Liudas Dovydėnas
| Liudas Dovydėnas | |
|---|---|
| |
|
| |
| Gimė | 1906 m. sausio 14 d. Trumpiškis, Panemunio valsčius |
| Mirė | † 2000 m. liepos 4 d. Vilnius |
|
| |
| Veikla | Lietuvos žurnalistas, rašytojas, vienas produktyviausių prieškario Lietuvos kūrėjų, JAV lietuvis
|
Liudas Dovydėnas (1906 m. sausio 14 d. Trumpiškis, Panemunio valsčius – 2000 m. liepos 4 d. Vilnius, palaidotas Antakalnio kapinėse, Rašytojų kalnelyje) – Lietuvos žurnalistas, rašytojas, vienas produktyviausių prieškario Lietuvos kūrėjų, JAV lietuvis.
Gyvenimo kelias
Mokėsi Čedasų pradžios mokykloje, baigė tik tris jos skyrius. 1927 m. pašauktas atlikti karinę prievolę dirbo husarų pulko bibliotekininku. Išėjęs į atsargą, dirbo žurnalistu. Nuo 1928 m. bendradarbiavo periodinėje spaudoje. 1938 m. Lietuvių rašytojų draugijos sekretorius. 1940 m. TSRS okupuotos Lietuvos Liaudies seimo atstovas, seimo pirmininko pavaduotojas, Švietimo komisariato darbuotojas. 1940 m. rugpjūčio 25 d. išrinktas LTSR AT prezidiumo pirmininko pavaduotoju. Už tai naciai norėjo jį sušaudyti, tačiau užstojo kultūros visuomenė. Vokiečių okupacijos metais paskelbė rašinių apie to seimo užkulisius. [1]
1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, buvo marionetinio Liaudies seimo narys (jo veiklą ir pirmosios sovietų okupacijos įvykius aprašė atsiminimų knygose:
1944 m. artėjant frontui, pasitraukė į Vakarus. Arkliu pakinkytu vežimu keliavo per Suvalkiją, buvo priverstas kasti apkasus, pasimetė su šeima, patyrė karo siaubą. Vėliau su šeima susitiko, atsidūrė karo pabėgėlių stovykloje Vakarų Vokietijoje. 1949 m. persikėlė į JAV, apsigyveno Skrantone (Pensilvanijos valstija). Netoli Scrantono, Pensilvanijos valstija, įsigijęs fermą, iki 1986 m. joje ūkininkavo. Ten sukūrė tėviškę primenančią sodybą. 1949–1951 m. dirbo žurnalistinį darbą, redagavo žurnalus „Lietuvio kelias“ ir „Nemunas“. Per du dešimtmečius artimai susidraugavo su krašto žmonėmis, jų gyvenimą aprašė daugelyje savo apsakymų ir novelių. 1998 m. kartu su žmona Elena grįžo į Lietuvą.[2]
1939 m. dalyvavo Lietuvių kultūros fondo parengimo komisijoje, 1947–1949 m. fondo steigiamojo komiteto pirmininkas.
Geriausi kūriniai parašyti kaimo buities tematika; sklandus pasakojimas, nuspalvintas humoro, atskleidžia savitą lietuvių kaimiečio mąstyseną. Vertingi apsakymai iš pirmosios lietuvių išeivių kartos gyvenimo.
Priklausė Lietuvių rašytojų draugijai, Lietuvos rašytojų sąjungai.
Kūryba
Išleido buitinių apsakymų rinkinius „Cenzūros leista“ 1931 m., „Buvo žmogus be kojų“ 1932 m.), melodramatišką romaną apie provincijos mokytojų gyvenimą „Ieškau gyvenimo draugo“ (2 tomai). Romane „Broliai Domeikos“ vaizdavo kaimo kasdienybę, žmonių buitinius ir psichologinius konfliktus. Stiliui būdingas gyvas pasakojimas, humoras. Vengė tiesioginio moralizavimo, pirštu parodomų vertybių. Į moralines aukštumas jis skaitytoją veda per meniškai profesionalų pasakojimą. Per devynerius metus išleido net dvylika knygų, kurios sudarė daugiau nei 2200 m. puslapių.
1943 m. išleido publicistinę knygą „Užrašai“, kurioje kritiškai aprašė sovietinės okupacijos įvykius. Emigracijoje sukurtose apysakose ir apsakymuose („Vasaros vidudienis“ 1979 m.) poetiškai vaizduojama prieškario kaimas, gimtinės gamta. Kai kuriuose kūriniuose yra lietuvių išeivių buities realijų.
Parašė prozos kūrinių jaunimui („Kelionė į pievas“ 1936 m., „Jaujos pasakos“ 1938 m., „Varpinės šuva“ 1939 m.), kn. „Žmonės ant vieškelio“ (1949 m.) apie lietuvių gyvenimą karo pabėgėlių stovyklose. Atsiminimų knygoje („Mes valdysim pasaulį“ 1 t. 1970, anglų kalba 1971 m.) atskleisti stalinizmo nusikaltimai lietuvių tautai ir žmonijai. Už tai sovietmečiu buvo paskelbtas liaudies priešu, stengtasi nutylėti jo gausią kūrybą. Nebuvo ji minima nei vidurinėse, nei aukštosiose mokyklose.
Grožinės literatūros kūriniu išversta į anglų, latvių, estų, suomių, rusų kalbas.[3]
Įvertinimas
- 1936 m. Lietuvos valstybinė premija už romaną „Broliai Domeikos“
- 1996 m. Gedimino 4 laipsnio ordinas
- 2002 m. Čedasų pagrindinei mokyklai suteiktas L. Dovydėno vardas.
