Linkuvos miesto kapinės

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Linkuvos kapinės)
Peršokti į: navigacija, paiešką
Linkuvos miesto kapinės
Linkuvos kapinių vartai.JPG
Linkuvos kapinių vartai.
Lokalizacija
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Pakruojo rajono savivaldybė
Seniūnija: Linkuvos seniūnija
Gyvenvietė: Linkuva
Kapinių ypatumai
Plotas, ha 3.20
Naudojimas veikiančios

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Linkuvos miesto kapinės (Linkuva, Kapų g. 22.) – Pakruojo rajono savivaldybės Linkuvos seniūnijos teritorijoje esančios veikiančios kapinės. Kapinės užima 3.20 ha plotą.

Linkuvos medinė kapinių koplyčia

Istorija[taisyti]

Linkuvos kapinių koplyčia 2015 m.

Linkuvos kapinės, ilgą laiką buvusios parapinės, turi daugiau kaip dviejų šimtų metų istoriją[1] ir yra vienos iš seniausių veikiančių kapinių Lietuvoje. Jos buvo įsteigtos Linkuvos šiaurės vakaruose. Kapinės seniau buvo atokiau nuo gyvenvietės (apie 870 m nuo bažnyčios), tačiau dabar atsidūrė pačiame urbanizuotos miesto teritorijos pakraštyje. Šioje Linkuvos dalyje nuo senų laikų buvo laidojama: apie 450 m į šiaurės vakarus nuo kapinių yra X–XI a. Linkuvos senkapis.[2]

Plečiantis Linkuvai, plėtėsi ir kapinės. Seniausia jų dalis išsidėsčiusi ant nedidelės kalvelės, kurios viduryje pastatyta medinė koplyčia. Kapinės aptvertos XIX a. viduryje: tarp 1837–1861 m.[3] Tvora sumūryta iš lauko riedulių, tarp jų esantys tarpai dekoruoti į skiedinį įspaustais akmenėliais ir primena abstrakčią mozaiką. Centriniai raudonų plytų kapinių vartai, galbūt kiek vėlesni, sumūryti XIX a. antrojoje pusėje. Jų šonuose, viršuje iškilę du nedideli stačiakampiai bokšteliai su kryžiais, sujungti plačia segmentine arka. Nuo vartų koplyčios link vedantis takas yra svarbiausia senosios kapinių dalies kompozicinė ašis.

Iki šalia Pakruojo buvo įsteigtos Linksmučių civilinės kapinės Linkuvos miesto kapinės buvo didžiausios dabartinio Pakruojo rajono teritorijoje.

Datos[taisyti]

Linkuvos parapinės bažnyčios 1621 m. vizitacijoje nurodyta, kad kapines reikia aptverti tvora.

1665 m. pirmosios kapinių koplyčios statybos data.

1799 m. pastatyta nauja medinė koplyčia dengta gontais (lentelėmis).

1800 m. aplink kapines iškastas negilus griovys.

1826 m. vizitacijoje paaiškinama, kad „kapinės mirusiesiems laidoti ant lauko yra ant lauko. Jos keturkampės, aptvertos medine, egline tvora“.

1826 m. Pastatyta tašytų rąstų koplyčia. Dengta šiaudais, viršus kalkėmis aplietas vienuolyno lėšomis. Ant tos koplyčios bokštelis su skarda apmuštais šonais, viduje varpelis. Koplyčioje laikomos pamaldos. Yra keturi atidaromi langai.

1832 m. pamaldos vyksta per Vėlines ir Kryžiaus dienomis.

1837 m. iškasamas naujas kapines atribojantis griovys.

1861 m. kapinės aptvertos akmenų mūro tvora ir „užima beveik dešimtinę“.

1841 m. „koplyčios bažnyčia nauju šiaudų stogu uždengta“

1900 m. padidintos iki 1 ha.

1934 m. kapinių tvoros mūras vietomis naujai perstatytas, iš abiejų pusių atnaujintos mūro siūlės, jose padaryti skaldos intarpai. Kapitaliai suremontuota tvoros stogelio čerpių danga. Tų pačių metų rudenį įrengti geležiniai kapinių vartai.

1934 m. kapinių koplyčia remontuojama. Gontų stogas perdengiamas cinkuota skarda, koplyčia perdažyta.

