas Apie 1939 m.

    Apie 1945-1960 m. gydytoja stomatologe dirbo Brašiškytė užauginusi ir išmokiusi tris sesers vaikus du sūnus ir dukrą.

    Gydytoja Ona Vilutytė

    Apie 1945-1955 m. rentgenologe ir ftiziatre dirbo Ona Vilutytė, vidaus ligų gydytoju Skvernavičius. Tuo metu medicinos felčeriu dirbo Vincentas Jatkauskas žmonių vadintas daktariuku, vėliau išsikėlė į Pasvalį, baigė Kauno medicinos institutą, dirbo Pasvalyje, ten ir palaidotas.



    Gydytoja Rozalija Poželaitė - Jurevičienė

    Rozalija Poželaitė grįžo į Linkuvą. 1944 metų vasarą frontas ėjo per Linkuvą. Sužeistiems kareiviams ir civiliams reikėjo pagalbos. Gydytoja suorganizavo gimnazijos patalpose laikiną ligoninę. Pati gydė ir slaugė sužeistus karius ir miestelio gyventojus.

    Baigusi Linkuvos pradžios mokyklą įstojo į Linkuvos valdžios gimnaziją. Mokslams buvo gabi, bet tam ne visuomet užtekdavo laiko. Turėjo daug draugų, kuriuos mokėjo suburti bendrai veiklai. Traukė nuoširdumu, pareigingumu, energija. Dalyvavo moksleivių ekskursijose, vaidino statomuose spektakliuose, pavyzdingai dalyvavo pogrindinėje ateitininkų veikloje, prisidėjo prie rekolekcijų ir švenčių organizavimo. Visur jos buvo pilna. Ir niekada savo darbais nesigyrė ir nesididžiavo. Tik skleidė aplink save gėrį, džiaugsmą, šviesą ir šilumą.

    1939 m. baigusi gimnaziją, išvažiavo į Kauną. Įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą. 1943 metais baigė Medicinos fakulteto Odontologijos skyriaus mokslus ir įgijo dantų gydytojos vardą. Paskirtą į Joniškį. Ten atidarė savo stomatologijos kabinetą ir iš karto pasižymėjo kaip gera gydytoja. Karas ėjo į pabaigą. Bombarduojant Joniškį buvo sugriautas ir kabinetas. Grįžo į Linkuvą. 1944 metų vasarą frontas ėjo per Linkuvą. Sužeistiems kareiviams ir civiliams reikėjo pagalbos. Mama suorganizavo gimnazijos patalpose laikiną ligoninę. Pati gydė ir slaugė sužeistus karius ir miestelio gyventojus.



    Gydytoja Felicija Juodzevičienė

    1987-07-05 Stasė Saudargienė stovi. Iš kairės antra sėdi Ruginienė. Centre gyd. Felicija Juodzevičienė, deš. sėdi Kamarauskienė

    Maždaug nuo 1955 m. pradėjo darbą gydytoja Felicija Juodzevičienė rentgenologe ir ftiziatre, vėliau vadovavo tuberkulioziniam skyriui iki pensijos ir uždarymo.

    Linkuvai esant rajonui 1950-1959 m. atidaryta 25 lovų ligoninė Žaliojoje gatvėje. Tuo metu gydytoju dirbo Gerardas Lazdauskas, vidaus ligų gydytoja Aldona Lazdauskienė, vėliau Ganas.

    Rajono metu vaikų ligų gydytoju dirbo Smailys, chirurgu Petrokas, po jo Alius Gedgaudas, vėliau išvykęs į Šiaulių onkologinę ligoninę, gimdymo skyriuje akušere ginekologe dirbo Matilda Mažeikienė ne vieną linkuviečių kartą priėmusi į savo rankas, vėliau išsikėlusi į Palangą.

