Lomena
| Lomena | |
|---|---|
 | |
| Ilgis | 36,4 km |
| Nuolydis | 162 cm/km |
| Baseino plotas | 186,9 km² |
| Vidutinis debitas | 1,18 m³/s |
| Ištakos | Vladikiškės |
| Žiotys | Neris |
| Šalys | Lietuva |
Lomena – upė Lietuvoje, Kaišiadorių ir Jonavos rajonuose; Neries kairysis intakas. Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 12010940. Prasideda Vladikiškių kaime, dirbamuose laukuose, 4 km į pietus nuo Kaišiadorių[1]. Ištakų altitudė 100,3 m. Teka vingiuodama į šiaurę daugiausia dirbamais laukais, žemupyje kerta Gegužinės ir Gaižiūnų miškus. Žemupyje sudaro Jonavos ir Kaišiadorių rajonų ribą. Įteka į Nerį 56,9 km nuo jos žiočių, ties abiejų rajonų riba, Tartoko kaimo šiauriniame pakraštyje, 5,5 km į pietryčius nuo Ruklos. Įtekėjimo altitudė 41,3 m.
Intakai:
- dešinieji – L - 10, L - 8, Žasla, L - 6, Uterna, Taurė, Vertimas, Nota, Neprėkšta, L - 2;
- kairieji – L - 1, Dumsė, Romatas, Živinta, Bistryčia, Dapšė, Verkstinė, Nerštupė.
Pačiame aukštupyje upė užtvenkta, sudarytas 0,18 ha tvenkinėlis.
Vaga nuo ištakų iki Palomenės reguliuota. Aukštupyje upė teka melioracijos grioviais. Ilga upės vagos dalis yra ištiesinta (aukštupyje ir dalyje vidurupio), natūralus meandravimas prasideda už Palomenės. Kaišiadorių miesto prieigose įrengti du rekreacijai ir žvejybai skirti Girelės I ir Girelės II tvenkiniai, iš kurių ištekantis bevardis L-1 upelis yra pirmasis Lomenos intakas. Žemupyje upė smarkiai vingiuoja, kerta Gegužinės mišką. Ten įsteigtas Lomenos kraštovaizdžio draustinis, siekiant išsaugoti giliai įsirėžusius Lomenos upelio slėnius su riedulių atodangomis, senvagėmis, šaltiniais, raguvomis. Pavasario polaidžio metu Lomenos žemupiu driekiasi vaizdingas vandens turizmo maršrutas.
Didesnės gyvenvietės prie Lomenos: Vladikiškės, Stasiūnai, Kaišiadorys, Gudiena, Miežonys, Tauckūnai, Beloniškės, Palomenė, Lomeniai.
Lomena (Lamen) minima XIV a. Kryžiuočių kelių aprašymuose[2].
Upėvardis kilo nuo žodžio loma („įdubęs žemės plotas, klonis, slėnys“).[3] Tiesa, anksčiau užrašyta žodžio lytis Laumena (Łowmiana), tad pavadinimas gali būti kilęs ir nuo mitinės būtybės laumės.[4]
Šaltiniai
- ↑ maps.lt duomenys
- ↑ „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 434 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.
- ↑ Vykintas Vaitkevičius. Neris. 2007 metų ekspedicija. Ketvirta knyga. Vilnius: Mintis, 2014.
| ||||||