Liuksemburgo himnas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Ons Heemecht
Mūsų Tėvynė
First Ons Heemecht Venue.jpg
Šioje aikštėje Liuksemburgo himnas buvo atkiltas pirmą kartą 1864 metais
Nacionalinis šios šalies himnasFlag of Luxembourg.svg Liuksemburgas
Žodžių autoriusMichel Lentz, 1859
KompozitoriusJean Antoine Zinnen
Himnas nuo1895

Ons Heemecht (lietuviškai "Mūsų Tėvynė") yra dabartinis Liuksemburgo himnas. Žodžius 1859 metais sukūrė Michel Lentz, muziką Jean Antoine Zinnen 1864 m. Daina pirmą kartą viešai atlikta 1864 m. birželio 5 d. prie Alzete ir Zaueris upių sąntakos esančiame Etelbriuko mieste (abi šios upės minimos himne).

Kaip nacionalinis himnas Mūsų Tėvynė buvo pripažintas 1895 m. Kaip oficialus nacionalinis simbolis, himnas kartu su herbu, vėliava ir didžiojo hercogo gimtadieniu patvirtinta 1993 m. birželio 17 d.[1]

Taip pat egzistuoja karališkasis himnas De Wilhelmus.

Eilės

Liuksemburgietiškai
Prancūziškai
Vokiškai
Lietuviškas vertimas

Wou d'Uelzecht durech d'Wisen zéit,
Duerch d'Fielsen d'Sauer brëcht.
Wou d'Rief laanscht d'Musel dofteg bléit,
Den Himmel Wäin ons mëcht.
Dat as onst Land, fir dat mir géif,
Heinidden alles won.
Ons Heemechtsland, dat mir sou déif
An onsen Hierzer dron. O Du do uewen, deem séng Hand
Duurch d'Welt d'Natioune leet.
Behitt Du d'Lëtzebuerger Land
Vru friemem Joch a Leed!
Du hues ons all als Kanner schon
de fräie Geescht jo gin.
Looss viru blénken d'Fräiheetssonn
déi mir sou laang gesin.

Où l'Alzette arrose champs et prés
La Sûre baigne les rochers;
Où la Moselle, riante et belle
Nous fait cadeau du vin
C'est notre pays pour lequel
Nous risquons tout sur terre;
Notr'chère et adorable patrie
Dont notr'âme est remplie.
Notr'chère et adorable patrie
Dont notr'âme est remplie.

Ô Toi aux cieux qui nuit et jour
Diriges les nations du monde;
Écarte du pays de Luxembourg
L'oppression étrangère
Enfants nous avons reçu de Toi
L'esprit de la liberté;
Permets au soleil de liberté
De luire à tout jamais.
Permets au soleil de liberté
De luire à tout jamais.

Wo die Alzette durch die Wiesen zieht,
Durch die Felsen die Sauer bricht,
Die Rebe längs der Mosel blüht,
Der Himmel Wein verspricht:
Dort ist das Land, für dessen Ehr
Kein Opfer uns zu schwer,
Die Heimat, die als teures Gut
In unseren Herzen ruht.
Die Heimat, die als teures Gut
In unseren Herzen ruht.

O Du dort droben, dessen Hand
Den Völkern gibt Geleit,
Behüt das Luxemburger Land
Vor fremdem Joch, vor Leid!
Als Kind empfingen wir von Dir
Den freiheitlichen Sinn,
Die Freiheitssonne, unsre Zier,
Lass leuchten fernerhin!
Die Freiheitssonne, unsre Zier,
Lass leuchten fernerhin!

Ten, kur Alzetė teka ramiai
Ir Zaueris krečia juokus,
Ten, kur Mozelio kvapnūs krantai
Vynuogėmis vaišina mus,
Tenai ta šalis, už kurią pasiryžę
Mes galvas padėt – mūsų tėvynė
brangi, mylima, mūsų širdyse gražiausia
vieta jai skirta.

Maldaujam Tavęs, o Tu,
kuris iš aukštybių
Ir dieną, ir naktį valdai valstybes,
Saugok šią žemę Liuksemburgo
nuo sielvarto ir svetimšalių jungo,
Laisvės dvasia, skiepyta mums nuo vaikystės
Tešviečia kaip saulė virš mūsų dabar ir amžinai pasauly

Šaltiniai

  1. "Journal Officiel du Grand-Duché de Luxembourg." Nuoroda tikrinta 2009-07-29.

Melodijos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+5742-0=5742 wiki spaudos ženklai).