1945 m. po karo įstiklinti langai, iš vidinės pusės įdėti vieliniai tinklai. Vykdavo Sekminių ir Vėlinių pamaldos.

1991 m. kapinės praplėstos.


Linkuvos kapinių koplyčios istorija[taisyti]

Svarbiausias statinys Linkuvos kapinėse yra aštuonkampė centrinio plano koplyčia. Tai viešoji kapinių koplyčia, stovinti senosios kapinių dalies centre. Šios, kaip ir kitų panašių koplyčių atsiradimas Žemaičių vyskupijoje buvo glaudžiai susijęs su XVIII a. pab. įvykdyta kapinių reforma: greičiausiai tuometinei vyskupijos administracijai nurodžius, naujai steigiamose parapinėse kapinėse buvo statomos viešosios kapinių koplyčios13. Naujosiose Linkuvos kapinėse koplyčia buvo pastatyta beveik iš karto – apie 1797–1798 m. Istoriniuose šaltiniuose nurodoma 1799 m. data14 galbūt yra koplyčios užbaigimo ar greičiau jos pašventinimo data. Taip leidžia manyti iki mūsų dienų koplyčioje išlikęs 1798 m. nuliedintas varpelis. Sekant įprasta praktika – įranga paprastai įgyjama jau užbaigus pagrindinius statybos darbus, tad egzistuoja nemaža tikimybė, kad varpelis buvo įgytas jau surentus koplyčios pastatą. Greičiausiai kapinių steigimas Linkuvoje ir koplyčios statymas vyko tuo pačiu metu, kaip ir kitose Žemaitijos parapijose, ir turėtų būti nukeltas į 1797 m.15 Neabejotina, kad šiuos darbus organizavo ir juos finansavo nuo 1634 m. prie Linkuvos bažnyčios įsikūrę batuotieji karmelitai (senosios regulos), administravę taip pat ir parapiją. Tam tikrų abejonių dėl Linkuvos kapinių koplyčios likimo gali sukelti 1881 m. išleistas Telšių (Žemaičių) vyskupijos kalendorius-žinynas, kuriame nurodyta, kad koplyčia pastatyta 1815 m.16 Šiame kasmet leidžiamame Žemaičių vyskupijos leidinyje istoriniai duomenys apie koplyčias buvo pradėti skelbti vyskupaujant Motiejui Valančiui. Deja, teko pastebėti, kad šiame leidinyje nurodytas atskirų koplyčių steigimo laikas ne visada sutampa su vėlesnių tyrimų metu nustatytomis jų pastatymo datomis, todėl vertintinas kritiškai. Kalendoriuje pateikti duomenys turėjo būti gauti iš parapijų klebonų, o ne paimti iš inventorių, kuriuose, kaip nurodo L. Jovaiša, ne visur tokios koplyčios aprašytos17. Galbūt ne vienu atveju nurodytos kalendoriuje datos tėra pirmi bažnytiniuose dokumentuose surasti paminėjimai ar netikslūs vietinių gyventojų liudijimai. Pastarąją tezę puikiai įrodo vėlesnėse minėto kalendoriaus-žinyno laidose [1899, 1927 m. ir kt.] atsiradusi daug senesnė Linkuvos kapinių koplyčios pastatymo data – 1665 m.18 Netenka abejoti, kad ji paimta iš senų dokumentų, tačiau akivaizdu, kad tai ne dabartinės kapinių koplyčios, bet bažnyčios šventoriuje buvusiose kapinėse stovėjusios šarvojimo koplyčios statymo data. Tad, atsižvelgdami į ne itin didelį minėto šaltinio patikimumo laipsnį, manytume, kad 1815 m. tėra koplyčios paminėjimas kuriame nors tų metų dokumente, tad ši data neturėtų būti rimčiau svarstoma. Linkuvos koplyčia buvo ne kartą remontuota ir neišsaugojo daugumos autentiškų detalių. Pirminis koplyčios stogas buvo dengtas šiaudais, ant kurių viršaus buvo užlietas kalkių sluoksnis, o jo šėtrinės konstrukcijos viršuje buvo nedidelis skarda apkaltas bokštelis, primenantis kupolo žibintą su varpeliu jo viduje19. Panašus architektūrinis sprendimas matomas neseniai restauruotoje Antanavo koplyčioje, tačiau pastarojoje bokštelis šiuo metu neturi nei akustinių angų, nei jo viduje pakabintos