Bibliografija
- Cenzūros leista, apsakymai, 1931 m.
- Buvo žmogus be kojų, apsakymai, 1932 m.
- Ieškau gyvenimo draugo, romanas, I d.–1934 m., II d.–1935 m.
- Broliai Domeikos, romanas, (1936 m., gavo Valstybinę premija; latvių kalba 1938 m., anglų kalba 1976 m.)
- Kelionė į pievas, vaikams, 1936 m.
- Kortų namelis (1937 m.)
- Jaujos pasakos, I ir II dalys, vaikams, 1938 m.
- Katino sodas, vaikams, 1938 m.
- Lapino vestuvės, vaikams, 1939 m.
- Varpinės šuva, vaikams, 1939 m.
- Užrašai, publicistika, 1943 m.
- Mes ieškome pavasario, publicistika, atsiminimai, 1948 m.
- Žmonės ant vieškelio, atsiminimai, 1949 m.
- Pabėgėlis Rapsiukas, vaikams, 1948 m.
- Gyveno kartą karalius, vaikams,
- Per Klausučių ūlytelę, apysaka, 1952 m.
- Naktys Karališkiuose, apysaka, 1954 m.
- Tūkstantis ir viena vasara, 1955 m.
- Pusbalsiu kalbant: atsiminimai, 1955 m.
- Mes valdysime pasaulį, du tomai, 1970 m.
- Karaliai ir bulvės, vaikams, 1973 m.
- Pašiurpo mano velnias, apysaka, 1974 m.
- Vasaros vidudienis, 1979 m.
- Sugrįžimas, apsakymai ir novelės, Vilnius, Vaga, 1988 m.
- Žvilgsnis į dabartį: apmąstymai, 1992 m.
- Raštai 2 t. Vilnius 2002.
Kūrinių dar išversta į estų, suomių, rusų kalbas.
Šaltiniai
- Liudas Dovydėnas. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. Biografijų žinynas. I tomas. A-M. Pasaulio lietuviai. Leidinio rengimo grupė: Grupės vadovė vyr. mokslinė redaktorė Jonė Liandzbergienė, Vyr. moksliniai redaktoriai: dr. Antanas Balašaitis, Birutė Juodienė, Apolonija Kuzmickienė, dr. Algis Matulevičius, Danutė Rimšienė, Jūratė Tamulaitienė, Birutė Žalalienė; moksliniai redaktoriai: Daiva Ancevičienė, Birutė Grabienė, Vilija Kneitienė, Onutė Pečiulienė, Jonas Varnauskas. Dalį I tomo straipsnių rengė moksliniai redaktoriai: Sakalas Janavičius, Aldona Juodvalkytė. Vietovardžius, įstaigų ir organizacijų pavadinimus tikrino: Jonas Steponaitis. Meninė redaktorė Dalia Šilainytė. Maketo dailininkas Jonas Pocius. Viršelio dailininkas Kęstutis Verseckas. Techninė redaktorė Elvyra Volkienė. Korektorės Danguolė Baliukynienė, Aldutė Sidarkevičienė. Leidinį padėjo rengti Lituanistikos tyrimo ir studijų centras Čikagoje. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vilnius. 1998. 716 psl. ISBN 5-420-01415-7 T. l: ISBN 5-420-01416-5Vaizdas:Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai 1t.pdfLiudas DovydėnasVaizdas:Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai 1t.pdfLiudas Dovydėnas
- Liudas Dovydėnas. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. Biografijų žinynas. II tomas. N-Ž. Pasaulio lietuviai. Leidinio rengimo grupė: Grupės vadovė Vilija Kneitienė, redaktoriai: dr. Antanas Balašaitis, Birutė Juodienė, Ona Pečiulienė, Danutė Rimšienė, Vytautas Spečiūnas, Birutė Žalalienė. Dalį II tomo straipsnių rengė moksliniai redaktoriai: Daiva Ancevičienė, Sakalas Janavičius, Aldona Juodvalkytė, Apolonija Kuzmickienė, †Jonė Liandzbergienė, dr. Algirdas Matulevičius, Jūratė Tamulaitienė, Jonas Varnauskas. Vietovardžius, įstaigų ir organizacijų pavadinimų rašybą leidiniui pritaikė: Rita Trakymienė jų dalį dar ir Jonas Steponaitis. Meninė redaktorė Dalia Šilainytė. Maketo dailininkas Jonas Pocius. Viršelio dailininkas Kęstutis Verseckas. Techninė redaktorė Elvyra Volkienė. Korektorės Laima Balaikienė, Danguolė Baliukynienė, Marijona Rėzienė, Rūta Šližytė. Maketavo Sigrida Šimkūnienė. Leidinį padėjo rengti Lituanistikos tyrimo ir studijų centras Čikagoje. Pagrindiniai rėmajai: Lietuvių fondas Čikagoje, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vilnius. 2002. 616 psl. ISBN 5-420-01513-7 (2 tomas) ISBN 5-420-01415-7 (bendras)Vaizdas:Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai 2t.pdfLiudas Dovydėnas
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. - Vilnius: Pradai, 1997. - 111 psl.
- ↑ Aldona Kačerauskienė. Liudas Dovydėnas: mums artimas ar tolimas rašytojas? XXI amžius, 2006 m. vasario 1 d.
- ↑ Algis Kalėda Visuotinė lietuvių enciklopedija, V t. 634 psl.
| ||||||