    Gimdymo skyriaus darbuotojos: med. ses. Stasė Saudargienė, Gyd. Matilda Mažeikienė, Birutė Kilčiauskienė (1936-2003), než., Olė Karinauskienė, Stanislava Pocevičiūtė
    STOVI 1 -Elena Kvedaraite,, 2- Rozalija Pašiškevičienė, 3-Žubrickienė Liucija, 4-?, 5-Kvedarauskas, 6-Valerija Žėkienė, 7-Mikailienė, 8-Onutė Vertelienė, 9-Aleksandra. SĖDI: 1-?,?,, 2-Valerija Freibergienė, 3-Felicija Juodzevičienė, 4-Emilija Vaciūnienė (virėja), 5-Stase-Kotryna Kvedariene, 6-?, Mažoji Freibergytė...


    Gydytoja Valerija Freibergienė


    Į Linkuvą atvyko dirbti 1961 m. 1962 m. ištekėjo už Jono Gintauto Freibergio, užaugino dvi dukras.

    Nuo 1961 m. iki 2014 m. dirbo gydytoja radiologe.

    Nuo 1976 m. iki 2006 m. buvo Linkuvos ligoninės ir ambulatorijos vyr. gydytoja.

    Radiologe dirbo ne vien Linkuvoje, bet ir Pakruojo bei Joniškio ligoninėse. Gydytoja radiologe dirbo penkiasdešimt trejus metus.

    Gydytoja Lidija Irena Maldutienė

    Lidija Irena Maldutienė (g.1940 m.) – dantų gydytoja Linkuvoje

    Pirmąsias rašytines žinias apie mokyklą Ūdekuose randame, kai jai 1934/35 m. skiriamas žemės sklypas. Kraštotyrininko G.J. Janušonio knygoje „Mūšos kraštas“ rašoma, kad ji buvo įrengta šiaurinėje kaimo dalyje ir užėmė visą Aleksandro Tuomo gryčią – jis pats gyveno pas brolį tame pačiame kaime. Ūdekietė F. Dauparaitė-Kaškelienė savo atsiminimuose (Linkuvos gimnazijos muziejaus medžiaga) yra užfiksavusi, kad mokykla buvo pas Aleksą Kaškelį. Nuo 1929 m. mokytoja čia dirbo Julija Žigulytė-Vilbrantienė (1905 – 1964). Ji buvo labai griežta, reikli. Kilusi iš Buivydžių kaimo, Joniškio valsč. Mokytojavo iki 1940 m., tada persikėlė į tėvų ūkį Buivydžiuose. Šeima buvo didelė – keturios dukterys ir šeši sūnūs, bet mokėsi tik viena duktė – Irena Lidija, gim. 1940 m. Ji - daug metų Linkuvoje dirbusi stomatologė Maldutienė.


    Maždaug tuo metu ir vėlesniais metais dantų gydytoju dirbo Lidija Irena Maldutienė, Antanas Užkuris, Stefanija Kalpokienė, Janina Ivanauskaitė. Ilgiausia iki pensijos išdirbo Maldutienė.


    Gydytojas Povilas Astrauskas

    Povilas dirbo vidaus ligų gydytoju Linkuvos miestelyje. Prieš tai dirbo Birštone sanatorijoje vyriausiuoju gydytoju.

    Povilas mirė 2015 m. rugpjūčio 27 d. Linkuvoje, palaidotas Linkuvos kapinėse.

    Maždaug nuo 1960 m. tėvo pėdomis sekė vidaus ligų gydytoja Zinaida Rumbauskaitė, tuberkulioziniam skyriuje Antanas Saulytis, terapeutu į gimtinę sugrįžo Povilas Astrauskas.

    Centre sėdi Povilas Astrauskas 2009 m.

    Ne vienam Linkuva yra ir darbo pradžia. Tai Benediktas Valentinavičius apie porą metų esant šaltoms žiemoms šalia ligoninės suorganizavęs čiuožyklą. Po jo vyr. gydytoju dirbo Kazimieras Lickūnas, Vyšniauskas.



    Gydytojai Danguolė Mišauskienė ir Leonas Mišauskas

    Pirma ir paskutinė darbo vieta Danguolei Mišauskienei ir vidaus ligų gydytojui Leonui Mišauskui, Valerijai Freibergienei.