signatūros. Kada Linkuvos koplyčia neteko bokštelio, nėra žinoma. Dideli rekonstrukcijos darbai turėjo būti įvykdyti XIX a. pab., po 1880 m. Taip verčia manyti keli faktai. Minėtais metais surašytame inventoriuje nurodyta, kad koplyčios stogas tuomet dar buvo dengtas šiaudais, tačiau 1934 m. koplyčios stogas buvo dengtas malksnomis ir senas, nes tais metais pakeistas cinkuota skarda20. Atsižvelgiant į tai, kad malksnų stogas gali tarnauti apie 30 metų ir ilgiau, o kapinių koplyčioms tinkamai prižiūrėti visada trūkdavo atidos, galime manyti, kad koplyčios stogo šiaudinė danga turėjo būti pakeista malksnomis dar XIX a. pab., galbūt apie 1890 m. Šios rekonstrukcijos metu koplyčioje buvo pakeistos durys ir langai, o vietoje seniau prieangį rėmusių dviejų kolonėlių atsirado geležinės S formos atsparos. Gaminant įsprūdinės konstrukcijos koplyčios didžiąsias duris, panaudotos frezavimo technika išpjautos profiliuotos lentjuostės, frezuoti ir įsprūdų užpildų pakraščiai: ši technika plačiau pradėjo plisti XIX a. antrojoje pusėje, tačiau bendra durų kompozicija, atitinkanti XIX a. pab. provincijos skonį, taip pat kalvio darbo metaliniai vyriai neleidžia jų pagaminimo laiko nukelti į XX a. 4 dešimtmetį. Geležinės S formos konsolės, remiančios prieangio stogelį, yra būdingos XIX a. antros pusės Rusijos architektūrai. Stačiakampiai aštuonių padalų langai taip pat nėra pirminiai, dabartinė jų konstrukcija ir skaidymas yra būdingi XIX a. Remiantis analogais galima manyti, kad autentiškų XVIII a. pab. pagamintų langų viršus buvo lengvai išlenktas, o padalų skaičius turėjo būti dvigubai didesnis ir siekti 16. Greičiausiai XIX a. pab., minėtos rekonstrukcijos metu, buvo įrengtas ir dabar koplyčioje esantis altorius. Kitas koplyčios remontas, įvykęs 1934 m., koplyčios išvaizdą pakeitė mažiau – tuomet malksnų stogas buvo pakeistas cinkuota skarda, koplyčia perdažyta, tačiau koplyčios viduje išlikęs camaïeu technika XIX a. tapytas frizas verčia manyti, kad koplyčios vidus nebuvo dažomas ištisai, galbūt tuo metu sienų apačioje tamsesniais dažais buvo išskirta lamperija. Remontų, kurie nors kiek stipriau pakeistų koplyčios išvaizdą, po 1934 m. nebuvo. Nepaisant vėlesniais laikais atliktų pakeitimų, koplyčia išsaugojo autentišką planą, tūrį, sandarą ir pagrindines konstrukcijas.

Palaidotieji[taisyti]

* Jonas Stabužis (1926-2009) – mokytojas, Rietavo, Laukuvos, Lygumų ir Pakruojo vidurinių mokyklų direktorius.

Šaltiniai[taisyti]

  1. Literatūroje paskelbtas išrašas iš 1621 m. Linkuvos bažnyčios vizitacijos, kuriame nurodoma, kad „kapines reikia aptverti tvora“, neturėtų būti siejamas su dabartinėmis kapinėmis, bet su bažnyčios šventoriumi, žr. Didžpetris V. Linkuvos karmelitų.., p. 39.
  2. Zabiela G., Jarockis R., Girininkas A. Pakruojo rajono 1991 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita, Pakruojis, 1991, p. 12. Kultūros paveldo centro archyvas. F. 7. Ap. 1. S.v. 417. Internete: http://lad.lt/ data/com_ladreports/1643/1–40.pdf
  3. Didžpetris V. Linkuvos karmelitų bažnyčia ir vienuolynas. Istorija ir kultū- ra, Vilnius: Kraštiečių kultūros klubas „Linkuva“, 1993, p. 39,

qr code


Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+44-0=44 wiki spaudos ženklai).
Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys

Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Spausdinti/eksportuoti