Liubavos žemė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigacija, paiešką
Prūsų gentys XIII a.

Liubavos žemė (lot. terra Lubavia), Liubava – istorinė vakarų baltų prūsų žemė tarp Kulmo žemės vakaruose, Pamedės šiaurėje, Sasnavos rytuose ir Mazovijos pietuose. Žemės pavadinimas baltiškos kilmės, prūsų kalba loba = slėnis, dauba, atitikmuo latvių kalboje lubene = pieva. [1]

Istorija[taisyti]

Pirmą kartą terra Lubavia paminėta 1216 m. tarp kitų prūsų žemių, kurias užkariavo Vokiečių ordinas. Pagrindinis žemės miestas Liubava paminėtas 1260 m. Liubavos žemė nuolat buvo kryžiuočių ir Lenkijos karalystės karinių ginčų objektas, ją mini 1343 m. Kališo taika ir 1422 m. Melno taika. 1263 m. balandžio mėn. per Didįjį prūsų sukilimą šioje žemėje įvyko Liubavos mūšis, kuriame sukilėliai sutriuškino gausesnę Vokiečių ordino kariuomenę. 1466 m. Torunės taika žemė atiteko Lenkijai, nuo 1569 m. Liublino unijos ją valdė Abiejų Tautų respublika. 1772 m. per Pirmąjį Respublikos padalijimą Liubavą užėmė Prūsijos karalystė, ji priskirta Vakarų Prūsijos provincijai. Nuo 1945 m. žemę vėl valdo Lenkija.

Šaltiniai[taisyti]

  1. Blažiene, Grasilda: Hydronymia Europaea, Sonderband II, Die baltischen Ortsnamen im Samland, Wolfgang Schmid Hrsg., Steiner Verlag Stuttgart 2000



Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+1974-0=1974 wiki spaudos ženklai).
Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys

Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Vikipedijose
Google paieška
Spausdinti/eksportuoti