Livonijos karas
| Livonijos karas (1558-1583) | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: LDK-Maskvos karai | |||||||||
 Livonijos žemėlapis 1573-1578 | |||||||||
| |||||||||
| Kariaujančios pusės | |||||||||
.svg){kind=small} Maskvos Didžioji KunigaikštystėLivonijos karalystė (1570—1577) |
 Livonijos konfederacija (1558—1561) Lenkijos karalystė (1563—1569) Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (1563—1569) Švedija (1563—1583) .svg){kind=small} Zaporožės kazokai(1568—1582) Abiejų Tautų Respublika (1569—1582) | ||||||||
| Vadovai | |||||||||
| Ivanas Rūstusis Šach-Ali Magnusas (Livonijos karalius) 1570—1577 m. |
Frederikas II | ||||||||
Livonijos karas (1558–1583) buvo ilga karų serija tarp Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės ir jos vakarinių kaimynų (Danijos-Norvegijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos karalystės ir Švedijos karalystės) dėl buvusio Livonijos ordino teritorijos kontrolės.
Priežastys[taisyti]
Livonija Maskvai buvo svarbi kaip galimas tiesioginis išėjimas į Baltijos jūrą, nepriklausant nuo Švedijos ar Lietuvos.
Maskvos tranzitinę prekybą su Vakarų Europa kontroliavo Livonijos ordinas, kuris, bijodamas Maskvos stiprėjimo, ribojo ir tam tikrų prekių bei specialistų judėjimą.
1503 m. Ivanas III-iasis su Livonijos ordinu sudarė paliaubas 50-iai metų, pagal kurias ordinas kasmet turėjo mokėti Maskvai duoklę už Dorpato (Tartu) miestą.
1554 m. pasibaigus paliauboms Ivanas Rūstusis pareikalavo per tą laikotarpį nesumokėtų sumų, atsisakyti karinių sąjungų su LDK ar Švedija bei pratęsti paliaubas. Ordinui stengiantis atidėlioti sau nepalankių nuostatų įtvirtinimą 1557 m. Ivanas Rūstusis atsisakė tęsti derybas ir priimti Livonijos pasiuntinius.
Karo eiga[taisyti]
Karo pradžioje Livonijos ordinas buvo nusilpnintas kelių karinių pralaimėjimų ir Reformacijos.
Tuo metu Maskva po Kazanės ir Astrachanės chanatų sutriuškinimo ir Kabardos prijungimo jautėsi sustiprėjusi.
MDK karas prieš Livonijos ordiną[taisyti]
Maskva karą pradėjo į Livoniją įsiverždama 1558 m. sausį. Pirmaisiais karo metais buvo užimta Narva ir Tartu, Maskvos kariuomenė priartėjo prie Talino. 1559 m. sudarytos paliaubos.
Tais pačiais metais ordinas su LDK sudarė Pasvalio sutartį, pagal kurią ordino ir Rygos arkivyskupo valdos tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės protektoratu.
Tais pačiais metais Danija užvaldė Saremos salą.
1560 m. Maskva atnaujino karinius veiksmus ir užėmė Alūksnę bei Viljandį. Livonijos pajėgos buvo sunaikintos, o ordinas žlugo, tačiau Maskvai teko tęsti karą prieš Lietuvą ir Švediją.
MDK karas prieš Lietuvą ir Švediją[taisyti]
1563 m. Maskva užėmė Polocką, bet 1564 m. patyrė keletą pralaimėjimų (Ūlos (arba Čašnikų) mūšis).
Dėl prastos karo padėties Maskvoje įvedus opričiną į LDK pusę kartu su artimiausiais šalininkais perbėgo bojarinas ir stambus karo vadas Andrėjus Michailovičius Kurbskis.
Visgi, LDK, net ir kontroliuodama dalį Livonijos ordino, negalėjo viena sėkmingai kovoti prieš Maskvą. Tai paskatino Liublino unijos sudarymą 1569 m.
1571 m. buvo pasirašytos 3 metų paliaubos, tačiau buvo aišku, kad karas vyks toliau, nes caras žūtbūt norėjo gauti patogų išėjimą į Baltijos jūrą, t. y. užimti didžiąją dalį Livonijos. Tuo metu LDK ir iš dalies Lenkija šias neseniai įgytas žemes norėjo apginti.
1575 m. išrinktas Steponas Batoras ėmėsi organizuoti karinius veiksmus prieš Maskvą. 1579 m. buvo susigrąžintas Polockas, nusiaubta Smolensko sritis.
1580 m. balandžio 17 d. visuotinis Lietuvos bajorų susirinkimas parėmė valdovo karinius planus, tais metais užimti Velikije Luki. 1581 m. Varšuvoje sušauktas seimas nutarė dar skirti lėšų karui.
Pasekmės[taisyti]
1582 m. tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Maskvos buvo sudaryta Jam Zapolės taikos sutartis. Pagal ją ATR gavo Livoniją, Polocką ir Veližą, bet įsipareigojo grąžinti Velikije Lukus.
| ||||||