    Nuo ankstyvos jaunystės Danguolė Mišauskienė svajojo apie medikės kelią ir tikslingai jo siekė – 1971-aisiais baigė Kauno medicinos akademiją ir įgijo gydytojos kvalifikaciją. Iškart po studijų atvyko į Linkuvą, kur prabėgo visas prasmingas gyvenimas. Linkuvoje įsidarbino I-oje rajoninėje ligoninėje gydytoja-pediatre. 1997-aisiais po įstaigų reorganizacijos šį darbą tęsė Linkuvos ambulatorijoje.

    2009-ųjų rugpjūčio 31-oji buvo paskutinė gydytojos darbo diena. Išėjus užtarnauto poilsio sekė sveikatos negalavimai, tačiau ji niekada nesiskundė, o norėjo matyti tik gražiąją gyvenimo pusę, bendrauti, visko naujo išmokti.

    ir ilgus metus kartu dirbęs kolektyvas, ir pacientai – vaikučiai, ir tėveliai kiekvienąkart rasdavo pačius gražiausius žodžius šiai gydytojai. O ji kiekvienam turėjo paguodos žodį, visada sutikdavo su rūpestinga šypsena, išsiskyrė šiluma ir maloniu bendravimu, nesvarbu, kas viduje slėgė širdį.

    Gydytoja puoselėjo ne tik mylimo darbo vertybes, visada, vadovaudavosi principingu sąžiningumu, bet ir didelį dėmesį skyrė šeimai, atžaloms – artimiausi žmonės visada buvo svarbiausia moters parama.

    Pradėjus respublikoje dygti ambulatorijų su vaistine kompleksams, pagal naują projektą iškilo gražus ambulatorijos su vaistine kompleksas. Tai tarsi V.Freibergienės gulbės giesmė į kurią sudėta daug darbo ir širdies šilumos. Taip pat dirbo visą laiką rentgenologe..

    Didelį idėlį į infekcinį skyrių, yra pelniusi ligonių pagarba įnešė gydytoja infekcionistė Birutė Žulonaitė, vėliau išvykusi Kaunan ir dirbusi eksperte. Po jos infekcionistu dirbo Antanas Beniulis.

    Pirmieji darbo žingsniai buvo vaikų gydytojai Editai Aleksiūnaitei.

    Geru žodžiu ir atsidavimu darbui minima Angelija Švėgždaitė-Stravinskienė.

    Šiuo metu tebedirba jau senokai į tėviškę sugrįžusi Joana Savickaitė-Pavarotnikienė.

    O kur dar visas būrys vidurinio medicinos personalo savo darbu pelniusio linkuviečių pagarbą. Zita Šilkaitė.

    Gydytojas Juozas Vyšniauskas (1941)

    Juozas Vyšniauskas 1941 .jpg

    Apie netektį pranešė ir Pakruojo ligoninė. 2021 m sausio 17-ąją, kaip rašoma, po klastingos ligos mirė ir gydytojas Juozas Vyšniauskas. Kaip skelbiama Pakruojo ligoninės „Facebook“ paskyroje, Baigęs Kauno medicinos institutą, Juozas Vyšniauskas 1966 metais atvyko į Pakruojo rajoną. Ir pasiliko. Iš Vilkaviškio kilęs gydytojas visą savo darbinę karjerą siejo su mūsų rajonu. O ji tęsėsi 54 metus.

    „Netekome Gydytojo ir puikaus žmogaus. Tai buvo senosios gydytojų kartos atstovas, dirbęs iš pašaukimo, visa širdimi atsidavęs pasirinktai profesijai. Juozas Vyšniauskas buvo ne tik geras gydytojas, kurį gerbė ir mylėjo pacientai ir kolegos, bet – ir puikus vadovas. 1969–1976 metais vadovavo Linkuvos I-ai rajoninei ligoninei, nuo 1978 m. iki 1986 m. – Pakruojo rajono centrinei ligoninei. Gydytojo profesionalumas ne kartą buvo įvertintas ne tik ligoninės vadovo, bet ir Sveikatos apsaugos ministerijos, Pakruojo rajono savivaldybės mero padėkomis. 2011 m. už ilgametį rūpinimąsi rajono žmonių sveikata Juozui Vyšniauskui įteiktas Pakruojo rajono savivaldybės padėkos ženklas. Dirbo daug, neskaičiuodamas darbo valandų, netausodamas savo sveikatos. Mylėjo ir gerbė savo bendradarbius, mokėjo paguosti ir patarti ištikus bėdai. Jis visada buvo šalia. Dabar jo nebebus... Nuoširdžiausią užuojautą reiškiame jo šeimai – žmonai, dukroms, anūkams, kuriuos gydytojas taip mylėjo. Jis visada išliks mūsų širdyse ir atmintyje“, – rašė mediko kolegos.

    Gydytojas Antanas Beniulis

    Gyd. Antanas Beniulis.jpg

    Antanas Beniulis (g. 1951 m. rugsėjo 23 d. Jurbarko raj- 2022 m. liepos 9 d. Linkuvoje) – gydytojas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.

    Linkuvoje liko visiems laikams

    Vakar Linkuvos kapinės priglaudė gydytoją Antaną BENIULĮ, visam gyvenimui čia įleidusį šaknis jurbarkietį. Tūkstančiams žmonių padėjusiam įveikti ligas medikui nebegalėjo padėti niekas, ilga ir sunki liga jį palaužė nesulaukusį net 71-ojo gimtadienio.

    1974 metais baigęs tuometinį Kauno medicinos institutą, Antanas Beniulis atvyko į Linkuvos 1-osios rajoninės ligoninės infekcinį skyrių ir pradėjo dirbti gydytoju.

    1978 metais aukščiausiais įvertinimais baigęs infekcinių ligų gydytojų kvalifikacijos kursus, A. Beniulis šioje ligoninėje dirbo iki jos uždarymo – daugiau kaip dvidešimt metų.

    1999 metais perėjęs į Pakruojo centrinę ligoninę, kurios dalis vėliau, po reorganizacijos, tapo Pakruojo pirminės sveikatos priežiūros centru, šeimos gydytoju čia dirbo iki išėjimo į užtarnautą poilsio, kuris buvo toks nebeilgas – susirgo klastinga liga.

    Rajono žmonės šį mediką prisimins ir kaip Pakruojo rajono savivaldybės tarybos narį.

    1995-1997 metais jis į tarybą buvo išrinktas kaip Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas, o 2007 m. šio mandato A. Beniulis atsisakė.

    Gydytojas pasižymėjo maloniu bendravimo būdu, su rūpesčiu ir pagarba sutikdavo ir išlydėdavo savo pacientus, negailėdavo jiems dėmesio. Kolegos mena Antaną kaip malonų, taktišką bei draugišką bendradarbį, niekad neatsisakydavusį jų pavaduoti skubiais atvejais.

    Antanas Beniulis su žmona užaugino sūnų Gintarą ir dukrą Rasą, sulaukė penkių anūkų.

    Gydytojas buvo išreiškęs norą amžinojo poilsio atgulti Linkuvoje, kur prabėgo visas jo gyvenimas, kur jį visi pažinojo ir mylėjo – kaip ir jis Linkuvą.

    Šviesus velionio atminimas ilgai išliks buvusių jo pacientų ir kartu dirbusių kolegų atmintyje. Skaudžiomis amžinojo atsisveikinimo valandomis liūdime ir nuoširdžiai užjaučiame velionio artimuosius.

    Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro kolektyvas

    Kiti med. darbuotojai

    Jūratė Bluzmienė, Vilma Avinaitė-Jarašunaitė, Rolanda Pužauskienė, Danguolė Katkevičienė, Virgilija Laurikietytė-Girčienė, Daiva Rozenvaldienė, Valerija Žėkienė, Emilija Savickienė, Janina Rimaitytė-Dicevičienė, Stanislava Pocevičiūtė, Sigita Pėželienė, Danguolė Gasiūnaitė-Venslovienė, Bronislava Armonavičiūtė–Jagminienė, Mirga Dicevičiūtė-Cecevičienė, Stanislava Gerlikaitė-Vasilevičienė – Linkuvos teismo sekretorė, Linkuvos poliklinikos sekretorė. Aloyzas Balčiūnas - ilgametis Linkuvos ambulatorijos darbuotojas.

    Galerija

    Darbuotojai

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Emilija Stanevičienė – autorius ir redaktorius – 103% (+35173-1143=34030 wiki spaudos ženklai).